03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/03
Vaisių ir daržovių gamintojų grupės. Latvijos patirtis
  • J. Ramanauskas, V. Vaznonis
  • Mano ūkis

Jungtis į kooperatyvus - tai paprasčiausias kelias pagerinti vaisių ir daržovių augintojų veiklą produkcijos kokybės, rinkodaros ir aplinkosaugos srityse. Bet norint gauti finansinę paramą ir vykdyti rinkos reguliavimo ir aplinkosaugos priemones, šie kooperatyvai turi siekti gauti gamintojų organizacijos statusą. Lietuviai vis dar aiškinasi kooperacijos naudą, o štai latviai jau senokai, beveik penkeri metai, turi registruotų gamintojų grupių.

Gamintojų organizacija - tai vaisių ir daržovių augintojų iniciatyva įsteigtas ir valstybės nustatyta tvarka įregistruotas žemės ūkio subjektas, turintis juridinio asmens teises (pvz., kooperatyvas) ir pripažintas Žemės ūkio ministerijos. Kad vaisių ir daržovių augintojų iniciatyva sukurtas kooperatyvas būtų pripažintas gamintojų organizacija, reikia įvykdyti nustatytus reikalavimus. Jo tikslai:

  • užtikrinti, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;
  • koncentruoti savo narių pagamintų produktų pasiūlą ir pateikti į rinką;
  • optimizuoti gamybos išlaidas ir stabilizuoti gamintojo kainas.

Taisyklėse reikalaujama, kad gamintojų organizacijos nariai visą savo išaugintą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją. Tik nedidelė jos dalis gali būti parduodama tiesiogiai vartotojams.

Valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau (taigi, ir Lietuvoje), kooperatyvai gali siekti būti pripažinti gamintojų grupe, kad vėliau ji būtų pripažinta gamintojų organizacija. Tokiai gamintojų grupei taikomas penkerių metų pereinamasis laikotarpis pripažinimo gamintojų organizacija sąlygoms įvykdyti. Siekdama įvykdyti pripažinimo reikalavimus, gamintojų grupė pateikia etapais išdėstytą pripažinimo planą.

Finansinė parama

Kokia finansinė parama teikiama preliminariai pripažintoms vaisių ir daržovių gamintojų grupėms ir gamintojų organizacijoms? Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams, nutarus imtis kooperuotos veiklos, tikslinga pirmiausia siekti pripažinimo gamintojų grupe. Gamintojų grupės gali gauti dviejų rūšių paramą. Finansinės paramos įkūrimo ir administracinėms išlaidoms padengti dydis pateikiamas lentelėje. Metinė paramos suma negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Antroji paramos rūšis - parama investicijoms, reikalingoms gamintojų organizacijai pripažinti, gauti. Šios investicijos turi būti numatytos gamintojų grupės parengtame pripažinimo plane. Paramos dalis - iki 75 proc. investicijų vertės.

Įvykdžius pripažinimo planą, turi būti gautas pripažinimas gamintojų organizacija. Gamintojų organizacijoms taikoma kitokia parama - tai dalinis finansavimas jų sudaryto veiklos fondo numatytai veiksmų programai vykdyti. Paramos dydis - iki 4,1 proc. gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės. Paramos dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc. parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 proc. parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms. Be to, gali būti teikiama papildoma nacionalinė pagalba.

Pradėjome kartu, bet latviai mus aplenkė

Konkrečiai kalbėti apie jungimosi į gamintojų organizacijas naudą pradėta 2007 m., kuomet Lietuvos ir Latvijos vaisių ir daržovių augintojai dalyvavo mokymuose pagal tarptautinį projektą „Gamintojų organizacijų Latvijoje ir Lietuvoje rėmimas". Projekto metu vyko seminarai Panevėžyje ir Vilniuje, buvo organizuota mokomoji išvyka į Olandiją, baigiamoji konferencija vyko Rygoje. Projektas buvo finansuojamas Olandijos ekonomikos reikalų ministerijos. Jo tikslas buvo pasiekti, kad Lietuvoje ir Latvijoje priimtos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų pripažinimo ir rėmimo taisyklės pradėtų veikti, t. y. kad padedant Olandijos ekspertams būtų sukurta bent viena gamintojų organizacija, pasirengusi veikti pagal ES reglamentų reikalavimus ir gauti finansinę paramą. Pagal sumanymą ji turėjo tapti pavyzdžiu visiems sodininkystės ir daržininkystės sektoriaus dalyviams.

