Kanapių su mažu THC kiekiu auginimo plotai Europos Sąjungos šalyse išlieka daugmaž pastovūs - apie 10-12,5 tūkst. ha. Pagrindinė kanapių (pluoštui ir sėkloms) augintoja yra Prancūzija, pastaraisiais metais auginanti 54 proc. viso kanapių ploto ES. Nemažai pluoštinių kanapių auginama Vokietijoje - 11 proc., Didžiojoje Britanijoje - 9 proc., Lenkijoje ir Italijoje - po 6 proc., Ispanijoje - 4 procentai.

Kanapė yra vienmetis augalas, vertinamas dėl užauginamo pluošto ir sėklų. Kanapė (lot. Cannabis) - magnolijūnų (Magnoliophyta) gentis, priklausanti kanapinių (Cannabaceae) šeimai. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Dažniausiai išskiriamos trys kanapių rūšys: sėjamoji kanapė (Cannabis sativa), indinė kanapė (Cannabis indica) ir šiukšlyninė kanapė (Cannabis ruderalis).

Už pluoštinių kanapių auginimą ir perdirbimą ūkininkams ir perdirbėjams visoje ES teikiama Europos Sąjungos parama, tačiau Lietuvoje vis dar draudžiama auginti be išimties visų kanapių rūšis. Lietuva šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, draudžianti savo ūkininkams auginti pluoštinio tipo kanapes.

Jau ne kartą spaudoje rašėme apie unikalius kanapių komponentus - kanabinoidus. Du iš jų - ypatingi. Tai THC (delta 9 tetrahidrokanabinolis), veikiantis žmogaus psichiką, ir CBD (kanabidiolas), šį poveikį mažinantis. Kanapės skirstomos į 3 tipus (priklausomai nuo THC kiekio):

• narkotinio tipo, turinčios 1-20 proc. THC, gali veikti psichiką, iš jų gaminami narkotikai marihuana ir hašišas;
• vidutinio tipo, turi 0,3-1,0 proc. THC, neveikia arba šiek tiek gali veikti psichiką;
• pluoštinio tipo, turi <0,3 proc. THC, psichikos neveikia, iš jų gaminamas pluoštas, maistinis aliejus.

Šiek tiek istorijos

Apie kanapes kaip žemės ūkio ar pramoninį augalą Lietuvos žemdirbystės istorijoje duomenų yra nedaug. Manoma, kad kanapės ir soros buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų Lietuvoje. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje). Šykštokų duomenų apie šį augalą aptikta senojoje mokslinėje-pažintinėje bei specializuotoje literatūroje. Šiek tiek rašytinių šaltinių saugoma kai kurių bibliotekų fonduose. Paminėtinos: Antano Vyčo parengta ir 1954 metais išleista 32 puslapių knygelė su iliustracijomis „Kanapių auginimas" bei brošiūra „Linai ir kanapės", kurią apie 1930 m. Kaune išleido kooperatyvų sąjunga „Linas". Leidinėliuose pateikiama ne tik auginimo, bet ir derliaus dorojimo technologija, iliustracijose pavaizduota pluoštinio tipo kanapės botaninė charakteristika bei įvairios derliaus sudorojimo mašinos. Kanapės yra tirtos Naujosios Vilnios bei Savitiškio bandymų stotyje, o akademikas J. Kriščiūnas knygoje „Augalininkystė" 1959 m. rašė, kad pietinio tipo kanapės gerai dera Lietuvoje, išaugina gerus pluošto ir sėklų derlius. Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurta pietinio tipo kanapių veislė Dotnuvos-X, skirta pluoštui ir sėkloms išauginti.

