Turime labai nedaug žinių apie vasarinių kvietrugių agrotechnikos ypatumus Lietuvos sąlygomis, tačiau dar skurdesnės jos yra apie bene svarbiausiąją agrotechnikos grandį - tręšimą, juolab ne maisto pramonei auginamų kvietrugių.

Kol kas vasarinių kvietrugių Lietuvoje auginama palyginti nedideli plotai - 2009 ir 2010 metais jų plotas vasarinių pasėlių struktūroje tesudarė atitinkamai 2,4 ir 3,9 proc. (arba 11,5 ir 19,2 tūkst. ha), o žieminių kvietrugių plotas buvo apie 10,8 (2009 m.) ir 4,7 (2010 m.) kartų didesnis.

Plačios panaudojimo galimybės

Kvietrugių grūdų cheminė sudėtis lemia palyginti plačias jų panaudojimo galimybes. Šių javų grūdai naudojami maisto pramonėje: konditerijos gaminiams, alui, spiritui bei krakmolui gaminti. Grūdų baltymuose aminorūgščių kiekio santykis yra tinkamas gyvuliams šerti. Kvietrugiai iš kitų smulkiagrūdžių varpinių augalų išsiskiria dideliu šiaudų derliumi. Dėl biomasėje sukauptos energijos, auginant ir monokultūrą, ir mišinyje su avižomis ar miežiais, jie tinka javainio gamybai. Be to, kvietrugiai nėra tokie reiklūs priešsėliams, kaip kviečiai ar miežiai, ir jų priešsėlinė vertė nėra žema.

Kvietrugiai - viena iš pagrindinių biomasės išteklių rūšių. Tai puiki žaliava ekologiškai švaresnių degalų gamybai. Bioetanolio gamybos technologijų analizė rodo, kad vienai bioetanolio tonai pagaminti reikia 3,38 tonų kvietrugių. Be to, gaminant bioetanolį, kaip šalutinė produkcija dar gaunamas labai vertingas maistinis gliutenas, o grūdų malimo procese atskiriamos sėlenos (20 proc. nuo grūdų masės), kurios labai reikalingos pašarams gaminti.

Kvietrugių grūdai pagal alkoholio išeigą mažai nusileidžia kukurūzams ir lenkia kviečius bei rugius. Bioetanolio pramonei auginamoje produkcijoje svarbu kuo didesnis krakmolo kiekis. Kuo daugiau grūduose sukaupiama krakmolo ir mažiau baltymų, tuo didesnė yra alkoholio išeiga. Nustatyta, kad dėl kiekvieno baltymų procento grūduose prarandami 5 litrai bioetanolio iš kiekvienos tonos žaliavos, neskaičiuojant to, kad pasunkėja gamybos procesai. Atsivėrus platesnėms kvietrugių panaudojimo galimybėms, atsiranda poreikis kurti specifinės kvietrugių paskirties auginimo technologijas.

Deja, šiuo metu nėra duomenų apie optimalias tręšimo normas vasariniams kvietrugiams, apie jų derliaus formavimosi ypatumus, o šių žinių trūkumas atima galimybę geriau išnaudoti vasarinių kvietrugių derliaus potencialą. Kadangi augalų mitybos sąlygos tampriai susijusios su agroklimato ypatybėmis bei nusistovėjusiomis agrotechnikos tradicijomis, tiek moksliniu, tiek ir praktiniu požiūriu tampa ypač svarbu detaliai išsiaiškinti įvairių biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką bei jų poveikio mąstą vasarinių kvietrugių mitybos fiziologiniams procesams, augimui, asimiliacinio paviršiaus formavimosi dinamikai ir jo išsaugojimui skirtingomis mitybos sąlygomis.

Ką parodė tyrimai Dotnuvoje

LAMMC Žemdirbystės institute 2008-2010 m. buvo atlikti vasarinių kvietrugių mitybos sąlygų tyrimai. Prieš sėją buvo paskleista P₆₆K₁₃₃ ir atliekamas pagrindinis tręšimas azoto trąšomis - amonio salietra ir KAS-32. Papildomai dar buvo tręšiama N₃₀ bamblėjimo (BBCH 32-33) ir vamzdelėjimo tarpsniais (BBCH 49-51).

Tyrimuose buvo vertinamas lapų paviršiaus plotas, nustatoma tręšimo įtaka lapų indeksui (LAI). LAI vystymosi dinamika priklauso nuo augalų genetinių savybių, tręšimo lygio, vandens, temperatūros režimo, šviesos ir agrotechnikos sąlygų. Vidutiniais trejų metų tyrimų duomenimis, kvietrugių lapų paviršiaus plotas intensyviai formavosi iki plaukėjimo pabaigos. Kiekviename vystymosi tarpsnyje, kuomet buvo atliekami lapijos asimiliacinio paviršius matavimai, jo didėjimas buvo proporcingas didinamai azoto trąšų normai. Bamblėjimo pradžioje kvietrugių lapų plotas, įvertintas lapų indeksu, rodančiu santykį tarp lapų ir dirvos ploto (m² m^-2), tręšimo azotu įtakoje padidėjo 1,7 karto, t. y. iš esmės lyginant su netręštame plote suformuotuoju. Plaukėjančių kvietrugių lapų indeksas nuo trąšų padidėjo tiek pat - iki 1,7 karto. Intensyvaus augimo laikotarpiu susiformavęs asimiliacinis paviršius pradėjo nykti kvietrugiams išplaukėjus.