Praėjo penkeri metai. Kokia situacija dabar? Lietuvos sodininkai ir daržininkai vis dar aiškinasi kooperacijos naudą, abejoja ir neranda bendros kalbos. Neturime nė vienos pripažintos nei vaisių ir daržovių gamintojų grupės, nei gamintojų organizacijos. Taigi nepasinaudojama galima parama ir kitomis potencialiomis galimybėmis konkurencingumui didinti.

Latviai mus aplenkė - jie jau turi veikiančių gamintojų grupių (kooperatyvų), kurių tikslai panašūs, tačiau veiklos principai palyginti skirtingi. Aplankėme dvi gamintojų grupes - „Mūsmāju Dārzeņi" ir „Baltijas dārzeņi".

Devyni nariai, 1 000 ha žemės

Kooperatinė bendrovė „Mūsmāju Dārzeņi", registruota 2006 m. pabaigoje, sujungė lauko daržovių augintojus - prekybos tinklo „Rimi" tiekėjus. Bendrovė minėto projekto metu parengė pripažinimo planą ir 2007 m. rudenį buvo pripažinta gamintojų grupe. Iš pradžių buvo 5 nariai. Vienas iš steigėjų bankrutavo, vienas pasitraukė, atėjo naujų. Dabar yra 9 nariai iš įvairių Latvijos vietų. Kiekvienas ūkis turi savo specializaciją. Bendras visų kooperatyvo narių dirbamos žemės plotas - per 1 000 hektarų. Kooperatyvo realizuotoji produkcija išaugo nuo 1,5 mln. latų 2008 m. iki 2,9 mln. latų 2010-aisiais.

Narių ūkiuose užauginama ir parduodama daugiau nei 16 tūkst. t daržovių ir bulvių, kurios ištisus metus pristatomos Latvijos prekybos centrams, mokykloms, vaikų darželiams, taip pat eksportuojamos. Pagrindiniai pirkėjai yra prekybos tinklai - jiems tenka apie 80 proc. pardavimų. Rinkai tiekiama apie 40 pavadinimų produkcijos. 2011 m. realizacijos apimtys, preliminariais duomenimis, siekė 3,2 mln. latų.

Kooperatyvas naudojasi gamintojų grupėms teikiama finansine parama. Pagal pradinį pripažinimo planą buvo numatytos 3 mln. latų investicijos. Vėliau kas metai pripažinimo planas buvo koreguojamas, faktinės investicijos sudarė apie 4 mln. latų. Iš ES ir valstybės paramos kompensuota 75 proc. investicijų vertės. Be to, gauta parama įsikūrimui ir administracinėms išlaidoms.

Kooperatyvas baigia vykdyti pripažinimo planą. Nuo 2012 m. baigiasi preliminaraus pripažinimo gamintojų grupe laikotarpis, kuris gali tęstis 3-5 metus, kooperatyvas įgys gamintojų organizacijos statusą. Parama sumažės. Jei nesikeis ES vaisių ir daržovių rinkos organizavimo tvarka, tikimasi gauti 4,1 proc. dydžio nuo savo gamybos vaisių ir daržovių produkcijos realizavimo apimties finansinę paramą. Gamintojų organizacijos veiksmų programa jau parengta ir pateikta tvirtinti.

Nors ES reglamentai numato ir išimtis, kai gamintojų organizacijos nariai dalį produkcijos gali parduoti tiesiogiai vartotojams, praktiškai visą savo produkciją nariai parduoda kooperatyvo vardu. Pageidaujantiems įstoti į kooperatyvą taikomas vienų metų bandomasis laikotarpis. Jo metu kandidatas turi laikytis visų kooperatyvo nustatytų taisyklių, ypač griežtai stebima, ar laikomasi taisyklės visą produkciją parduoti per kooperatyvą.

Kooperatyvo nariai priima bendrus gamybos planavimo sprendimus. Keliamas tikslas - realizuoti visą išaugintą produkciją. Visų pirma orientuojamasi į vidaus rinką. Jei matoma, kad atskirų produktų pagaminama per mažai, ieškoma, kuris narys didins gamybą. Paprastai produkcijos nelieka. Pavasarį, jei atskirų daržovių pritrūksta, siekiant išlaikyti tiekimą, dalis produkcijos importuojama, taip pat ir iš Lietuvos.

Bendras realizavimas leido sumažinti gamintojų konkurenciją ir gauti geresnes kainas. Jei už kilogramą daržovių gaunama vienu santimu daugiau, tai, esant dabartinei realizacijos apimčiai, gaunama 160 tūkst. latų papildomų pajamų.