Draudžiama nuo praėjusio amžiaus vidurio

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodo, kad kanapių auginimas Lietuvoje uždraustas, remiantis 1961 m. Jungtinių Tautų organizacijos priimta bendrąja konvencija dėl narkotinių medžiagų, kurioje teigiama, kad „Tais atvejais, kai dėl susidariusių šalyje ar teritorijoje sąlygų opijinių aguonų, kokamedžio ar kanapių kultivavimo uždraudimas, jų nuomone, yra tikslingiausia priemonė siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę bei užkirsti kelią narkotinėms medžiagoms patekti neteisėton apyvarton, suinteresuotoji Šalis tokį kultivavimą uždraudžia". Tačiau yra duomenų, kad 1956 m. Lietuvoje buvo pasėta 331 ha kanapių, o 1964 m. kanapes vis dar augino keli Panevėžio apylinkių ūkininkai.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuriame įvardijami ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiami auginti augalai (opijinės aguonos, kanapės bei kokamedžiai), bet ir teisinė atsakomybė juos pasėjusiems, įsigaliojo 1998 m. sausio 25 d. Nors vėliau šio įstatymo straipsniai ar atskiros jų dalys kelis kartus buvo keičiami, tačiau nuo paskutiniosios 2010 m. lapkričio 11 d. redakcijos iki šiol vis dar nėra leidimo sėti Lietuvoje nė vienos rūšies kanapių.

Europos Sąjungoje leidžiama auginti tokių veislių kanapes, kurios sukaupia augale ne daugiau kaip 0,2 proc. THC. ES Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge tokių kanapių yra net 44 veislės. Auginantys šio tipo kanapių sėklinę medžiagą žemdirbiai sėklų sertifikate privalo įrašyti ne tik sėklų daigumo, ar 1 000 sėklų vnt. masės duomenis, bet ir augalo gebėjimą sukaupti tam tikrą kiekį THC.

Latvijoje tai legalus augalas

Pažymėtina, jog pastaraisiais metais sparčiai didėja sėjamosios kanapės plotai Latvijoje. Latvijos Respublikos Seimo priimtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, technines kanapes šioje šalyje leista auginti nuo 1996 m. Įstojus į ES 2004 m., Latvijos vyriausybė patvirtino taisykles, kuriomis remiantis administruojami linų bei kanapių plotai ir teikiama ES parama jų augintojams.

Kanapių auginimą reglamentuoja Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriame nurodoma, kokių rūšių ir veislių kanapes galima auginti, taip pat vietinės reikšmės reglamentas, numatytas Latvijos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme. Latvijoje šiuo metu pluoštines kanapes leidžiama auginti tik atvirame lauke. Draudžiama jas auginti patalpose, šiltnamiuose, po polietileno plėvelės priedangomis.

Vertinama kaip celiuliozės žaliava

Pastaruoju metu sėjamosios kanapės pluoštinis tipas vertinamas Europoje kaip celiuliozės žaliava dėl didelio celiuliozės kiekio stiebuose. Yra netgi terminas, kuris į lietuvių kalbą gali būti verčiamas kaip „popierius be medžio" (Tree-free paper) - tai popierius, gaminamas vien iš žolinių augalų: kanapių, linų, kukurūzų, javų šiaudų celiuliozės. Iš visų išvardintų augalų pluoštinio tipo kanapės ploto vienete sukaupia daugiausia biomasės.

Pramonines kanapes nuo 1998 m. kovo 13 d. leista auginti Kanadoje, jos pasėtos 1998 m. vasarą. Įstatymu reglamentuota, kad pramoninės kanapės turi turėti mažiau kaip 0,3 proc. THC. Taip pat įstatymas numato, jog iš pramoninių kanapių pagamintuose maisto produktuose ir kosmetikoje THC koncentracija turi būti mažesnė negu 10 dalių vienam milijonui.

Pagrindinė kanapių produkcija - pluoštas ir sėklos. Kanapių pluoštas gali būti naudojamas pramonės gaminiuose grynas (100 proc.), tačiau jis dažnai maišomas su kitais natūraliais - linų, medvilnės arba šilko - pluoštais. Tekstilės gaminiai dažniausiai gaminami iš 55 proc. kanapių ir 45 proc. medvilnės pluošto mišinio. Kadangi kanapių pluoštas grubesnis negu linų, jis dažniau naudojamas kompozitams ir įvairiems kitiems netekstiliniams gaminiams.

Spaliai ir aliejus - taip pat vertingi

Perdirbus kanapių stiebus, gaunama ir nemažai atliekų, t. y. stiebo medienos, kuri dar vadinama spaliais. Kanapių spaliai naudojami statybinėms medžiagoms gaminti, mulčiui, kraikui ir kt. Spaliai galėtų būti gera žaliava kurui: jų energetinė vertė aukštesnė negu daugelio rūšių medienos.

