03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/04
Bendrovė augo kartu su darbuotojais
  • D. Kamarauskienė
  • Mano ūkis

Gražiškių žemės ūkio bendrovės pajininkai kūrimosi laikotarpiu, 1992-aisiais, atsilaikė prieš vienos verslo grupės bandymus juos nupirkti ir vėliau žingsnis po žingsnio kūrė savo gerovę. Dabar savarankiškai dirbanti bendrovė yra saugus prieglobstis daugeliui Grinkiškio apylinkės gyventojų - pelningai dirbančiuose augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose darbo turi 60 žmonių.

Gražiškių ŽŪB (Radviliškio r.) turi 65 pajininkus. 87 proc. pajų sukooperuota vienose - bendrovės pirmininko Juozapo Glinskio - rankose. Kooperuoti pajus, pasak jo, buvo nutarta tuomet, kai bendrovė parūpo agroverslo rykliams. Tai padėjo išsaugoti savarankiškumą.

Pagrindinis Gražiškių bendrovės pragyvenimo šaltis - pienas. J. Glinskis didžiuojasi, kad neturi skolų nei bankams, nei tiekėjams. Atlyginimai, nors ir nėra labai dideli, bet mokami laiku. Žmonės dirba vietiniai - iš Šašių kaimo, Grinkiškio, Kairėnų gyvenviečių.

Pelningiausia - pieno gamyba

Pernai Gražiškių bendrovė iš gamybos, neskaičiuojant tiesioginių išmokų, pelno turėjo 220 tūkst. Lt. Daugiausia uždirbo už pieną, papildomų pajamų suteikė ir grūdai, nors jų derlius nebuvo labai geras dėl iššalusių pasėlių.

„Pienas - mūsų gyvenimas", - sako J. Glinskis. Bendrovėje laikomos holšteinizuotos Lietuvos juodmargės karvės, kurioms suteiktas veislinės bandos statusas. Karvės produktyvios, per metus iš vienos kiek daugiau nei 7 tūkst. t pieno melžiama. Bendrovės zootechnikas Arūnas Samuolevičius tikisi, kad šiais metais primilžiai sieks 7,5 tūkst., nes karvės gerai šeriamos, banda sveika, mastitu suserga tik viena kita karvė.

Pernai Gražiškių ŽŪB pasinaudojo ES parama Pieno direktyvos reikalavimams įgyvendinti, jai buvo skirta 252 tūkst. Lt, tad atsirado galimybė atnaujinti karvių saitinio laikymo sistemą, pieno linijas, sumontuoti naują girdymo sistemą.

Bendrovėje yra 200 karvių (apie 170 melžiamų), 200 telyčių. Karvės laikomos pririštos, nes taip buvo įrengta senoji karvidė. „Dėl to mūsų gyvuliai švarūs, tvarte nėra mėšlo kvapo. O palaidas karvių laikymas turi pliusų, turi ir minusų - kenčia jų kojos, tvarte mažiau švaros", - sako J. Glinskis. Vasarą karvės ganosi lauke ir į tvartą nevaromos. Lauke yra sumontuota aikštelė, kurioje jos melžiamos, pienas teka tiesiai į šaldytuvus. Pristatomas įmonei „Rokiškio sūris".

Penimų bulių Gražiškių bendrovė nelaikydavo, nes neturėjo mėšlidės ir srutų rezervuaro. Pernai juos pasistatė, tad planuoja ūkyje pasilikti ir dalį bulių. Pasak J. Glinskio, tvarte vietų yra, pašarų užsiaugina, žmonės gautų papildomo darbo, tad kodėl nepabandžius?

Mėšlidę ir srutų rezervuarą statė savomis lėšomis, nes ES parama nebuvo skirta. „Jei būtume atgavę dalį lėšų, būtume atnaujinę žemės ūkio techniką. Išskyrus šienapjovę ir smulkintuvus, pas mus dirba beveik visa rusiška technika", - sako bendrovės pirmininkas.

Trąšoms stengiasi neišlaidauti

Gražiškių bendrovė dirba 1 100 ha žemės, apie 100 ha skiria ganykloms. Didžiąją dalį žemės nuomojasi iš savininkų. Sėja kviečius, kvietrugius, miežius, mišinius. Žieminiams pasėliams skiria apie 400 ha. Jei gamta nepareiškia savo užgaidų, bendrovė prikulia apie 3 tūkst. t grūdų, 2 tūkst. t parduoda, likusią dalį sunaudoja savoms reikmėms, pašarams.

Čia žemės derlingos, vidutinis našumas siekia 53 balus, todėl trąšoms stengiasi pataupyti. Praėjusį sezoną kviečių kūlė kiek daugiau nei 5 t/ha, o bendras visų rūšių grūdų vidurkis buvo truputį daugiau nei 4 t/ha. „Žieminių kviečių daugiausia buvo pasėta Zentos - ši veislė nėra labai derlinga, bet patikima. O vienos labai išgirtos veislės kviečiai visi žuvo - iššalo", - pasakoja bendrovės pirmininkas.

Kviečius parduoda Šiaulėnų malūnui, pašarinius grūdus - kiaulių kompleksams. J. Glinskis sako, kad problemos parduoti nėra, tik turėk grūdų. Pernai kainos buvo geros, o ir Gražiškių ŽŪB užaugintų kviečių kokybė buvo gera - tik ekstra ir pirmosios klasės.

Grūdus laiko 3 tūkst. t talpinančiame sandėlyje, perdarytame iš mašinų sandėlio. Visi bendrovės pastatai likę nuo kolūkio laikų. Patys pasistatė grūdų svarstykles, pagal visus gamtosaugos reikalavimus įrengė kuro saugyklas, atnaujino dirbtuves, kai kur pastatė priestatus. „Pas mus pastatų griaučių nėra, viską stengiamės panaudoti", - ūkiškumo stokos bendrovės vadovui tikrai neprikiši.

Gražiškių žemės ūkio bendrovėje darbuojasi būrys specialistų: zootechnikas, einantis ir fermos vedėjo pareigas, zootechnikas selekcininkas, veterinarijos gydytojas, inžinierius, dirbtuvių vedėjas, trys buhalterės. Tik agronomo nesamdo, nes pats J. Glinskis turi tokį išsilavinimą.

Vadovas prisimena, kad bendrovės kūrimosi laikotarpiu labai daug pastangų dėjo norėdamas išlaikyti jaunimą kaime. Buvo kuriamos ne tik darbo vietos, bet pasirūpinta ir jaunų šeimų buitimi. Džiugu, kad beveik visi čia dirba iki šiol. „Visas kolektyvas gana jaunas, bet, išskyrus inžinierių, dirba jau po du dešimtmečius - bendrovėje pradėję dirbti 18-20 metų, jie augo ir tobulėjo kartu su ja", - didžiuojasi savo darbuotojais Gražiškių ŽŪB vadovas.

Bendrovės pirmininko pavaduotoju gamybai dirba J. Glinskio sūnus Ričardas. „Jau bandau pratinti jaunąją kartą", - šypsosi Juozapas. Jis slapčia viliasi prikalbinti bendrovėje dirbti ir anūką Donatą, kuris šiemet baigs Aleksandro Stulginskio universitetą, nors ir žino, kad jį labai traukia miškai.

Gražiškių ŽŪB išgyveno visokių laikotarpių, tikėtina, kad visa, kas sunkiausia, jau praeityje. Juolab kad bendrovė turi ir tvirtą ramstį - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją (LŽŪBA).

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2012/04