Bendrovės „Evaldo daržovės" geografinė padėtis puikiai atitinka daržovių ūkiui keliamą reikalavimą būti netoli didmiesčio - nuvažiuoti nuo Sakalų kaimo Šalčininkų rajone iki Vilniaus neprireikia nė pusvalandžio. Tačiau atnaujinus daržovių prekinio paruošimo linijas ir kruopščiai sustygavus logistiką, atstumai nebeturi reikšmės - salotos ir prieskoninės žolelės nepriekaištingą kokybę išlaiko ir gabenamos į Latviją, Estiją, Baltarusiją.

Prieš gerą dešimtmetį draugai anykštėnai Evaldas Masevičius ir Aurimas Juzėnas įsigijo bendrą didelį pirkinį - merdinčią šiltnamių bazę Šalčininkų rajone, Sakalų kaime. Pirkinys buvo visiškai spontaniškas - tiesiog Evaldui sugedo automobilis, tad nuobodžiaujant autoservise ir laukiant, kol sutvarkys mašiną, į rankas pakliuvo laikraštis, kuriame buvo skelbimas apie parduodamus senus šiltnamius. Evaldas pajuto - šitas pasiūlymas vertas dėmesio!

Daug metų tuose šiltnamiuose buvo auginamos tradicinės šiltnaminės daržovės - agurkai ir pomidorai. Naujieji ūkio šeimininkai nusprendė keisti asortimentą - pasiūlyti mūsų šalies pirkėjams dar menkai žinomų šviežių, kvapnių prieskoninių žolelių, špinatų ir įvairių rūšių salotų. Po ilgos ir sudėtingos pirkimo procedūros apleisti šiltnamiai perėjo į Evaldo ir Aurimo rankas ir netrukus buvo pradėti modernizuoti, o 2003-2004 m. prasidėjo ir naujų blokų statyba. Dabar po danga yra 1 ha ploto. Šiltnamiai dengti dviguba polikarbonatine danga su oro tarpu. Šeimininkų teigimu, tokia danga labai taupo šilumą - apie geras jos izoliacines savybes galima spręsti jau vien iš to, kad iškritęs sniegas tuoj neištirpsta, laikosi, nors šiltnamių viduje yra šilta - visada šiek tiek per 20 °C. Šeimininkai išnaudoja kiekvieną galimybę sutaupyti energijos sąnaudas - visi šiltnamių šonai dar apdengti ir agroplėvele, o sienos nuo žemės apie metrą aukščio apšiltintos poliesterolio sluoksniu. Visos šios priemonės duoda papildomus kelis laipsnius šilumos, o tai skaičiuojantiems kiekvieną litą šeimininkams yra daug.

Tinkamai sureguliuoti mikroklimatą - pusė darbo

Kad auginamos salotos ir prieskoniniai augalai būtų sveiki, labai svarbu sureguliuoti šiltnamyje mikroklimatą. Augintojai pastebėjo, kad jei palaikoma normali oro drėgmė, nei ligos, nei kenkėjai neplinta. Jei tik drėgmė per didelė, atsiranda ligos (ypač puviniai), o štai kai per sausa -augalus apninka kenkėjai.

Moderni meteorologinė stotelė fiksuoja visus duomenis (saulės spinduliuotės intensyvumą, lauko temperatūrą, vėjo greitį, drėgmę, oro temperatūrą ir šiltnamio išorėje, ir viduje), kurie iš karto apdorojami specialia šiltnamių valdymui skirta kompiuterine programa. Jei tik kurioje nors šiltnamių dalyje parametrai neatitinka normos, iš karto gaunamas įspėjamasis signalas. Be to, programa kaupia visus duomenis atmintyje ir prireikus galima pasižiūrėti, kokie orai buvo tą pačią dieną prieš dvejus ar trejus metus.

