Naujajame BŽŪP etape planuojamą „žalinimą" be entuziazmo pasitinka daugelio ES šalių ūkininkai, tačiau vokiečiai dėl šio Europos Komisijos pasiūlymo jaučiasi kone įsižeidę - jie mano ūkiuose diegiantys pakankamai aplinkosauginių inovacijų ir nenori, kad ES diriguotų jiems šioje srityje.

Spalį paskelbtas EK pasiūlymas dėl BŽŪP po 2013 m. įžiebė daug diskusijų dėl planuojamo didesnio dėmesio aplinkosauginiams aspektams - vadinamojo „žalinimo" (angl. Greening). EK strategai prasitaria, kad be šio aspekto žemės ūkiui nepavyktų atsiriekti tokio sotaus kąsnio iš ES biudžeto. „Nebegalime toliau remti ūkininkų už nieką - vien už tai, kad jie gerai atlieka savo darbą. Pinigai, kuriais remiami ūkininkai, yra ES mokesčių mokėtojų pinigai, todėl jie negali nusėsti ūkininkų kiemuose - gerus ūkininkų darbus turi pajusti visi ES piliečiai", - „žalinimo" motyvus aiškina EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro atstovas Rodžeris Vaitas (Roger Waite). Jis pastebi, kad žemės ūkio ir miškų žemė užima du trečdalius ES ploto, todėl per BŽŪP būtų galima ženkliai pagerinti aplinkos būklę, tačiau tam stinga palankaus ūkininkų nusiteikimo.

Vienos svariausių ES narių - Vokietijos - ūkininkai dėl ketinimų jiems „primesti draugystę su gamta" yra kone įsižeidę. „Vokietijos ūkininkai ir taip labai daug daro aplinkos labui - esame įsitikinę, kad prievolių iš ES šioje srityje mums nereikia", - tikina Vokietijos ūkininkų sąjungos viceprezidentas Verneris Hilse (Werner Hilse). Ūkininkų atstovas įsitikinęs, kad išmintingiau būtų aplinką tausoti skatinant efektyvesnį išteklių naudojimą, o ne žabojant gamybos intensyvumą augančio pasaulinio maisto poreikio kontekste.

V. Hilse nuogąstauja, kad Vokietijos ūkininkams daug sunkumų sukels planuojami reikalavimai dėl sėjomainos. Didelė dalis pasėlių Vokietijoje auginama energetikos poreikiams. Šiuo metu didžiąją dalį energetikai auginamų pasėlių sudaro kukurūzai  (70-80 proc.) Jei bus priversti paisyti sėjomainos reikalavimų, ūkininkai nebegalės atsižvelgti į rinkos poreikius.

Ūkių struktūra Vokietijoje labai skirtinga: nuo smulkių šeimos ūkių iki stambių kooperatyvų. V. Hilse sutinka, kad šeimos ūkius (per kuriuos vyksta kartų kaita, todėl Vokietijoje nėra tokia aktuali ūkininkų amžiaus problema) reikia skatinti aktyviau, tačiau nuogąstauja, kad tai gali būti daroma stambiųjų ūkių sąskaita. „Hektaras yra hektaras - tiek mažame, tiek dideliame ūkyje. Negalime skriausti stambiuose ūkiuose esančių ūkininkų vien dėl to, kad jie susivienijo. Būtent gebėjimas dirbti kartu ir yra stiprioji Vokietijos žemės ūkio pusė", - įsitikinęs V. Hilse.

Ūkyje - iš biodujų pagaminta elektra

Ciltendorfo žemumos ūkininkų bendrovė (Bauerngesellschaft Ziltendorfer Niederung GbR) - stambus ūkis rytinėje Brandenburgo žemės dalyje. Prieš 20 metų jį įkūrė 6 akcininkai. Kartu su dviem dukterinėmis bendrovėmis šis mišrus ūkis gamina augalininkystės produkciją, pieną bei energiją iš atsinaujinančių šaltinių.

Didelės investicijos modernizuojant fermą ir gerinant sąlygas gyvuliams atsiperka su kaupu: 1 200 karvių banda kasmet duoda apie 12 380 tonų pieno. Karvėms sušeriama didžioji dalis ūkyje užauginamos augalininkystės produkcijos: grūdų, liucernos, kukurūzų. Ciltendorfo lygumos dirvožemis labai kontrastingas - 4 200 ha ūkio plote tenka prisitaikyti ir prie lengvų smėlynų ir sunkių molio dirvožemių. Ganyklos užima 600 ha, likusiame plote auginami pašarai karvėms ir tokio pat dydžio veršelių bandai, žaliava biodujų gamybai, dalis rapsų ir javų parduodama.

Metinė bendrovės apyvarta - 13 mln. eurų (45 mln. Lt), 40 proc. pajamų - iš pieno. Ūkio atstovas Verneris Reincke (Werner Reincke) prasitaria, kad šiuo metu pieno supirkimo kainos „leidžia gyventi". Pasak jo, nuostolinga ūkininkauti, jei pieno kaina nukrinta iki 0,32 euro (1,1 Lt).

