23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/05
„Pasiekus vieną tikslą, siekiama kito“
  • D. Stanišauskienė
  • Mano ūkis


Šie metai kompanijai „DOJUS agro“ – dvigubai išskirtiniai. Balandį įmonė paminėjo 20-ies veiklos metų jubiliejų. Be to, reikšminga ir bendradarbiavimo su kompanija „John Deere“, šiemet švenčiančia 175-uosius, penkiolikos metų partnerystės sukaktis. Apie technika prekiaujančios kompanijos pasiekimus kalbamės su „DOJUS agro“ valdybos pirmininku Pranu DAILIDE.

Ar kurdami „DOJUS agro“ tikėjote ir tikėjotės, kad bendrovė taps tuo, kuo yra dabar?

„DOJUS agro“ savo veiklą pradėjo 1992 m. kaip „C. Olsen Baltic“, kuri pirmuosius penkerius metus vertėsi maisto produktų importu-eksportu ir prekyba maisto pramonės įrengimais. Tuo metu niekas ir mes patys netikėjome, kad taip išaugsime. Nebuvo ir jokių minčių, kad dirbsime su kompanija „John Deere“.

Vienas iš reikšmingų įvykių mūsų veikloje – žemės ūkio bendrovės „Grūduva“ įsigijimas. Ar būtume ten, kur esame dabar, jei nebūtume pradėję žemės ūkio veiklos, sunku pasakyti. Įsigijus ūkį, reikėjo ir technikos. Tada labai trūko informacijos, ypač apie žemės ūkio mašinas. Apvažiavau Vokietiją, Belgiją, Daniją, vertindamas technikos parką. Tada ir buvo priimtas sprendimas pirkti kompanijos „John Deere“ mašinas. Deja, tuo metu Lietuvoje niekas šios technikos nepardavinėjo, tad kreipėmės tiesiai į gamintoją. Paaiškėjo, kad pagaminti keturis traktorius per tokį trumpą laiką neįmanoma. Įsigijome kitos kompanijos mašinas, bet iš „John Deere“ užsakėme dar vieną traktorių ir tris kombainus. Dar po pusės metų kompanijos „John Deere“ atstovai apsilankė „Grūduvoje“, apžiūrėjo, kokį ūkį kūriame, ir pakvietė atvykti į Vokietiją.

Ar galima teigti, kad 1997 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Jungtinių Valstijų kompanija „John Deere“ davė stiprų impulsą bendrovės plėtrai?

Dėl atstovavimo „John Deere“ aš asmeniškai abejojau, netikėjau, kad galėsime parduoti tokius technikos kiekius. Reikėjo nemažų investicijų ir į servisą, sandėlius. Tais laikais tai atrodė labai didelės investicijos, kurios, žiūrint šiandienos žvilgsniu, pasiteisino. Nuo veiklos pradžios Lietuvoje parduota jau daugiau kaip 2 000 John Deere traktorių, 500 kombainų, 180 ritinių presų, 200 purkštuvų, 50 savaeigių pašarų smulkintuvų. Iš viso per „DOJUS agro“ prekybos tinklą parduota 4 100 geltonai žalių mašinų.

Tokie parduotos technikos skaičiai įpareigoja labai atsakingai žiūrėti į atsarginių detalių tiekimą ir serviso paslaugas. Turėjome ūkį, todėl labai gerai žinau, ką reiškia servisas. Parduoti techniką didelio proto nereikia, labai svarbu, kad ją nusipirkęs žmogus būtų garantuotas, jog jo mašinas bus kam prižiūrėti ir jos nestovės tada, kai labiausiai reikia. Tam nuo pat pradžių skyrėme išskirtinį dėmesį. Tokios sistemos, kokią sukūrėme, neįmanoma sukurti per metus ar kelis, tai daugelio metų darbo rezultatas. „DOJUS agro“ atsarginių detalių asortimentą sudaro per 20 tūkstančių pozicijų. Lietuvos keliais rieda 27 mobilios techninės priežiūros stotys.

Kodėl buvo nuspręsta parduoti žemės ūkio bendrovę?

„Grūduva“ – labai svarbi ir reikšminga įmonės istorijos dalis. Nors ūkyje dirbo geri žmonės, tačiau prekybos „John Deere“ technika verslas plėtėsi. Tiekėjo reikalavimai investicijoms vis augo. Buvo nutarta, jei atsiras pirkėjas, ūkį parduoti. Būta ir kitų priežasčių. Jautėme, kad steigsime įmonę Latvijoje. Taigi reikėjo veiklą labiau specializuoti ir koncentruotis į prekybą.
Pernykštis žingsnis į Latvijos rinką nenuvylė – latviai jau įsigijo per 200 „John Deere“ mašinų. Rezultatai neblogi, vertinant tai, kad atėjome į visiškai naują rinką. Latvijoje dirba trisdešimt žmonių. Jau planuojame atidaryti kelis regioninius padalinius, atsarginių dalių sandėlius, plėsti techninės priežiūros paslaugas.

