Pratęsiant grybinių rapsų ligų, plintančių per dirvą, apžvalgą, būtina paminėti daug žalos padarančią sėjomaininę ligą - verticiliozę. Pastaruoju metu ši vis labiau išplintanti liga kelia nemažai rūpesčių, nes, kaip ir šaknų gumbas, yra sunkiai kontroliuojama.

Didelę įtaką verticiliozės plitimui daro sėjomainos nesilaikymas. Siekiant sumažinti verticiliozės protrūkį plačiu mastu, rapsų augintojai turėtų panaudoti visas įmanomas agrotechnines priemones, nes cheminė apsauga nuo verticiliozės nėra veiksminga.

Verticiliozė sukelia rapsų vytimą, ankstyvą augalo brendimą. Yra nustatyta, kad ligos pažeisti rapsai bręsta 14 dienų anksčiau negu sveiki augalai. Dėmės ant stiebo išryškėja tiktai rapsų brendimo tarpsniu, nors augalai šia liga užsikrečia daug anksčiau. Užsikrėtimas įvairiose šalyse įvyksta skirtingu metu, priklausomai nuo vietos klimato sąlygų, auginamų rapsų formų bei veislių, auginimo technologijų ir kitų veiksnių. Grybo vystymosi ciklas yra palyginti ilgas ir sudėtingas.

Verticiliozė yra plačiai išplitusi grybinė liga, ja augalai serga Kanadoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir daugumoje Europos šalių. Tose šalyse, kur rapsų auginama labai daug ir vyrauja palyginti trumpa augalų rotacija, susidaro ypač palankios sąlygos ligai plisti. Verticiliozė laikoma viena pagrindinių ir žalingiausių rapsų grybinių ligų Švedijoje ir Vokietijoje, taip pat šiuo metu ji sparčiai plinta Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, pietinėje Rusijos dalyje ir kitose pasaulio šalyse. Rapsų sėklų derliaus nuostoliai gali skirtis, bet vidutiniškai dėl verticiliozės prarandama apie 10 proc. rapsų sėklų derliaus, tačiau kai kuriais metais sėklų derliaus nuostoliai gali siekti 50-80 proc. Be to, sėklos susmulkėja, tūkstančio rapsų sėklų svoris gali sumažėti iki 24 procentų.

Daugiamečių mūsų tyrimų duomenimis, rapsų su verticiliozės požymiais aptikdavome retai, dažniausiai būdavo pažeisti pavieniai augalai. Pastaraisiais metais verticiliozė išplinta kasmet tiek žieminiuose, tiek vasariniuose rapsuose. Per 2008-2011 metų laikotarpį mūsų tyrimuose buvo nustatyta verticiliozės pažeistų iki 68 proc. žieminių ir iki 55 proc. vasarinių rapsų stiebų.

Verticiliozės pažeistuose augaluose sutrikdoma vandens ir medžiagų apykaita. Augalas negali apsirūpinti maisto medžiagomis, suaktyvėja senėjimo procesas, augalai pradeda anksčiau bręsti.

Ligos simptomai

Ankstyvaisiais tarpsniais verticiliozės požymius nustatyti gana sunku. Pirmieji matomi simptomai gali pasirodyti rapsų žydėjimo metu. Vieni iš ankstyviausių ligos požymių - šakų ir lapų chlorozės dėmės, taip pat ryškus požymis - pageltusi viena lapo pusė. Deja, šie požymiai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių (kenkėjų pažeidimo, mikroelementų trūkumo ir kt.). Vėliau verticiliozės pažeisto augalo nuvytę lapai lieka kabėti ant stiebo, tačiau ir šiuos simptomus lauko sąlygomis yra sunku įžiūrėti tarp gausybės augančių augalų.

Aiškius ir tipingus ligos simptomus galima pamatyti tik brendimo tarpsniu, likus maždaug 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Vienas iš aiškesnių ligą nusakančių požymių - ant stiebų, dažniausiai vienoje stiebo pusėje, išryškėjusios išilginės gelsvos juostos, einančios nuo viršaus žemyn. Pažeistos vietos pastebimai skiriasi nuo sveikų stiebo audinių, jos vėliau įgyja raudonai rudą spalvą, viršutiniai stiebo audiniai lengvai lupasi, po jais audiniai būna tamsiai pilki, su mikroskleročiais (0,04 mm), kuriuos galima pamatyti per lupą.

Susiformavusių mikroskleročių būna ir šaknų viduje, kurių audiniai įgauna pilką spalvą. Pažeistą augalą nesunku išrauti iš dirvos, nes augalo šalutinės šaknys būna pilkos spalvos, su mikroskleročiais, vėliau jos nupūva.

Vizualiai sunkiau atskirti verticilioze sergančius augalus rapsų brendimo tarpsnio metu, nes tuo metu augalai gali būti pažeisti ir fomozės. Šių dviejų grybinių ligų simptomai yra labai panašūs. Fomozės dėmių vietoje aiškiai matomi rečiau išsidėstę piknidžiai, kurie yra didesni už susiformavusius mikroskleročius. Fomozės pažeistos augalų šaknys tampa juodos, o verticiliozės pažeistos augalų šaknys būna pilkos ir tokius augalus galima lengvai išrauti.