Siekiant apsidrausti nuo didelių nuostolių kainų svyravimo atveju, ūkyje imtasi alternatyvios veiklos - energijos iš atsinaujinanių šaltinių gamybos. Pirmas biodujų elektrinės blokas (562 kW el. galios) įrengtas 2006 m. Pateisinęs šeimininkų viltis jis sulaukė „pastiprinimo" - po metų pastatytas antras, dvigubai galingesnis (1,052 kW el. galios) blokas. Per metus elektrinė pagamina apie 12,5 TWh elektros energijos. Pasak W. Reincke, tokio energijos kiekio užtektų 3 400 vidutiniams namų ūkiams. Biodujoms išgauti kasdien sunaudojama apie 100 m³ mėšlo, 15 tonų kukurūzų siloso, 3,5 t. grūdų atliekų.

Nemažai aplinkinių ūkių taip pat yra įsirengę biodujų elektrines. Tiesa, šiemet plėtra gali prislopti, nes įsigalios nauji reikalavimai. Ūkininkai įsitikinę, kad investuoti į biodujų įrenginius pelninga bet kuriam stambiam gyvulininkystės ūkiui. Ūkyje pagaminta elektra parduodama į bendrus tinklus už 0,17-0,18 Eu/kWh (0,62 Lt). „Toks modelis ūkiui patogus, kol galime nusipirkti energijos pigiau nei ją parduodame, jei kainų santykis keisis, svarstysim galimybę apsirūpinti energija patys", - patirtimi dalijasi W. Reincke.

Artimiausiu metu planuojama dvigubai išplėsti karvių bandą. Energijos iš biodujų gamybą planuojama didinti, tačiau ne taip intensyviai (iki 2,5 MW). Mėšlo pakaktų ir didesnio galingumo elektrinei, tačiau reikia ir augalininkystės produkcijos - o augalininkystės plėtrai ūkis neturi pakankamai žemių.

„Nedidelė paramos dalis ūkio biudžete - sveiko ūkio bruožas", - įsitikinęs W. Reincke. ES parama ūkyje sudaro 12 proc. metinės apyvartos - 1,25 mln. eurų (4,3 mln. Lt) - apie 330 eurų/ha (1138 Lt) per metus. Išankstiniais skaičiavimais, planuojamų „žalinimo" reikalavimų įgyvendinimas ūkiui atsieitų apie 376 tūkst. eurų (1,3 mln. Lt) - trečdalį dabartinės gaunamos paramos. Atsižvelgiant į planuojamas paramos „lubas", ūkiui tektų svarstyti klausimą, ar apskritai verta naudotis parama.

Saulę elektra verčia visų tvartų stogai

Rancigo žemės ūkio kooperatyvas (Agrargenossenschaft Ranzig eG) vysto veiklą kitame Branderburgo žemės krašte. Iš 1 700 ha ūkio žemių (70 proc. nuomojama) apie 400 ha sudaro ganyklos, likusioje dalyje auginamos įvairios kultūros. Iš jų ruošiamas pašaras gausiai bandai: 640 melžiamų karvių su prieaugliu, 500 paršavedžių, 1 300 mėsinių kiaulių. „Esame lyg daugybės šeimų ūkis, kur kiekvienas turi po 10 karvių, tačiau jos laikomos po bendru stogu. Tai - geriausias ir efektyviausias metodas vystyti verslą", - įsitikinęs vienas ūkio valdytojų Tomas Kleber (Thomas Kleber).

Šis ūkis taip pat stengiasi nuo negandų apsidrausti išdalindamas veiklą į įvairias sritis. Metinė ūkio apyvarta siekia 5,5 mln. eurų (19 mln. Lt) - daugiausia iš pieno ir vietinio mėsos perdirbimo. „Žalios" energijos gamyba, kaip alternatyvia veikla, užsiimama ir šiame ūkyje. Ant visų tvartų stogų prieš porą metų sumontuotos saulės baterijos. Maksimali instaliuotų saulės baterijų galia yra 670 kW. Anuomet investuoti 2 mln. eurų (kartu su stogų kaina) pamažu grįžta į ūkio biudžetą - už į bendrus tinklus parduodamą elektrą ūkis kasmet gauna 200-250 tūkst. eurų. Inovacijų ūkis ėmėsi ne tik siekiant dar labiau diversifikuoti ūkio veiklą, bet ir turėti savą energijos šaltinį - garantiją, kad nenumaldomai kylančios kainos nenuves daug elektros sunaudojančio ūkio į bankrotą.

Ūkyje ir toliau planuojama investuoti į energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą - artimiausiu metu numatyta biodujų elektrinės statyba.

Stambaus ūkio šeimininkams neramu dėl planuojamų paramos „lubų" (tokiu atveju ūkis prarastų apie trečdalį paramos) bei dėl griežtinamų aplinkosauginių reikalavimų - jie augins ir taip aukštą vokiškos produkcijos savikainą. T. Kleber įsitikinęs, kad Vokietijos ūkininkams taikomi nepagrįstai aukšti kokybės reikalavimai, dėl aukštos savikainos vokiška produkcija globalioje rinkoje pralaimi konkurencinę kovą.

„Ūkininkams reikia ne paramos, o rinkos, kurioje jie galėtų parduoti savo produkciją už adekvačią kainą. Pinigus, kuriuos ES piliečiai dabar moka ūkininkams remti, verčiau palikite jų kišenėse, kad  jie galėtų įpirkti produkciją už tikrą rinkos kainą", - apmąstymais dalijasi ūkio atstovas.

Julija Petrošiūtė

Mano ūkis, 2012/03