Kaip įvertintumėte Lietuvos technikos parką, ar Europos Sąjungos fondų parama turėjo esminės įtakos ūkių modernizavimui?

ES fondai teigiamai paveikė visos šalies žemės ūkio pažangą, taip pat ir mūsų verslą. Atsiradus galimybei gauti europinę paramą, įvyko didžiausias lūžis, nes žemdirbiai galėjo pirkti naujausią techniką, be kurios negalėjai konkuruoti su didelį gamybinį potencialą turinčiais vakariečiais. Šiandien visi supranta, kad be pažangių technologijų neįmanoma apsieiti. Investuojama ne tik tam, kad būtų galima pasipuikuoti nauju daiktu. Su šiuolaikinėmis technologijomis ir modernia technika galima pasiekti geresnių rezultatų negu jų netaikant.

Tiesa, Lietuvoje kol kas tik vienetai turi viską, ko reikia ūkiui, bet mūsų ūkininkai nusipelno didelių pagyrų. Jei mūsų ir vakariečių ūkininkavimo sąlygos (išmokos, finansavimas) būtų vienodos, daug kam būtų liūdna. Lietuvos žemdirbiai labai imlūs naujovėms, supranta verslą ir moka jį daryti. Jiems netrūksta smalsumo, entuziazmo, o tai ūkių pažangai turi nemažai reikšmės. Dar vienas mūsų prekinių ūkių privalumas – valdos dydis. Stambiame ūkyje galima pritaikyti efektyvias sąnaudas mažinančias technologijas. Gamintojų dėmesys dabar telkiamas būtent dideliems ūkiams skirtai technikai tobulinti.

Senkantys Europos Sąjungos fondai mažina žemdirbių entuziazmą investuoti į naują žemės ūkio techniką, kaip tai rengiatės išgyventi?

„DOJUS agro“ ilgalaikiams planams trumpalaikiai nuosmukiai neturi didelės įtakos. Per dvidešimt metų pragyvenome ne vieną sunkų laikotarpį. Kartais sunkumai ne visuomet pats blogiausias dalykas. Tokiais atvejais, gali rasti daug rezervų, kurių gerais laikais nenaudoji arba nematai, arba tam tiesiog nėra laiko. Matome potencialą kitose veiklos srityse, kurios ne tokios jautrios europiniams pinigams. Naudotos technikos pardavimai auga kiekvienais metais. Ketiname stiprinti ir trumpalaikės žemės ūkio technikos nuomos sritį.

Kokia, Jūsų nuomone, sėkmingo verslo formulė ir svarbiausi ramsčiai, jį plėtojant?

Svarbu viskas, bet ko gero svarbiausia – geras, dirbti norintis kolektyvas. Be abejo, mums plėsti veiklą padeda ir tai, kad tiekiame labai gerą produktą – kompanijos „John Deere“ mašinos pelnė pripažinimą visame pasaulyje, jas vertina ir lietuviai.

Naujos technologijos gana sudėtingos, reikalauja nemažai informacinių technologijų žinių. Ar mūsų žemdirbiai bus pajėgūs perprasti naujoves?

Ne paslaptis, kad technika ir jos valdymas tampa vis sudėtingesnis. Mes tam ruošiamės. Įmonės žmonės mokosi patys. Be to, kompanija „John Deere“ organizuoja mokymus nuotoliniu būdu, rengiami ir praktiniai mokymai.

Beje, mokosi ir patys ūkininkai. Tikrai nėra taip, kad jie, ypač jaunoji karta, būtų informacinių technologijų beraščiai. Pažangūs ūkininkai tikrai daug žino, domisi, kokias naujoves žadama pristatyti į Lietuvą.

Pastaruoju metu aktyviau bendradarbiaujame su Aleksandro Stulginskio universiteto. Žinios, kurias mes gauname, žemės ūkio mokyklas pasiekia gerokai vėliau, todėl labai svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su universitetu ir dalytis žiniomis. Įmonėje kasmet atlieka praktiką net tik besimokantieji ASU, bet ir Kauno technologijos universitete.

Kokie artimiausi „DOJUS agro“ planai ir tikslai?

Plėtra Lietuvoje. Įsigijome žemės prie Klaipėdos, Panevėžio, galvojame ir apie Šakius, nes tame regione daug mūsų atstovaujamos technikos parduota. Dar plėsimės Latvijoje. Šiemet ten pradėsime statyti naują centrą. Be to, pradedame panašaus centro projektavimo darbus Kaliningrado srityje. Iššūkių daug. Planams jokių ribų neįmanoma nustatyti, nes pasiekus vieną tikslą, atsiranda kitas. Gyvenimas labai mobilus ir greitai besikeičiantis. Planuodami visuomet keliame sau realius, bet optimistinius uždavinius. Jei jų nepavyksta įgyvendinti, aiškinamės, kodėl nepavyko. Į šį procesą įtraukti visi įmonės žmonės: nuo pardavėjų iki inžinierių.