Šiltnamių ūkio šildymas yra visiškai automatizuotas. Apšildoma galingu dujiniu katilu, palaikoma 20-22 °C šiluma. Net vasarą per didžiausius karščius sistema taip sureguliuoja (atidaromos ventiliacijos angos), kad šiltnamiuose nebūtų daugiau kaip 30 °C. Ūkio šeimininkai pastebėjo, kad didelis speigas žiemą nėra pati didžiausia blogybė. Nes paprastai, kai spusteli šaltis, būna daug saulės, kuri prikaitina šiltnamius ir dėl to mažiau sunaudojama dujų. Blogiausia, kai oras apsiniaukęs ir stipriai vėjuotas, tada sunaudojama daugiau energijos siekiant išlaikyti reikalingą temperatūrą. „Geriau 20 laipsnių šalčio su saule, negu 5 laipsniai šalčio ir apsiniaukusi diena", - aiškina Aurimas. Rudens ir žiemos sezonu daržovės papildomai apšviečiamos galingomis lempomis.

Žalumynų įvairovė - galimybė rinktis

Svogūnų laiškai, mėtos, melisos, bazilikai, kalendros, krapai, petražolės, šalavijai, čiobreliai, citrinžolės, lapiniai salierai, špinatai. Ir, žinoma, - įvairiausių rūšių, tipų ir veislių salotų, tarp kurių negali nepastebėti ir vienų madingiausių visoje Europoje - gražgarsčių, vertintų dar Senovės Romos laikais.

Šiltnamiuose iš salotų daugiausia auginamos lapinės salotos. Jos pardavinėjamos vazonėlyje, kuriame užaugo. Nuo sėklyčių pasėjimo iki realizacijos praeina vienas mėnuo. Indeliai užpildomi pagal specialų užsakymą gaminamų durpių substratu ir į juos pasėjamos salotos - visa tai daroma mechanizuotai, specialia mašina. Laistymas automatizuotas, vanduo augalams tiekiamas iš apačios, šaknys pasiima reikalingą kiekį drėgmės. Salotos auginamos ant stelažų, nuolat perstumiant tolyn paletes su paaugusiais augaliukais ir papildant ką tik sudygusiais: kol salotos apkeliauja tokį ratą, spėja užaugti. Tada belieka jas su indeliais, kuriuose augo, supakuoti į plėvelę, sukrauti į dėžes ir siųsti į prekybos tinklus.

„Lietuviai tiek nesuvalgo, kiek mes užauginame", - šypteli Aurimas. Nemaža dalis produkcijos išvežama į Latviją, Estiją, šiek tiek į Baltarusiją, truputis į Lenkiją. Pasak augintojų, būtų galimybė visą produkciją išvežti į Rusiją, bet tada nieko neliktų mūsų vartotojams.

Prieskonių šiltnamyje akys raibsta nuo augalų įvairovės. Augintojų teigimu, prieš trejus metus švieži žalumyniniai prieskoniai buvo ne itin populiarūs, o dabar jau ir mūsų pirkėjai įprato juos pirkti. Štai kvapnieji bazilikai - labai lepūs, ilgai dygsta, jiems užauginti reikia palyginti aukštos temperatūros. Daugelio mėgiamos mėtos ir melisos dauginamos vegetatyviniu būdu - taip greičiau negu sėti sėklytėmis. Šalia kalendros - pagrindinis kebabų prieskonis, tolėliau - lepieji, itin šilumai reiklūs ir bene ilgiausiai augantys rozmarinai: nuo sėklos iki suformuoto krūmelio praeina mažiausiai trys mėnesiai. Pūkuotus lapelius leidžia šalavijai - stiprų antibakterinį poveikį turintys augalai.

Mėsingus sodriai žalius laiškus į saulę kelia substrate auginami svogūnai - laiškai prekybai tiekiami ištisus metus. Tiesa, vasarą svogūnų laiškai auginami ne šiltnamyje, o lauke - ten palankesnės sąlygos. Svogūnų ropeles laiškams suželdinti šiemet augintojai bandys užsiauginti patys, nes pastebėjo, kad nusipirktų svogūnų laiškai kalasi nenoriai - matyt, cheminiai produktai, naudojami tam, kad ropelės geriau laikytųsi, pristabdo jų dygimo energiją.