Kaip verticiliozė plinta

Verticiliozę įvairiuose kultūriniuose augaluose sukelia Verticillium genties grybai. Kartu sutinkami grybai Verticillium dahliae ir V. albo-atrum gali pažeisti ne tik augalus, bet ir kai kurias medžių rūšis. Šie sukėlėjai pažeidžia apie 250 rūšių augalų, tarp jų bulves, cukrinius runkelius, liucernas, lubinus, pomidorus, agurkus, braškes ir kt. Be kultūrinių augalų, ligai jautrūs daugelis dviskilčių piktžolių, ypač bastutinių šeimos. Grybas V. longisporum, nors pažeidžia mažiau augalų negu V. albo-atrum, tačiau įvardijamas kaip vienas pagrindinių Verticillium genties grybų, sukeliančių verticiliozę bastutinių šeimos augaluose, ypač rapsuose.

Grybas V. longisporum, sukeliantis rapsų verticiliozę, nepalankias sąlygas dirvoje išgyvena mikroskleročiuose. Dirvoje esantys mikroskleročiai išlieka gyvybingi 10 ir daugiau metų. Mikroskleročių kiekis intensyviai didėja, jei rapsai per dažnai (kas 2 metai) grįžta į tą patį lauką, dar daugiau - jei atsėliuojami. Grybo mikroskleročiai yra pagrindinis infekcijos šaltinis.

Įvykus pirminei infekcijai, liga augaluose progresuoja lėtai, be išorinių simptomų. Vasariniai rapsai užsikrečia pavasarį, ankstyvaisiais daigų tarpsniais. Žieminiai rapsai užsikrečia rudenį, grybas latentinėje stadijoje gali išgyventi apie 9 mėnesius be jokių išorinių simptomų.                

Mikroskleročiai, veikiami tiek augalo šeimininko, tiek ne šeimininko šaknų išskyrų, pradeda dygti. Dygdami mikroskleročiai ima formuoti hifus. Grybo hifai prasiskverbia į augalo šaknis per šakniaplaukius ir įsikuria žievėje.

Vėliau, besivystant grybui, iš šaknų žievės grybo hifai patenka į endodermį. Šaknies ląstelių viduje hifai kolonizuojasi ir jų telkiniuose pradeda formuotis grybo konidijos. Grybo konidijos augale plinta kartu su vandeniu vandens indais, kurie ilgainiui užkemšami, ir grybo išskiriami toksiški junginiai sukelia augalų vytimą bei stiebų parudavimą. Kai pažeistas augalas sensta, grybas išauga per žievės audinius ir suformuoja mikroskleročius, kurie, irstant augalo liekanoms, patenka į dirvą.

Verticillium longisporum gyvenimo ciklą galima suskirstyti į du etapus. Pirmame etape grybas vystosi augalo viduje ir maitinasi gyva organine medžiaga. Antrame etape - grybas tampa pusiau biotrofu, gali maitintis negyva organine medžiaga, nes mikroskleročiai kurį laiką formuojasi augalų liekanose bei ražienose jau po derliaus nuėmimo.

Veiksniai, lemiantys verticiliozės vystymąsi

Liga plinta per visą vegetacijos laikotarpį. Vyraujantys drėgni ir šilti orai skatina intensyvų ligos vystymąsi. Verticiliozės plitimui reikšmės turi ne tik oro, bet ir dirvos temperatūra bei drėgmė. Palankiausios sąlygos grybui plisti susidaro tuomet, kai oro temperatūra būna 25-28 ^oC, dirvos temperatūra 15-19 ^oC ir didelė santykinė oro bei dirvos drėgmė.

Rapsų auginimas tame pačiame lauke kas dveji metai ar atsėliavimas, minimalus žemės dirbimas, per ankstyva rapsų sėja - vieni svarbiausių agronominių veiksnių, lemiančių ligos vystymąsi. Iš vieno lauko į kitą verticiliozės sukėlėjo mikroskleročiai dažniausiai išplatinami su dirvos dirbimo padargais.

Dirvoje esantys mikroskleročiai skatina ligos vystymąsi ir yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad esant 10 vienetų mikroskleročių 1 grame dirvožemio, vyraujant palankioms aplinkos sąlygoms, verticiliozė gali pažeisti iki 50 proc. augalų.

Verticiliozės plitimą lemia palankios aplinkos sąlygos, agronominiai veiksniai bei dirvoje esantys mikroskleročiai.

Apsauga nuo verticiliozės

Siekiant apsaugoti rapsų pasėlius nuo verticiliozės, pirmiausia reikia stengtis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti. Verticiliozė yra tipiška sėjomaininė liga, todėl efektyvių apsaugos priemonių nuo šios ligos nėra. Kadangi grybas plinta per dirvą, o liga vystosi augalo viduje, fungicidai nuo verticiliozės neefektyvūs. Šiuo metu atsparių verticiliozei rapsų veislių nėra sukurta.

Sėjomaina - viena svarbiausių verticiliozės prevencijos priemonių, todėl labai svarbu, kad rapsai į tą patį lauką grįžtų ne dažniau kaip kas 4-5 metai. Auginant miglinių šeimai priklausančius augalus ir naikinant piktžoles, galima sumažinti mikroskleročių gyvybingumą dirvoje. Reikėtų vengti ligos užkrato (mikroskleročių) pernešimo į kitus laukus su dirvos dirbimo ar kita technika. Taikant prevencines priemones galima sumažinti verticiliozės išplitimo riziką ir žalą.

Svarbiausios prevencinės priemonės

• Laikytis sėjomainos - sėti rapsus į tą patį lauką ne dažniau kaip kas 4-5 metai.
• Užkrėstose dirvose nenaudoti minimalaus žemės dirbimo.
• Naikinti augalų liekanas.
• Optimaliu laiku sėti kokybišką rapsų sėklą.
• Formuoti normalaus tankumo pasėlius.
• Naikinti piktžoles kaip tarpinius šios ligos platintojus.

I. Brazauskienė, E. Petraitienė

Mano ūkis, 2012/05