Pasaulyje auginama labai daug kultūrinių augalų rūšių, tačiau didžiausius pasėlių plotus užima ir gausiausius derlius atseikėja tik trys - kviečiai, kukurūzai ir ryžiai. Ir užsėjami plotai, ir išauginami derliai visų trijų augalų yra beveik lygūs - maždaug po 800 mln. tonų per metus. Lietuvoje iš šių augalų plačiausiai auginami kviečiai, o kukurūzų - visai nedaug. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo vis didesnį žemdirbių susidomėjimą šiais vertingais augalais.

Visi trys pagrindiniai žemės ūkio augalai - kviečiai, kukurūzai ir ryžiai - sukultūrinti skirtingose žmonijos civilizacijose ir skirtinguose žemynuose: kviečiai - Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje, kukurūzai - Vidurio ir Pietų Amerikoje, ryžiai - Pietryčių Azijoje. Kukurūzai (Zea mays L.) - miglinių šeimos augalai, kurie dar skirstomi į atskirus porūšius. Tai šilumamėgiai trumpos dienos augalai. Dienai ilgėjant, ilgėja ir kukurūzų vegetacijos periodas.

Ilgametė selekcija labai pakeitė kukurūzų biologines savybes, tad juos dabar augina ir vidutinės geografinės platumos šalyse. Mūsų šalies gamybiniuose pasėliuose kukurūzai pradėti auginti tik prieš 58 metus (1954 m.), kada grįžęs iš Kanados tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas paskelbė dekretą apie privalomą kukurūzų silosui auginimą visoje šalyje. Ir sėjome, nes taip reikėjo. Nors buvo sukurta daug anekdotų, pašiepiančių šių augalų auginimą Lietuvoje, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kukurūzai iš Lietuvos neišėjo.

Pakanka ir šilumos, ir drėgmės

Penkiasdešimt metų kukurūzai mūsų šalyje auginti tik silosui, vėliau pamažu pradėti auginti ir grūdams. Be abejo, galimybę Lietuvos sąlygomis sunokti kukurūzų grūdams lėmė naujos veislės, kurios geriau prisitaikiusios prie ilgos dienos režimo bei vėsesnių orų. Kadangi Lietuvoje pakanka kritulių, o vasarą ir šilumos, pagal galimą kukurūzų grūdų derlingumo potencialą mūsų šalis aiškiai lenkia tokias šalis, kaip Ispanija, Portugalija, Graikija, Bulgarija ir kitas pietų Europos ar Azijos šalis, kuriose trumpesnės dienos ir yra saulės energijos bei šilumos perteklius, tačiau trūksta drėgmės.

Lietuvos ūkiuose, teisingai parinkus veisles ir auginimo agrotechniką, net vidutinio našumo žemėse galima stabiliai išauginti 8-12 t ha^-1 grūdų derlių (pardavimui), o minėtose šalyse be laistymo teišauginama 4-6 t ha^-1. Bene vienintelis trūkumas, auginant mūsų šalyje kukurūzus grūdams, yra vėlyva pjūtis, ir dėl to kuliami per didelio drėgnio (> 30 proc.) grūdai. Grūdų džiovinimo sąnaudos labai padidina jų savikainą ir sumažina jų galimybę konkuruoti eksporto bei vidaus rinkose. Tačiau ūkininkai greitai adaptavosi ir čia. Galvijų šėrimui jie pradėjo konservuoti 30-40 proc. drėgnio kukurūzų grūdus specialiose iš polietileno plėvelės pagamintose „rankovėse" ir taip galvijų racione dalį koncentruotų pašarų pakeisdami konservuotais kukurūzų grūdais. Tokių kukurūzų grūdų savikaina būna ne mažiau kaip 1,5 karto mažesnė negu koncentruotų pašarų, pagamintų iš tradicinių grūdų.

Kukurūzai etilo spiritui - naujos galimybės

Dar didesnį šansą išplėsti kukurūzų grūdams pasėlių plotus davė Lietuvoje pradėtas gaminti etilo spiritas iš padidintos drėgmės (32 proc.) kukurūzų grūdų. Tai labai pelningas šaliai ekonomine bei naudingas geopolitine prasme verslas. Dėl to tikimasi, kad šis verslas plėsis. Paskaičiuokime: Lietuvoje per metus suvartojama apie 2 mln. tonų skysto automobilių kuro, kurio gamybai perkama nafta po 2 000 Lt t^-1. Benzino išeiga iš naftos būna apie 60-80 proc., kitaip tariant, pagaminti 2 mln. t automobilių kuro prireikia iki 3 mln. tonų naftos, kuri importuojama ir už ją sumokama apie 6 mlrd. litų.  