Tiesa, ne visada pavyksta suderinti pasiūlą su paklausa. 2011 m. labai gerai užderėjo kopūstai, tad gali būti problemų su realizavimu. Užpernai kopūstų prekyboje trūko, todėl pernai kopūstų plotai buvo padidinti, užsodinta 200 hektarų. Derlingumas siekė 80-100 tonų iš hektaro, rauginimui skirtų veislių - net 120 tonų iš hektaro. Dėl perprodukcijos kainos krito, dalį produkcijos gali tekti išmesti. Išeitis - ieškoti galimybių parduoti Rusijoje.

Bendra prekybinė veikla palengvino realizavimą ir padeda palaikyti pastovias kainas. Paprastai kainos per savaitę nesikeičia. Užsakymus priima ir paskirsto proporcingai narių turimiems kiekiams viena darbuotoja - kooperatyvo valdybos pirmininkė. Kasdien 11.30 val. gaunami „Rimi" užsakymai, 12.00 val. - „Maxima" užsakymai. Naudojama speciali kompiuterinė programa. Kiekvienas narys visada gali matyti, kokie užsakymai gauti, kaip jie paskirstyti, kas parduota - taigi galima žinoti viską, kas kooperatyve vyksta.

Pateikdamas prekių partiją narys pats rašo du važtaraščius - pagal vieną narys parduoda produkciją kooperatyvui, pagal kitą kooperatyvas parduoda prekybos tinklams. Kiekvienas narys turi jam priskirtą važtaraščių numerių seriją. Pažymėtina, kad abiejuose važtaraščiuose kaina nurodoma ta pati, kooperatyvas netaiko kainos maržos ir pajamų iš realizavimo negauna.

Kooperatyvo pajinis kapitalas nedidelis - 5 000 latų, pelno gauti nesiekiama. Administracijai išlaikyti, be gaunamos paramos, nariai kas mėnesį sumoka 3 proc. nuo savo realizacinių pajamų. Daug lėšų skiriama įvairiems kooperatyvo narių mokymams.

Kaip pavyksta suderinti visų narių interesus, ar būna konfliktų? Kalbintų kooperatyvo narių atsakymas tvirtas - jei vadovas sąžiningas, tai problemų nėra. Per penkerius veiklos metus rimtesnių konfliktų nebuvo.

Kooperatyvo strategijos ypatybė - visos investicijos buvo vykdomos tik narių ūkiuose, nėra centralizuotų sandėlių ir prekinio paruošimo centro. Laikomasi nuomonės, kad tai netikslinga, nes narių ūkiai labai nutolę vienas nuo kito, išsibarstę po visą Latviją.

Vienas iš kooperatyvo narių - „Galiņi" ūkis - varžytynėse įsigijo buvusio žolės miltų kombinato pastatus, pritaikė juos daržovėms ir bulvėms sandėliuoti bei prekiniam daržovių paruošimui. Iš pradžių naudotasi ES struktūrinių fondų parama, vėliau - gamintojų grupėms teikiama investicine parama. Patalpose įrengta 10 kompiuterizuotų 300 tonų talpos boksų su ventiliacija daržovėms laikyti. Yra daržovių valymo, plovimo, pakavimo, skutimo, virimo, plastikinės taros plovimo įranga.

Iš neformalios kooperacijos - į gamintojų grupę

Kita aplankyta vaisių ir daržovių gamintojų grupė - kooperatinė bendrovė „Baltijas dārzeņi". Ši bendrovė vienija daržovių augintojus, taip pat beveik visus šiltnamių savininkus. Kooperatyvo ištakos siekia 1999 m., tai buvo neformali dviejų ūkių kooperacija produkcijai realizuoti. Kooperatyvas įkurtas 2005 m., gamintojų grupe jis pripažintas 2007-aisiais, taigi netrukus baigs vykdyti penkerių metų pripažinimo planą. Turi 17 narių įvairiose Latvijos vietose.

Šis kooperatyvas pasirinko kitokį veiklos modelį. Visi kooperatyvo nariai turi savo sandėlius, o vaisių ir daržovių prekinis paruošimas vyksta viename centre prie Salaspilio, netoli Rygos. Ūkiuose iš finansinės paramos vykdytos investicijos buvo nedidelės - pirmiausia jomis pasinaudota pirminei gamybai, tik viename ūkyje buvo statyti sandėliai, kiti nariai juos jau turėjo. Beveik 90 proc. investicijų buvo skirtos centralizuotam prekinio paruošimo centrui, į kurį suvežama didžioji dalis realizuojamos produkcijos. Reikalinga tara narius aprūpina kooperatyvas. Bendra investicijų vertė (su finansine parama) - per 10 mln. latų.