Prekinio paruošimo linija lapinėms daržovėms

Kad išauginti žalumynai ir salotos nepakitusios kokybės pasiektų pirkėjus, bendrovė „Evaldo daržovės" daug investavo į prekinio paruošimo linijas. Kadangi tokio tipo įranga yra labai brangi, naudojosi Europos Sąjungos parama: ūkyje įgyvendino jau tris projektus. „Parama būtina, kad būtų galima ryžtis naujoms investicijoms. Tai duoda stiprų postūmį ūkio plėtrai ir suteikia galimybę konkuruoti su įvežtiniais produktais", - sako Evaldas ir patikina, kad be paramos tokios brangios įrangos nesiryžtų pirkti. Naujausias projektas įgyvendintas praėjusių metų gegužę - įsigyta moderni salotų ir žalumyninių daržovių fasavimo linija (iš tokio tipo linijų ji moderniausia šalyje). Vokiečių kompanija „Upmatic", sumontavusi visą sudėtingą liniją, yra atsakinga už sklandų jos darbą ir kiekvieną atsiradusį sutrikimą sureguliuoja internetu.

Paleidus į darbą naująją liniją, mažiau reikia darbuotojų, mažiau prie produkto liečiasi žmogaus rankos, o tai - į naudą palyginti gležniems salotų lapams. Jei tik įmanoma, stengiamasi fasuoti neplautas salotas, nes tokios daug geriau laikosi: nuplauto produkto galiojimo laikas - apie 4, o neplauto - 10 dienų.

Pakuojant plastiko dėkliukai aptraukiami specialia „kvėpuojančia" plėvele, kuri tris kartus prailgina produkto galiojimo laiką. Tiesa, sufasuotos salotos ir žalumynai turi būti laikomi vėsiai - temperatūra turi būti nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos. Pastaruoju metu populiarėja salotų rinkiniai, į kuriuos sudedami kelių rūšių ir skirtingų spalvų salotų lapeliai. „Taikomės prie kliento poreikių. Juk sudėtinga ir brangu vienu metu nusipirkti po galvą vienokių ir kitokių salotų, o čia apskaičiuota tiek, kiek reikia šeimos pietums pagaminti. Dar ir receptą, paskatinantį kulinarinę fantaziją, galima rasti ant pakuotės", - įtikti vartotojams nori augintojai. Kad ištisus metus būtų palaikomas platus salotų ir žalumynų asortimentas, bendrovė dirba su kolegomis iš Italijos ir Ispanijos, dalis produkcijos atskrenda ir iš Gruzijos bei kitų pietinių šalių. Didžiausias bendrovės tiekiamų prekių asortimentas yra prekybos tinklų RIMI, IKI ir „Norfa" parduotuvėse.

Keturi derliai per sezoną - tai realu?

Pernai bendrovė deklaravo 60 ha daržovių pasėlių - tokiame plote auginamos tik žalumyninės daržovės ir salotos. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens tarpsta dideli plotai špinatų - būna, kad paskutinis jų derlius nuimamas jau žiemai atėjus. Pavasarį ir rudenį pasėliai uždengiami agrodanga.

Evaldo ir Aurimo planuose - daržovių auginimo technologijas sudėlioti taip, kad per metus lauke būtų spėjama nuimti keturis derlius. Ar tai įmanoma Lietuvos sąlygomis? Vyrai įsitikinę, kad taip. Pernai jie jau nuėmė tris derlius. „Neauginame to, kam labai reikia saulės. Salotos nėra labai reiklios dienos ilgumui, auga sparčiai. Špinatų taip pat neauginame tol, kol užauga didelis krūmas - pjauname labai jaunus lapelius. Kitą dieną tą patį lauką išdirbame ir pasodiname jau kažką kitą", - aiškina Evaldas.

