Pieno ūkius turintys ūkininkai ir bendrovės, norėdami apsirūpinti pašarais, mažiausiai rizikuoja augindami kukurūzus, nes šie gali būti naudojami žaliajai masei, siloso gamybai arba grūdams. Kadangi kukurūzų reikšmė nemažėja, o atvirkščiai - dėl klimato pokyčių ar naujų panaudojimo sričių gali didėti, verta prisiminti šių augalų auginimo elementorių.

Europoje kukurūzų plotai išsiplėtė per aštuntąjį ir devintąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius, nes selekcininkai sukūrė ir vis tebekuria naujus, ankstyvus, derlingus, neišgulančius, atsparius ligoms hibridus, o visus kukurūzų auginimo darbus lengva mechanizuoti. Be to, joks kitas augalas neduoda tiek pašarų masės gyvuliams, kiek kukurūzai.

Kukurūzo augalas yra vienas įspūdingiausių gamtoje esančių energijos mechanizmų. Iš sėklos, sveriančios apie 0,25 gramo per 9 savaites išsivysto 2-3 metrų augalas, kuris per 2 mėnesius subrandina nuo 600 iki 1 000 sėklų, kaip du vandens lašai panašių į tą, iš kurios išsivystė. Palyginimui galima pasakyti, kad kviečiai subrandina apie 50 sėklų.

Pirmiausia sukuriama didelė ir efektyvi energijos gamykla - pats augalas - su lapais, stiebu, šaknimis, o vėliau saulės energija kaupiama kukurūzų grūduose. Kai grūdai pasėjami į šiltą ir drėgną dirvą, vanduo absorbuojamas per sėklos apvalkalą, ir grūdas pradeda brinkti. Jei sąlygos palankios, pirmoji šaknelė gali pasirodyti jau po 2-3 dienų.

Dygimas - svarbus etapas

Dygimo ir daigų tarpsnis (BBCH 03-10) yra pirmasis kritinis augalo augimo laikas. Kukurūzams dygstant, sėklos apvalkalas sulaužomas, ir ji pasidaro jautri įvairių mikroorganizmų (taip pat ir tų, kurie sukelia ligas) poveikiui. Todėl labai svarbu apsaugoti sėklą - beicuoti. Lietuvoje prekiaujama jau beicuota sėkla.

Jei numatoma sprakšių grėsmė, verta pirkti kukurūzų sėklą, kuri išbeicuota pesticidais, padedančiais apsisaugoti nuo šių kenkėjų. Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, sprakšiai gali padaryti daug žalos kukurūzų pasėliams. Pavasarį, kai temperatūra pakyla iki 10-12 ^oC, jauniems kukurūzų daigams pradeda kenkti šių vabzdžių lervos. Jos gali sunaikinti sėklą, o jei augalai jau būna išdygę, sprakšių lervos gali įlįsti į kukurūzų stiebą ir sunaikinti augimo kūgelį. Dėl to pirmiausia nudžiūsta šerdinis lapas, o vėliau ir visas augalas. Šie kenkėjai išplinta ilgalaikėse žalienose, o intensyviai dirbant dirvą jų labai sumažėja. Praktika parodė, kad sprakšiai - rimta problema Lietuvos laukuose.

Jei dirva per šalta, per drėgna ar per sausa, sėklų dygimas užsitęsia ir daigai, nespėję įsitvirtinti, gali žūti. Gausiam derliui išauginti labai svarbu pirmaisiais kukurūzų augimo tarpsniais sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Nors manoma, kad kukurūzams pirmaisiais augimo tarpsniais maisto medžiagų trūkumas nėra kritinis dalykas, visgi pabrėžiama, kad, kai šaknys pradeda dirbti savo darbą (aprūpinti augalą maistu), pagrindinių maistinių elementų, ypač fosforo, stoka gali sutrikdyti augalų augimą ir vystymąsi. Todėl pageidautinas kukurūzų patręšimas sėjos metu.