Pagaminti 2 mln. t etilo spirito reikėtų 4,5-5,0 mln. t kukurūzų grūdų, už kuriuos ūkininkams reikėtų sumokėti apie 3 mlrd. litų, arba dvigubai mažiau negu už naftą. 4,5-5,0 mln. tonų kukurūzų grūdų galima užauginti 0,65-0,70 mln. ha plote. Be to, labai svarbu, kad kukurūzai nekonkuruoja su kviečiais pasirenkant dirvožemius. Kviečiai geriau dera aukšto našumo priemolių žemėse, o kukurūzai - vidutinio našumo priesmėlio žemėse. Tokių žemių, kurios ilgai dirvonuoja ir yra tinkamos kukurūzams auginti, Lietuvoje yra apie 0,5 mln. ha. Kviečiai ir kukurūzai mažai konkuruoja tarpusavyje ir organizuojant jų auginimo darbus. Visiškai skiriasi ir jų sėjos, ir derliaus nuėmimo laikas. Taigi kukurūzų pasėlių plotams didėti nėra kliūčių, tik reikia išmokti išauginti gausų derlių.

Dirvožemiai ir veislės

Kaip jau minėta, kukurūzai nekelia didelių reikalavimų natūraliam dirvožemių našumui. Jų nereikėtų sėti šaltuose, rūgštingesniuose negu pH 5,5, sunkios granuliometrinės sudėties bei su aukštai esančiu gruntiniu vandeniu dirvožemiuose.

Svarbiausi reikalavimai dirvožemiams:

• gera aeracija;
• atsparumas susislėgimui;
• gilesnis armens horizontas;
• mažesnis už vidutinį užterštumas piktžolėmis.

Veislės - bene svarbiausias kukurūzų grūdams agrotechnikos veiksnys. Pasirenkant veislę svarbiausia - grūdų derlingumas (t ha^-1) ir jų drėgnis (proc.), burbuolių sausųjų medžiagų dalis (proc.) bendrame derliuje, vegetacijos periodo trukmė (laiko tarpas nuo sudygimo iki pieninės-vaškinės brandos, skaičiuojamas dienomis) ir atsparumas ligoms.

Minimalūs reikalavimai veislei:

• grūdų derlingumas - ne mažiau negu 9,0 t ha^-1;
• grūdų drėgnis - ne daugiau negu 35 proc.;
• burbuolių masės dalis bendrame SM derliuje - 40 proc. ir daugiau;
• vegetacijos trukmė - ne ilgesnė negu 125 dienos.

Sprendžiant pagal FAO rodiklį, tai jis neturėtų būti didesnis negu 200. Sėklininkystės įmonės siūlo labai daug įvairių kukurūzų veislių, tačiau dauguma jų mažai suderintos su šalies klimato sąlygomis. Dėl to pasirinkti gerą veislę nelengva. Jei nėra didesnės patirties auginti kukurūzus grūdams, tai geriau pasirinkti ankstyviausios brandos veisles, kurių FAO 170, tuomet padidės tikimybė išauginti planuojamo drėgnio bei kokybės grūdus. Ankstyvųjų veislių kukurūzai yra ir labiau atsparūs ligoms, o tai labai svarbu, nes ūkininkai dar neturi fungicidų naudojimo kukurūzuose patirties.

Priešsėliai - irgi labai svarbu

Didesnė mūsų ūkininkų dalis mano, kad kukurūzai nereiklūs priešsėliams ir juos galima atsėliuoti daug metų iš eilės. Tai netiesa. Europos kukurūzų augintojai sako, kad kukurūzus grūdams reikia sėti po anksti nuimamų augalų ir po tų, kurie beveik neturi bendrų ligų, kenkėjų bei specifinių piktžolių. Čekai taip pat susidūrė su nemenkomis problemomis augindami kukurūzus kelerius metus toje pačioje vietoje. Jie pastebėjo, kad sunkiai mineralizuojasi augalų liekanos, dirbanti technika suslegia dirvą, padidėja išlaidos žemės dirbimui. Tačiau čekai rado sprendimą - pradėjo naudoti biologinį preparatą Amalgerol, aktyvinantį mikrobiologinius procesus dirvoje. Danijos ūkininkai susidūrė su pavojinga kukurūzams liga fuzarioze. Jų mokslininkai konferencijose pateikia duomenis, kad būtent biologiniai preparatai padėjo išspręsti pavojingos ligos plitimo problemą.