Salotų ir prieskoninių daržovių daigelius ūkis perka iš Nyderlandų. Šiemet pirmoji daigų siunta ūkį turėtų pasiekti balandžio 5 dieną. Jie iš karto bus sodinami į lauką penkių vagų sodinamąją Ferrari, kurios našumas stulbinantis - trys žmonės per tris dienas pasodina 300 tūkst. daigų. Mašina maksimaliai automatizuota, žmogui tik reikia padėti juosteles su daigais į lovelį. Darbinis tokios sodinamosios greitis toks pat, kaip vidutiniu tempu žingsniuojančio žmogaus.

Tiesa, prieš sodinant daigus, žemę planuojama gerai išdirbti, palaukti savaitę ar dvi ir tada visas piktžoles nudeginti tam skirtu prietaisu - šiemet tokia piktžolių kontrolės priemonė bus taikoma pirmąkart. Naujų, aplinką tausojančių technologijų diegimas - svarbus žingsnis siekiant sertifikuoti ūkyje gaminamą produkciją kaip išskirtinės kokybės ir įgyvendinant aplinką tausojančią daržovių auginimo sistemą. „Sertifikatas mums daugiau reikalingas dėl savęs, dėl monitoringo, bet nemanome, kad už ženklu „Kokybė" paženklintą produkciją vartotojas bus linkęs mokėti daugiau. Tai išbandžiusių kolegų patirtis byloja, kad taip nebūna", - sako Evaldas.

Skirtingi požiūriai į kooperaciją

UAB „Evaldo daržovės" yra Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ir Lietuvos šiltnamių asociacijos narė. „Narystė Lietuvos daržovių augintojų organizacijoje - tai galimybė sužinoti naujausią informaciją, išgirsti kolegiškų patarimų. Manau, ir šiltnamių asociacija galėtų prisijungti prie LDAA, nes kiek čia mūsų, šiltnamininkų, tėra", - svarsto Evaldas.

Jis nepritaria požiūriui, kad šiltnamių ūkis Lietuvos sąlygomis yra nuostolingas ir be rėmimo ar dotacijų pasidaro nerentabilus. „Visi darė konkurenciją iš kito galo - spausdavo, kad neįvežtų produktų iš kitų šalių, o ne stengdavosi išauginti čia pigiau. Atėjo laikas galvoti, kaip sumažinti sąnaudas, o ne su tokiomis pačiomis sąnaudomis ir nukritusiomis kainomis už produkciją norėti uždirbti tiek pat. Nenorėkime su kiaurais stogais pasiekti gerų rezultatų", - sako Evaldas.

Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad daug problemų išspręstų PVM sumažinimas daržovėms - atsirastų galimybė konkuruoti su lenkiška produkcija. Dabar pelno marža sumažėjusi iki minimumo, tenka suktis tam, kad išsilaikytum, ir laukti geresnių laikų. Neigiamą poveikį daro ir vadinamoji „juodoji rinka" - net neužsiregistravę smulkūs ūkiai, nemokėdami jokių mokesčių, tiekia produkciją į turgus, į kavines, apsukresni perpirkėjai dar nuperka produkciją iš jų, sudaro didesnius kiekius ir tiekia į prekybos tinklus. „Nesame prieš mažesnius augintojus, bet mokėkime visi vienodus mokesčius", - nuoskaudos neslepia bendrovės, sąžiningai mokančios visus privalomus mokesčius, vadovas.

Ko dar reikėtų salotų ir žalumynų auginimo verslo sėkmei? Švenčių! „Labiausiai mūsų produkcija perkama prieš šventes. Žinoma, ir bundantis pavasaris skatina pirkti žalumynus", - tvirtina Evaldas Masevičius ir Aurimas Juzėnas.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2012/04