Sėklos naudojamos maistui, pašarams, kaip žaliava aliejui arba kaip dauginamoji medžiaga. Aliejaus išeiga iš sėklų yra 30-35 proc. Jo sudėtyje yra apie 80 proc. pagrindinių riebalinių rūgščių. Daugiausia linolo rūgšties (omega-6) - apie 55 proc. ir alfa-linoleno (omega-3) - apie 22 procentus. Be to, yra gama-linoleno rūgšties (iki 4 proc.) ir stearino rūgšties (iki 2 proc.).

Kanapių aliejus yra naudojamas ir kosmetikai, dažams gaminti bei maistui. Kanapių sėklų išspaudos yra vertingas pašaras daugelio rūšių gyvuliams. O sėklos jau nuo seno buvo naudojamos maistui, paukščių lesalams ir kaip masalas žvejyboje. Tai yra puikus dietinis produktas, nes kanapių sėklose yra apie 30 proc. riebalų, apie 20 proc. gerai virškinamų baltymų, be to, šios sėklos turi daug kalcio ir geležies.

Sveikos kanapių sėklos taip pat yra puikus šaltinis papildyti organizmo atsargas mikroelementais: fosforu, magniu, cinku, variu ir manganu. Kanapių sėklose nėra glitimo, taigi jų vartojimas neturėtų sukelti pavojingos virškinimo trakto ligos - celiakijos, kurią gali sukelti įvairių grūdinių augalų sėklų gliuteno baltymai.

Mokslinių tyrimų Upytėje rezultatai

Ko gi taip bijo Lietuvos politikai? Ar iš tiesų tose pluoštinio tipo kanapėse susikaupia THC, ir kokie jo kiekiai randami augant ir vystantis kanapėms? Tai siekėme ištirti atlikdami taikomąjį mokslinį tyrimą Upytėje 2011 metais. Tyrimą finansavo Lietuvos žemės ūkio ministerija. Tikėtasi, kad, nustačius, kuriuo augimo tarpsniu kanapių augaluose susikaupia didžiausias THC kiekis, kanapių auginimo kontrolė bus argumentuota. Taip bus išvengta galimo piktnaudžiavimo, kuomet prisidengus pluoštinių kanapių auginimu, būtų auginamos narkotinės kanapės.

Kanapės, kaip ir visi kiti augalai, turi tam tikrus ontogenezės tarpsnius, kada vystosi jo vegetatyvinė dalis ir generatyviniai organai. Tyrimu siekta pagrįsti hipotezę, kad Lietuvoje auginamų kanapių augaluose THC kiekis varijuoja jų augimo ir vystymosi metu.

THC kiekį kanapių augaluose tyrė Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus laboratorija, vadovaudamasi Europos Sąjungos reglamentais, Jungtinių Tautų metodinėmis rekomendacijomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertinėje praktikoje taikomu standartinio tyrimo procedūros aprašymu. Tyrimas atliktas dujų chromatografijos metodu.

Tyrimams pasirinktos devynios skirtingos vegetacijos trukmės kanapių veislės, esančios ES sąraše: Beniko, Białobrzeskie ir Wojko (gautos iš Lenkijos Natūralių pluoštų ir medicininių augalų instituto); Epsilon 68, Felina 32, Santhica 27, Fedora 17, Futura 75 ir USO 31 (gautos iš Prancūzijos Centralizuoto kanapių sėklų augintojų kooperatyvo).

Paprastai kanapių vegetacija tęsiasi apie 120 dienų. Veislė USO 31, nors sukurta Ukrainoje, platinama per Prancūzijos kooperatyvą. Ji apibūdinama kaip labai ankstyva. Kaip ankstyvos, pristatomos Lenkijoje sukurtos veislės Beniko, Bialobrzeskie bei Prancūzijoje sukurta Fedora 17. Upytėje augintos ir vidutinio ankstyvumo veislės Santhica 27 ir Felina 32 bei labai vėlyvos - Epsilon 68 ir Futura 75. Visos jos sukurtos Prancūzijoje. Bandymuose anksčiausiai subrendo veislė USO 31, jos vegetacija nuo sudygimo iki sėklų subrendimo tęsėsi 128 dienas, o kitų veislių - net apie 141 dieną. Vegetacijos ilgumą galėjo lemti lietinga ir šilta liepa ir dalis rugpjūčio.