Lietuvoje ūkininkai taip pat pradėjo naudoti biologinių preparatų Amalgerol ir Azofit derinį ir liko patenkinti rezultatais. Baltarusijoje darytų bandymų duomenys rodo, kad geriausiai kukurūzai dera pasėti po žirnių, vasarinių rapsų ir vasarinių salyklinių miežių. Po anksti (rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį) nuimamų pasėlių suspėjama du kartus nuskusti ražienas ir spalio mėnesį dirvas giliai suarti. Kokybiškas rudeninis žemės dirbimas turi didelę reikšmę, nes tokios dirvos pavasarį būna puresnės, jose būna mažiau piktžolių, kenkėjų bei ligų sukėlėjų. Tiktų tokia sėjomainos rotacija: žirniai - kukurūzai - kukurūzai - vasariniai rapsai.

Svarbiausi sėjos momentai

Svarbiausi kriterijai, lemiantys sėjo sėkmę, yra dirvos paruošimas sėjai, sėjos laikas, sėklų normos ir sėjos gylis. Kukurūzų sėjai dirvos pradedamos ruošti anksti pavasarį. Pirmiausia supurenamas dirvos paviršius - taip sulaikomas drėgmės garavimas ir sumažinama grumstų formavimosi galimybė. Supurentas dirvos paviršius daugiau akumuliuoja šilumos, dėl to anksčiau atsinaujina mikroorganizmų veikla dirvožemyje.

Kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 8-10 °C, dirva vėl purenama ir sėjami kukurūzai. Tarp šių dirvos dirbimų išberiamos mineralinės trąšos. Kukurūzus grūdams būtina pasėti ne vėliau kaip balandžio 25-30 d. Ką reiškia ankstyva kukurūzų sėja? Kukurūzai pasėti balandžio mėnesį dygsta ilgai - 15-20 dienų. Pasėjus balandžio 25, jie gali sudygti gegužės 10-15 dieną. Jei auginami kukurūzai, kurių FAO 200, tai žiedines šluoteles jie iškelia tik praėjus 65-70 dienų po sudygimo. Mūsų atveju tai gali būti liepos 20-25 dienų laikotarpiu. Apsivaisinimo procesas baigsis rugpjūčio pradžioje. Būtent tada prasideda intensyvus grūdų augimas. Rugpjūčio mėnesį dar pakanka šilumos ir saulės energijos.

Žinant tai, kad kukurūzai fotosintezę vykdo pagal C₄ sistemą, jų pasėliai per dieną sukuria net 350-400 kg ha^-1 sausųjų medžiagų ir beveik visos jos skiriamos grūdams auginti. Būtent šis periodas yra lemiamas formuojant grūdų masę. Po rugpjūčio 20 d. orai pradeda vėsti, padidėja oro santykinė drėgmė, dėl to sumažėja lapų atšilimas po nakties vėsos. Mažėja ir fotosintezės dienos trukmė, tad paskutinę rugpjūčio dekadą per dieną tesukuriama 200-225 kg ha^-1 SM. Rugsėjo mėnesį fotosintezės procesas lėtėja dar sparčiau ir mėnesio viduryje fotosintezės produktyvumas tesiekia 50-75 kg ha^-1.

Taigi, sėjos suvėlavimas viena diena, viena diena sumažina ir intensyvaus grūdų augimo periodą, kuris Lietuvos sąlygomis vidutiniškai tęsiasi tik 20 dienų, o grūdų derlius dėl to sumažėja net 0,3-0,4 t ha^-1. Tai labai daug. Suvėlinus sėją 10 dienų - netenkama 3-4 t ha^-1 grūdų. Sėti kukurūzus grūdams vėliau negu gegužės 5 dieną neverta, nes tada ne tik grūdų derlius sumažės 6-7 t ha^-1, bet ir grūdų drėgnis bus per didelis.

Vadinasi, ūkininkai privalo skirti didelį dėmesį ruošdami dirvas sėjai, siekiant sušildyti žemę, ir kukurūzus anksčiau pasėti. Didelę reikšmę turi ir sėklų įterpimo į dirvą gylis. Sekliai pasėti kukurūzai anksčiau sudygs, tačiau, šalnų atveju, nušalę daigai nebeataugs. Šalnų pažeisti kukurūzų daigai po savaitės vėl atauga iš žemėje esančių augimo kūgelių, jei jie pasėti ne sekliau kaip 4-5 cm gylyje. Kukurūzų grūdams optimalus pasėlių tankumas derliaus nuėmimo metu yra 75-85 tūkst. ha^-1 augalų. Vadinasi, būtina išsėti 95-105 tūkst. vnt. ha^-1 daigių sėklų.

