03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/03
Suspaustos dirvos – rykštė rapsams
  • G. Kadžienė
  • Mano ūkis

Neretai rapsų pasėliuose galima išvysti besidriekiančius tuščius lauko pakraščius, kuriuose rapsai iš viso nesudygę arba tokie menkučiai, kad, atrodo, tiesiog lenda atgal į žemę. To priežastis gali būti suspausta dirva.

Praėjusiais metais dėl išskirtinai šlapio rugpjūčio daugelis ūkininkų ne tik negalėjo laiku nukulti javų, bet ir kokybiškai paruošti žemės žiemkenčiams, o ypač rapsams. Žieminių rapsų sėjai tinkamas laikas kur kas trumpesnis negu javų, taigi žemdirbiams tenka suktis labai greitai. Viską apsunkina dar ir tai, kad meteorologinės sąlygos ne visada būna palankios. Per praėjusių metų rugpjūtį Dotnuvoje iškrito 103,8 mm kritulių, arba 140 proc. daugiametės normos. Lyg ir neatrodo labai didelis skirtumas nuo daugiamečio vidurkio, tačiau didžioji dalis kritulių iškrito rugpjūčio antrą ir trečią savaitę - kaip tik tuo metu, kai reikia ruošti žemę rapsų sėjai ir juos sėti. Taigi, žieminių rapsų sėja buvo ypač komplikuota.

Nepaisant nepalankių sąlygų, dauguma ūkininkų rapsus pasėjo laiku, tačiau dirvos paruošimo ir sėjos kokybė - kitas klausimas. Kaip žinia, šlapią dirvą ne tik sunku dirbti (ji limpa prie padargų, nesubyra), bet ir labai lengva ją suspausti, ypač jei dirbama su sunkia technika, siauromis padangomis, padangų slėgis yra per didelis, važiuojama kelis kartus per tą pačią vietą (pavyzdžiui, lauko pakraščiuose) ir kt. Tokios dirvos dirbimo kokybė prasta, ji labai suspausta, o sėklos guolis netolygus. Viso to pasekmė - nedailus, netolygus pasėlis ir, svarbiausia, - laisva erdvė piktžolėms. Vadinasi, ne tik prarasime dalį derliaus, bet dar teks ir papildomai išlaidauti naikinant piktžoles.

Dirvos suspaudimą galima nustatyti paprasčiausiai įsmeigus nusmailintą kuolą į žemę. Į kietą, labai suspaustą dirvą be gero kaltuvo to padaryti nepavyks. Na, o norint tiksliai nustatyti dirvos suspaudimą naudojami specialiai tam skirti prietaisai bei patikrinti metodai. Dirvos kietumas, kaip ir jos tankis, parodo suspaudimo lygį. Kritine kietumo riba augalams priimta laikyti 2,0 MPa. Ši riba priklauso nuo molio kiekio dirvožemyje, augalų rūšies bei jų išsivystymo tarpsnio ir gali svyruoti nuo 1,5 iki 2,5 MPa.

Kuo ankstyvesnis augalo augimo tarpsnis, tuo jis yra jautresnis dirvos suspaudimui. Rapsai ypač tam jautrūs ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Vėliau, kai jų šaknys sutvirtėja, dirvos suspaudimas nebe toks svarbus (tačiau jis neturėtų būti kritinis), nes jie ir patys šaknimis purena dirvą.

Rapsų, kaip ir kitų augalų, sudygimui ir augimui labai svarbus drėgmės kiekis dirvoje. Jos neturi būti nei per daug, nei per mažai. Suspaustos, tankios dirvos dažniau būna užmirkusios, nes per suspaustas dirvožemio poras vanduo juda lėtai. Tuomet augalai stresuoja ne tiek dėl didelio dirvos kietumo, kiek dėl deguonies stygiaus. Jei dirvožemio oras sudaro vos ≤10 proc. (arba 0,1 m3 m-3), augalai ima dusti. Kritinė drėgmės riba šiuo atveju priklausys nuo bendro dirvos poringumo: pavyzdžiui, jei dirvožemio poros sudaro 40 proc., arba 0,4 m3 m-3, tai kritinė (viršutinė arba perteklinė) drėgmės riba bus 30 proc., arba 0,3 m3 m-3.

Vidutinio sunkumo priemolyje dirvos poringumas svyruoja vidutiniškai nuo 0,52 m3 m-3 (iš karto po sėjos) iki 0,38 m3 m-3 (tanki, suspausta dirva). Kuo dirva tankesnė, t. y. kuo labiau suspausta, tuo mažesnis jos poringumas.

Norėdami išsiaiškinti, kodėl lauko pakraščiuose žieminiai rapsai nesudygo, atlikome kietumo ir drėgmės matavimus pasėlio viduje ir lauko pakraščiuose. Paaiškėjo, kad lauko pakraščiuose dirvos kietumas šaknų zonoje buvo 1,5 karto didesnis negu lauko viduje ir viršijo kritinę ribą, o sėklos guoliavietėje (2-5 cm gylyje) siekė net 2,6 MPa. Drėgmės kiekis taip pat buvo artimas kritiniam, nors matavimai atlikti praėjus 18 dienų po lietaus. Tokiomis sąlygomis rapsai net negalėjo sudygti, o jei ir sudygo, neturėjo jokių šansų išgyventi. Toks didelis dirvos kietumas sėklos guoliavietėje rodo, kad dirva suspausta priešsėjinio dirbimo metu.

Artėjant pavasario darbams, jau turime iš anksto numatyti, ką sėsime pirmiau, o kas gali ir palaukti. Nors pavasarį dažniau susiduriame su drėgmės trūkumu, nes dirvos greitai džiūsta, tačiau nereikėtų labai skubėti dirbti per šlapių dirvų, kad jų nesuspaustume.

G. Kadžienė

Mano ūkis, 2012/03