Pirmieji visų veislių ėminiai THC nustatymui paimti prieš žydėjimą, kai augalų viršutinių lapų pažastyse buvo susiformavę pumpurai ar jų užuomazgos. Antrą kartą ėminiai paimti žydėjimo metu. Kanapės turi vyriškus ir moteriškus žiedus, kurie gali būti ant vieno augalo (vienanamės) arba ant atskirų augalų (dvinamės). Dauguma šiuolaikinių kanapių veislių, kurios auginamos pluoštui ir sėkloms, yra vienanamės - t. y. moteriškieji ir vyriškieji žiedai yra viename augale. Moteriškųjų ir vyriškųjų žiedų santykis priklauso nuo veislės ir gali būti skirtingas atskiruose augaluose. Žydėjimas prasideda tuomet, kai randama moteriškųjų žiedų. Vyriškieji vienanamių augalų žiedai paprastai išsiskleidžia jau žydint moteriškiesiems augalams ant žiedynų šakelių viršūnių, šalia moteriškųjų žiedų.

Trečiasis ėminys paimtas po žydėjimo, kai jau rasta subrendusių sėklų. Kanapių sėkla yra mažas riešutas su kietu apvalkalu. Nesubrendusios sėklos būna žalios, šviesiai žalsvos spalvos, o subrendusios - rusvos, pilkšvos, dažnai išmargintos tamsesnėmis dėmelėmis. Net lietuvių liaudies posakis „kanapėtas veidas" turbūt susijęs su kanapės sėklos išvaizda, nes ji dažnai - tarsi strazdanota.

Ištyrus THC sankaupas pateiktose analizėms kanapių veislėse nustatyta, kad tirtų veislių augaluose kanabinoido tetrahidrakanabinolio koncentracija neviršijo leistinos ES šalyse normos (0,2 proc.) ir buvo nuo 0,001 iki 0,09 procento. Veislės Santhica 27 augaluose tetrahidrokanabinolio rasta mažiausi kiekiai, prieš žydėjimą šiose kanapėse buvo tik 0,001 proc., o žydėjimo metu - 0,003 proc. THC. Ši veislė sukurta Prancūzijoje ir reklamuojama kaip neturinti THC. Nedaug šio kanabinoido rasta ir veislės USO 31 augaluose. Kaip matyti iš pateikto grafiko, kanapių sukauptas THC kiekis yra nedidelis ir jo sukaupimas augaluose jiems augant ir vystantis mažai kinta.

Remiantis vienų metų tyrimų duomenimis, galima daryto tokias išvadas:

• neverta imti mėginių prieš žydėjimą, nes po žydėjimo dar gali pasikeisti THC kiekis;
• pastebėta tendencija, kad THC kiekis, senėjant augalui, turi tendenciją didėti;
• mėginių iš pasėlio ėmimą patartina planuoti ne kalendoriniu grafiku, bet atsižvelgiant į augalo ontogenezės tarpsnius.

Reikėtų tyrimus pratęsti, kad kuo geriau būtų galima pažinti šį įdomų ir be priežasties neigiamai vertinamą Lietuvoje augalą ir pagrįsti jo - kaip ne žalingo, o naudingo augalo - autoritetą. Pluoštinių kanapių auginimas ir iš jų gaunamos žaliavos panaudojimas pluoštui, biokuro gamybai, taip pat maistinėms ir pašarinėms sėkloms, aliejui, leistų plėtoti verslą, didintų Lietuvos konkurencingumą su kitomis šalimis. Juk liko iki šiol Lietuvoje augintų pluoštinių linų perdirbimo pramonė. Galbūt modernizavus šias įmones, jas būtų galima pritaikyti ir kanapių pluošto gamybai. Iš krizės brendančiai valstybei labai svarbu gaminti tai, kas tinka eksportui. Kanapių trumpojo pluošto rinka neužpildyta, o kanapių sėklų ir aliejaus poreikis taip pat yra nemažas.

E. Gruzdevienė, Z. Jankauskienė

Mano ūkis, 2012/03