Azoto trąšos per visą vegetacijos laikotarpį patikimai didino chlorofilo indeksą kvietrugių lapuose. Kiek didesnė tręšimo įtaka buvo BBCH 31-32 - nuo tręšimo azotu chlorofilo indeksas padidėjo 12-19 proc., BBCH 59 ir BBCH 69 - 7-13 procentų.

Fotosintezės procesas intensyviausiai vyko krūmijimosi ir 2-3 bamblio tarpsniais - atitinkamai 8,8-10,0 ir 8,4-13,4 μmol m^-2 s^-1. Po išplaukėjimo fotosintezė sumažėjo beveik per pusę, pieninėje brandoje ji buvo dar lėtesnė (0,93-6,2 μmol m^-2 s^-1), tačiau išliko aiški didėjimo tendencija nuo didėjančių trąšų normų.

Vasariniai kvietrugiai yra jautrūs drėgmės trūkumui, ypač pirmoje vegetacijos pusėje, maždaug iki vėliavinio lapo išskleidimo. Sausringais metais nemaža dalis šalutinių stiebų sunkiai išplaukėja arba visai neišplaukėja, stiebas būna silpnas, dėl to mažėja grūdų derlius. Mūsų eksperimento duomenimis, tręšimas 12-30 proc. didino krūmijimosi koeficientą. Neesminis padidėjimas buvo nuo N₆₀ ir - tai labai įdomu - papildomo tręšimo variantuose N₆₀₊₃₀ ir N_90+30+30 tręšiant amonio salietra. Tręšiant skystąja trąša KAS-32, krūmijimasis didėjo patikimai. Vadinasi, skystos trąšos greičiau buvo pasisavintos, o salietros tirpimo laikas ir jos azoto perėjimas į dirvožemio sorbcijos kompleksą (DSK) didino šalutinių ūglių redukciją.

Produktyvių stiebų skaičius nuo azoto trąšų padidėjo 35-62 procentais. Trąšos grūdų derlių visais atvejais didino iš esmės. Vienkartinis tręšimas derlių didino 0,86-1,30 t ha^-1. N₉₀ ir N₁₅₀ normos skaidymas į dvi ar tris dozes nedavė patikimo derliaus priedo palyginti su vienkartiniu tokių pat normų atidavimu. Derliaus skirtumai tarp amonio salietra ir KAS-32 tręštų kvietrugių buvo menki ir neesminiai. Abi trąšos derliaus atžvilgiu buvo lygiavertės.

Didinant trąšų normą, trąšų efektyvumas mažėjo, taip kaip ir privalo būti. Mažiausiai grūdų už 1 kg trąšų azoto buvo gauta tręšiant didžiausiomis trąšų normomis - N₁₅₀ ir N₁₈₀. N₉₀ ir N₁₅₀ trąšų normos dalijimas į dvi ar tris dozes grūdų, gautų už 1 kg trąšų azoto, nedidino.

Nors grūdų krakmolingumas nuo trąšų sumažėjo 0,5-1,5 proc., tačiau derliaus priedo nuo trąšų dėka didėjo krakmolo išeiga iš hektaro. Krakmolo derlius nuo trąšų visais atvejais didėjo iš esmės - 0,46-0,91 t ha^-1, arba 22-43 proc. Daugiausia krakmolo buvo N₁₈₀ tręšimo lygyje, tačiau palyginus su gautu krakmolo derliumi, kai buvo patręšta N₉₀ trąšų norma, skirtumas nebuvo patikimas. Taigi, siekiant didžiausios krakmolo išeigos, galima apsiriboti ne didesnėmis kaip N₉₀ normomis. Dar labiau trąšų normas didinti nėra ekonomiška.

Bioetanolio išeiga buvo skaičiuota iš krakmolo pagal formulę. Nuo trąšų gautas 309-446 l ha^-1 bioetanolio priedas. Nuo N₁₈₀ gautą didžiausią bioetanolio kiekį (1 854 l ha^-1) lyginant su nuo mažiausių normų (N₆₀ ir N₉₀) gautu kiekiu (atitinkamai 1 717 l ha^-1 ir 1 799 l ha^-1), skirtumai buvo statistiškai nepatikimi. Beveik tokia pat išeiga (1 766 l ha^-1 ir 1 734 l ha^-1) gauta 90 kg ha^-1 azoto normą atiduodant per du kartus (N₆₀₊₃₀) tiek biriomis, tiek skystosiomis trąšomis KAS-32. Tik ekonomiškai tai neapsimoka, nes normos skaidymas neduoda nei patikimo grūdų derliaus, nei krakmolo, nei bioetanolio išeigos priedo.

Taigi, įvertinus azoto trąšų įtaką visiems minėtiems rodikliams, galima teigti, kad vidutinio fosforingumo ir kalingumo bei artimos neutraliai reakcijai priesmėlio dirvožemiuose, fosforu ir kaliu tręšiant pagal dirvožemio turtingumą maisto medžiagomis, t. y. P₆₆K₁₃₀, per vieną kartą atiduodant ne daugiau kaip 60-90 kg ha^-1 azoto normą, galima išauginti 4,5-4,7 t ha^-1 vasarinių kvietrugių grūdų derlių, gauti 1 717-1 799 l ha^-1 bioetanolio.

Žinant tai, kad Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos beveik visiškai atitinka vasarinių kvietrugių biologinius poreikius, kad šie augalai nėra reiklūs gausiam tręšimui, turi palyginti didelį derlingumo potencialą ir jiems atsiranda vis platesnių panaudojimo galimybių, galima tikėtis didesnio žemdirbių susidomėjimo.

D. Janušauskaitė

Mano ūkis, 2012/05