Pasėlio tankumas - kontroliuojamas veiksnys

Vienas pagrindinių kontroliuojamų veiksnių, lemiančių kukurūzų derlių, - pasėlio tankumas. Augalų skaičius ploto vienete lemia ne tik derliaus kiekį, bet ir jo kokybę. Geram derliui (turinčiam užtektinai sausųjų medžiagų ir atitinkamai burbuolių masėje) gauti augalams reikia atitinkamo maitinimo ploto ir pakankamai šviesos. Nuo pasėlio tankumo priklauso kukurūzų augimo ir vystymosi sąlygos. Labai tankiuose pasėliuose, gaudami mažiau šviesos, maisto medžiagų ir drėgmės, kukurūzai išauga silpnesni, burbuolių juose būna mažiau arba ir visai nebūna, o tokių augalų pasėliai linkę išgulti. Apatiniai tokių augalų lapai greitai nudžiūsta. Iš tankiuose pasėliuose augusių kukurūzų pagamintas pašaras būna blogiau virškinamas, nes tokių augalų audiniuose susidaro daug ląstelienos.

Jei pasėlis per retas, neišnaudojamos galimybės gauti didesnį derlių, nes augalai neišnaudoja augimo sąlygų. Visa tai rodo, kad reikia formuoti optimalų pasėlio tankumą. Optimalus pasėlio tankumas priklauso nuo daugelio sąlygų: dirvos apsirūpinimo vandeniu, kukurūzų hibridų tipo, jų auginimo paskirties. Kuo ankstyvesnė sėja, derlingesnė, geriau aprūpinta vandeniu dirva, ankstyvesnis hibridas, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. Bendra taisyklė būtų tokia: kuo sąlygos geresnės, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. Grūdams auginami kukurūzai turėtų būti sėjami 1vnt./m² rečiau, negu kukurūzai silosui.

Mūsų tyrimai parodė, kad kukurūzų, auginamų grūdams, tankumas, priklausomai nuo hibrido, turėtų būti 7-8 vnt./m², o silosui - 8-10 vnt./m². Tarpueilių plotis parenkamas atsižvelgiant į turimą techniką, paprastai jis būna 62,5-80 cm. Faktinį pasėlio tankumą galima nustatyti einant įstrižai lauko ir suskaičiuojant augalus 4-5 vietose 10 metrų ilgio eilutėje. Pagal pateiktą lentelę nustatomas esamas pasėlio tankumas. Koks turėtų būti atstumas tarp augalų eilutėse, esant įvairiems tarpueilių pločiams, nurodyta kitoje lentelėje.

Kukurūzų pasėlio tankumas, esant skirtingam tarpueilių pločiui

Atstumai tarp augalų eilėse, esant skirtingam tarpueilių pločiui

Kukurūzų sėkla parduodama pakuotėse, kuriose yra vadinamoji sėjos dozė. Vieną dozę sudaro 50 tūkstančių sėklų. Toks santykinis skaičiavimas dozėmis atsirado dėl to, kad kukurūzų, skirtingai negu kitų javų, labai nevienoda 1 000 grūdų masė. Priklausomai nuo hibrido ir nuo augimo sąlygų, ji kinta nuo 190 iki 400 gramų, todėl skaičiuojant sėklos normą kilogramais hektarui būtų daug painiavos. Kiek sėjos dozių reikia hektarui, priklauso nuo norimo pasėlio tankumo ir sėklos daigumo.

Sėklos poreikis sėjos dozėmis, priklausomai nuo siekiamo tankumo ir sėklos daigumo

Kad užtikrintume reikiamą pasėlio tankumą, prie sėklos normos reikia pridėti vadinamąjį garantinį priedą. Jis priklauso nuo sėklų kokybės ir sėjos laiko, t. y. 10-15 proc. nuo sėklos normos. Lietuvoje daryti tyrimai parodė, kad tikslaus išsėjimo pneumatine sėjamąja išsėjant 60 tūkstančių 95 proc. daigumo sėklos, sudygo 40 tūkstančių; pasėjus 80 tūkstančių tokių pačių sėklų, sudygo 52-53 tūkstančiai, o pasėjus 100 tūkstančių, sudygo 65-75 tūkst. augalų.

Sėjant labai anksti, sėklos normą reikėtų padidinti, nes sunyksta šiek tiek daugiau daigų, o be to, yra tikimybė, kad apsirūpinimas vandeniu bus geresnis.