Tręšimo principai

Grūdams auginamiems kukurūzams ypač reikia fosforo ir mikroelementinių (cinko, mangano ir boro) trąšų, o azoto ir kalio normos yra tos pačios, kaip ir silosui skirtiems kukurūzams. Fosforo trąšos labai reikalingos kukurūzų augimo pradžioje, nes jos daro tiesioginę įtaką šaknų sistemos ir generatyvinių organų (šluotelės ir burbuolės) pirminių užuomazgų susidarymui, kuris prasideda 4-6 lapelių tarpsniu. Vienai tonai kukurūzų grūdų užauginti reikia 20-22 kg azoto, 7,5-8,5 kg fosforo ir 15-20 kg kalio. Vidutinė tręšimo norma būtų - N₁₇₅P₇₅K₁₃₅.

Žinant, kad sėjant kukurūzus balandžio trečiąjį dešimtadienį dažnai pritrūksta šilumos, todėl užsitęsia jų dygimas, labai praverstų biologiškai aktyvios trąšos. Parenkamos tokios trąšos, kurios sumažina šilumos poreikį augalų augimo pradžioje. Iš tokių galima pasirinkti Eurofertil 37 - pagrindiniam tręšimui ir Sulfammo 30 - papildomam tręšimui. Eurofertil 37 trąšoje yra azoto, fosforo, kalio, sieros, kalcio, magnio, boro bei cinko lengvai augalams prieinamų junginių, taip pat biologiškai aktyvūs kompleksai Mescal ir Physio Plus. Mescal stipriai stimuliuoja kukurūzų pirminių šaknų augimą ir jų absorbcinės galios didėjimą. Physio Plus didina augalų atsparumą žemesnėms temperatūroms, šilumos ir saulės energijos stygiui, kas yra labai svarbu anksti pasėtiems kukurūzams.

Eurofertil 37 trąšos išberiamos prieš sėją (600-700 kg ha^-1), o Sulfammo 30 (150-250 kg ha^-1) atiduodamos kukurūzams turint 6-8 lapus. Sulfammo 30 yra azoto, sieros, kalcio ir magnio elementai bei du aktyvūs kompleksai: Mesactyl ir NPRO. Azotas ir siera dar labiau sustiprina kukurūzų augimą, o NPRO didina organinių junginių sintezę ir augalų poreikį mineraliniams elementams. Mesactyl skatina tolimesnį pridėtinių (orinių) šaknų formavimąsi. Savaime suprantama, kad tai naujausios trąšos, tačiau daugelis ūkininkų kukurūzus tręšia įprastomis trąšomis.

Pasėlių priežiūra

Kukurūzų grūdams pasėlių priežiūra yra mažiau sudėtinga nei miglinių javų. Svarbiausi iš jų yra purškimai herbicidais ir mikroelementų tirpalais. Žinoma, yra ir kitų darbų, tačiau pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai yra tie patys kaip ir kukurūzams, auginamiems siloso gamybai. Kukurūzai grūdams yra labiau jautrūs piktžolėms negu auginami silosui. Jau minėta, kad 4-6 lapelių tarpsniu (atitinka javų krūmijimosi tarpsnį) prasideda žiedynų ir burbuolių užuomazgų formavimasis. Piktžolėtame pasėlyje užmezgamos menkesnės burbuolės ir silpnesni žiedynai (šluotelės). Be to, piktžolėtame pasėlyje lėčiau auga bei vystosi augalai. Yra nustatyta, kad jei piktžolės iki šio tarpsnio nebūna sunaikintos, tai kukurūzų apsivaisinimo procesas gali vėluoti 5-10 dienų. Pasekmės aiškios.

Netinkamų herbicidų panaudojimas augalams sukelia stresą ir prarandama nemenka dalis derliaus. Yra ir daugiau veiksnių, galinčių sukelti stresus, vienas iš jų - šalnos. Eilės metų patirtis rodo, kad stresus galima valdyti, geriausiai negatyvių veiksnių sukeltus stresus pašalina laisvųjų aminorūgščių preparatas Terra sorb foliar.

Kukurūzų derliaus nuėmimo laikas nustatomas įvertinus sausųjų medžiagų kaupimosi dinamiką burbuolėse. Kai susikaupia daugiausiai sausųjų medžiagų, kukurūzai pradedami kulti. Paprasčiau nustatyti brandą apžiūrėjus grūdus: jei grūdo prisisegimo vietoje matyti juodas taškas, tai reiškia, kad kukurūzus galima kulti grūdams. Savaime aišku, kad prieš tai reikia įvertinti grūdų drėgnį.

Kukurūzai kuliami tais pačiais kombainais, kaip ir javai ar rapsai. Reikia tik įsigyti specialią įrangą prie jų. Kukurūzai grūdams pjaunami aukštai - 10 cm žemiau burbuolių.

V. Liakas, A. Šiuliauskas

Mano ūkis, 2012/06