Kooperatyvo narių pajiniai įnašai - po 100 latų. Nariai einamųjų įnašų nedaro, kooperatyvo pajamos - tai skirtumas tarp kainos, už kokią parduodama produkcija, ir kainos, kuri mokama augintojui. Nustatant supirkimo kainą, atsižvelgiama į tai, kiek bus išlaidų prekiniam parengimui ir kiek lėšų reikia kooperatyvui išlaikyti. Pelno nesiekiama, taigi nekyla ir jo paskirstymo problemų.

Kooperatyvas plečia veiklą, apyvarta kasmet auga 5-10 proc. Priimant naujus narius, siekiama išplėsti produkcijos asortimentą, sušvelninti konkurenciją.

Jau skaičiuojamas 30 pavadinimų asortimentas. Orientuojamasi pirmiausia į vietinę rinką, iš esmės kontroliuojama šiltnaminių daržovių pasiūla. Siekiama planuoti gamybą, užtikrinti produkcijos tiekimą ištisus metus. Atskirais atvejais, siekiant išvengti perprodukcijos, susitariama dėl gamybos apribojimo. Pavasario mėnesiais produkcijos dar dažnai pritrūksta, tokiu atveju, kad būtų išsaugotas tiekimas, šiek tiek daržovių perkama Lenkijoje, Olandijoje.

Kooperatyvas siekia diegti naujoves. Rygos, Jūrmalos ir apylinkių klientams siūloma pristatyti daržoves ir bulves teisiai į butą, nuosavą namą ar įmonės buveinę. Užsisakyti galima internetu arba telefonu. Jei užsakymo suma siekia 8 latus ir daugiau, pristatoma nemokamai. Jei užsakymo suma mažesnė negu 8 latai, pristatymas kainuoja 2 latus. Užsakymai, pateikti iki 16.00 val., įvykdomi tą pačią dieną iki 19.00 val. Po 16.00 val. užsakyta produkcija pristatoma kitą dieną.

Kokios perspektyvos Lietuvoje?

Minėti Latvijos kooperatyvai sėkmingai pasinaudojo ES rinkos reguliavimo priemonių teikiama parama sustiprinti savo pozicijas rinkoje ir didinti narių pajamas. Geras pavyzdys - didelė paskata imtis suvienytų veiksmų ir Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams. Mūsų atlikta Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriaus dalyvių apklausa parodė, kad didžiausia sektoriaus silpnybe sodininkai ir daržininkai įvardija neišvystytą ir neprofesionalią paskirstymo sistemą bei gamintojų organizacijų nebuvimą. Būtent šių ekonominių organizacinių problemų sprendimas būtų naudingas ir technologinio pobūdžio problemoms spręsti.

Į klausimą, kodėl Lietuvoje vis dar nėra gamintojų organizacijų ir kodėl jie patys nesiburia į kooperatyvus ir gamintojų organizacijas, augintojai įvardijo šias priežastis - lyderio nebuvimą, atsakomybės vengimą, abejones dėl galimos naudos ir galimų nuostolių. Taigi ryškėja svarbi užduotis: ne tik aiškinti augintojams apie gamintojų organizacijų naudą, bet ir išsklaidyti jų abejones bei rasti būdų minėtoms problemoms spręsti. Jei tarp norinčiųjų jungtis į gamintojų organizacijas neatsiranda lyderio arba jam šioje srityje pritrūksta kompetencijos, iš kooperacijai skatinti skiriamų lėšų reikėtų siūlyti specialistų paslaugas arba organizuoti mokymo kursus.

Be to, svarbu įrodyti, kad nauda, susikūrus gamintojų organizacijoms, yra kur kas didesnė negu galima rizika. Augintojai bijo priklausomybės nuo kitų, todėl linkę auginti mažesnius produkcijos kiekius, kuriuos pajėgtų prižiūrėti savo turimais techniniais bei darbo ištekliais, užuot pirkę kai kuriuos įrenginius (pvz., vaisių ir daržovių prekinio paruošimo liniją) bendram naudojimui. Šviečiant sodininkus ir daržininkus, jiems bendraujant, diskutuojant, tarpusavio pasitikėjimas turėtų išaugti.

Siekti gamintojų grupės statuso pasiryžęs 2011 m. pabaigoje įkurtas pirmasis Lietuvos šiltnamio daržovių augintojų žemės ūkio kooperatyvas „Agrolit", sujungęs pagrindines šio verslo įmones ir ūkininkus. Dabar laukia didelis darbas - nustatyti veiklos principus ir taisykles bei parengti pripažinimo planą, numatantį gamybos priderinimo prie poreikių, rinkodaros tobulinimo, produkcijos kokybės gerinimo, išlaidų mažinimo, aplinkosaugos gerinimo priemones ir konkrečius veiksmus, jiems reikalingos finansinės paramos apimtį.

J. Ramanauskas, V. Vaznonis

Mano ūkis, 2012/03