Būtina apsauga nuo piktžolių

Tinkamiausių naudoti augalų apsaugos produktų sąraše yra nemažai herbicidų, skirtų kukurūzų pasėliams. Prieš pasirenkant herbicidą, būtina įvertinti piktžolių rūšinę sudėtį. Jei pasėliuose yra vienaskilčių vienamečių ar daugiamečių piktžolių (paprastųjų rietmenių, paprastųjų varpučių), reikėtų pasirinkti šias piktžoles naikinančius herbicidus, kurių veikliosios medžiagos rimsulfuronas (Titus), nikosulfuronas (Milagro) ar foramsulfuronas su natrio metil- jodosulfuronu (Maister). Jei tokių piktžolių nėra, patartina pasirinkti herbicidus, tinkančius vienamečių dviskilčių piktžolių kontrolei su tokiomis veikliosiomis medžiagomis: 2,4 D tritosulfuronu, dikamba, bentazonu.

Tuose laukuose, kuriuose yra ir baltųjų balandų (o jų yra beveik visuose laukuose), ir rietmenių, galima būtų naudoti herbicidų mišinį. Tačiau kokios problemos kyla esant lauke tokiai piktžolių rūšinei sudėčiai? Rietmenės dygsta vėliau, negu balandos. Jei lauktume kol rietmenės sudygs, balandos spės užaugti didelės ir jas sunkiai kontroliuos sulfonilurėjos grupės herbicidai. Jei taikysimės prie balandų tarpsnio, rietmenės dar gali būti nesudygusios, o sudygusios vėliau užterš pasėlį. Tokiais atvejais galima naudoti praktikoje paplitusį herbicidų mišinys Arrat + Titus +PAM (200g +25g+0,5 L).

Ne išimtis kukurūzų pasėlyje kontroliuojant piktžolėtumą purkšti herbicidais du kartus. Nors vėliau sudygusios piktžolės žalos kukurūzų derliui padaro nedaug, jos subrandina sėklas, papildydamos ir taip gausų sėklų kiekį dirvoje.

Kaip nustatyti grūdų brandą

Svarbiausias derliaus nuėmimo laiko pasirinkimo kriterijus - grūdų branda. Jai nustatyti siūlomi keli paprasti būdai.

• Nago testas. Iš būdingos augalui burbuolės vidurinės dalies paimti grūdų ir nykščio nagu pabandyti juos įspausti. Vėlyvoji vaškinė branda (apie 55 proc. sausųjų medžiagų) pasiekta, jei grūdai sunkiai įspaudžiami.
• Juodasis taškas. Kai augalai pasiekia fiziologinę grūdų brandą (60-64 proc. sausųjų medžiagų), augalas daugiau nekaupia asimiliatų. Grūdų prisegimo vietose susidaro juodas skiriamasis sluoksnis (matyti juodas taškas). Tai vėliausia galimybė silosuoti kukurūzus, net jei patys augalai dar atrodo žali ir gyvybingi.
• Stiebo testas. Sausųjų medžiagų kiekį augale galima įvertinti ir iš stiebo. Apatinėje augalo dalyje stiebą reikia nulenkti ir stipriai sukti. Jei augalo sultys bėga - sausųjų medžiagų kiekis yra apie 18-20 proc. Jei sultys išsiskiria sunkiai, su putomis, sausųjų medžiagų kiekis turėtų būti apie 24 proc. Tose augimvietėse, kur augalai patiria stresą dėl sausros, jie pradeda džiūti anksčiau negu įprasta. Manoma, kad jei daugiau negu penki augalo lapai apmirę, reikėtų nuimti derlių neatsižvelgiant į grūdų drėgmę, nes sausros pažeisti augalai sunkiai suslegiami, be to, labai padidėja stiebo ir burbuolių puvinių tikimybė.
• Mikrobangų krosnelės testas. Iš dešimties burbuolių vidurinės dalies išgliaudyti grūdus ir pasidaryti 300-500 gramų mėginį. Pasvėrus jį įdėti į mikrobangų krosnelę. Padžiovinus pasverti, vėl įdėti ir vėl pasverti. Jei svoris nekinta, reiškia visas vanduo jau išgarintas. Sausųjų medžiagų kiekiui nustatyti reikia išdžiūvusių grūdų svorį dalinti iš drėgnų grūdų svorio ir dauginti iš 100.

O. Auškalnienė

Mano ūkis, 2012/04