MU mob.pren. 22 10 04 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/03
Nacionaliniame sąraše – naujos augalų veislės
  • S. Juciuvienė
  • Mano ūkis

Kasmet atnaujinamame Nacionaliniame augalų veislių sąraše šiemet įrašytos 73 naujos augalų veislės, pasižyminčios itin gera ūkine verte. Javų ir rapsų veislių asortimentas pasipildė net po 17 naujų veislių, cukrinių runkelių - 13, kukurūzų - 9. Žemdirbiai gali rinktis ir naujų lietuviškos selekcijos žolių, sėmeninių linų, daržovių, sodo augalų veislių.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet peržiūri ir papildo Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Taip daro visos Europos Sąjungos šalys. Nacionaliniuose sąrašuose įrašytos žemės ūkio augalų veislės įrašomos į ES bendruosius žemės ūkio arba daržovių rūšių veislių katalogus. Bendruosiuose ES kataloguose įregistruotų augalų veislių dauginamąją medžiagą galima tiekti rinkai visoje ES teritorijoje.

Nuo 2002 m. balandžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymui, parengtam pagal ES teisės aktų nuostatas, augalų veislės į Nacionalinį augalų veislių sąrašą gali būti įrašomos tik tuo atveju, jei joms bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje atliktas išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimas ir gauti teigiami šio tyrimo rezultatai. Minėtas tyrimas Lietuvoje neatliekamas. Jis pagal su Lenkijos augalų veislių tyrimo centru sudarytą sutartį užsakomas Lenkijoje arba šio tyrimo ataskaitos yra perkamos iš kitų ES šalių narių. Dar viena svarbi sąlyga, kad augalo veislė būtų įrašyta į minėtą sąrašą, - Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos siūlymas registruoti veislę nustačius, kad ji pasižymi gera ūkine verte ir tinka Lietuvos klimato sąlygoms.

Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtis tvirtinama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Į šią komisiją įeina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio rūmų, žemės ūkio konsultavimo tarnybos, sėklininkystės asociacijos, mokslo įstaigų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) darbuotojai. Komisijos posėdyje sausio antroje pusėje buvo aptarti VAT augalų veislių tyrimo skyriuose (jų yra septyni, skirtingose Lietuvos klimato ir dirvožemio zonose) 2008-2011 m. atlikti žemės ūkio augalų veislių, sukurtų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų, ūkinio vertingumo tyrimų duomenys ir pateikti siūlymai dėl naujų augalų veislių įrašymo į kasmet tikslinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą buvo pasiūlyta įrašyti tik tas augalų veisles, kurių duomenys minėtuose tyrimuose pasirodė akivaizdžiai geresni už tuose pačiuose tyrimuose tirtų standartinių augalų veislių duomenis arba augalų veislės nors vienu požymiu buvo pranašesnės už tuose pačiuose tyrimuose tirtas standartines veisles. 2008-2011 m. laikotarpiu buvo tirta net 40 augalų rūšių per 490 žemės ūkio lauko augalų ir daržovių veislių.

Paraiškas registruoti veisles prieš 2-3 metus buvo pateikę žinomos ir garsios Austrijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos augalų veislių selekcijos ir sėklininkystės firmos. Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais užsienio šalių sėklininkystės firmos Valstybinei augalininkystės tarnybai teikia paraiškas įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą naujas, ką tik sukurtas veisles, kurios dažnai į ES bendrąjį žemės ūkio rūšių veislių katalogą patenka per mūsų Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, išanalizavusi ir įvertinusi tarnybos Augalų veislių skyriaus pateiktus apibendrintus viso tyrimo periodo (žieminių augalų rūšių veislės tirtos 3 metus, vasarinių - 2 metus) duomenis, pasiūlė į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įrašyti 73 naujas veisles, tarp jų 16 sukurtų Lietuvos selekcininkų. Augalų veislių selekcininkams prašant, iš šio veislių sąrašo bus išbraukta daugiau kaip 25 įvairių augalų rūšių veislės.

Daugiausia naujienų - javų augintojams

Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą papildė 17 naujų javų veislių, iš jų - 9 žieminių javų veislės. Mūsų žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir žieminiais miežiais kasmet apsėja 550-600 tūkstančių hektarų plotą. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarui ir kitoms reikmėms - krakmolo, spirito, biokuro gamybai. Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, ypač svarbus kriterijus tapo geras žiemojimas.

Į sąrašą įrašytos penkios žieminių kviečių veisles: Frontal, Kuban, Linus, Rigi ir SW Magnifik. Šių Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Švedijos selekcininkų sukurtų veislių grūdai tinka gerų kepimo savybių miltams gaminti. Minėtų veislių augalai pasižymi ne tik subrandinamu ypač dideliu ir stabiliu grūdų derliumi (tyrimo metais šių javų veislių bandymuose gautas 7,46-8,24 t ha-1 derlius), bet ir ištvermingumu žiemą, taip pat palyginti dideliu atsparumu išgulimui.

Žieminių javų veislių asortimentą papildė ir nauja atspari žiemojimo sąlygoms ir dideliais stabiliais derliais pasižyminti žieminių rugių veislė Rasant, sukurta Vokietijoje, taip pat dvi vokiečių selekcininkų išvestos žieminių kvietrugių - Cosinus ir Sequenz -  veislės bei žieminių kvietrugių veislė Remiko, sukurta Lenkijoje. Šios kvietrugių veislės yra ne tik derlingos - jos grūduose sukaupia daug krakmolo, todėl jų grūdai yra ypač tinkami etanolio, naudojamo biodegalams, gamybai. Bandymų laukeliuose 2009-2011 m. buvo gautas vidutinis 8,48-9,46 t ha-1 derlingumas. Tai rodo dideles potencines šių kvietrugių veislių derlingumo galimybes.

Į sąrašą įrašytos ir keturios didelę paklausą turinčių vasarinių kviečių veislės: Arabeska, Hamlet, KWS Willow ir Sonett, sukurtos Lenkijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Švedijos selekcininkų. Augalų veislių tyrimo skyriuose atliekant vasarinių kviečių veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimus 2010-2011 m. gautas vidutinis 5,83-6,42 t ha-1 šių kviečių derlius.

Sąrašą papildė vasarinių pašarinių miežių veislė Noja DS, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute, ir dvi naujos salyklinių miežių veislės - Grace (Vokietija) ir Propino (Jungtinė Karalystė). Subrandinami salyklinių miežių veislių grūdai atitinka visus svarbiausius salyklo gamybai naudojamų miežių grūdams keliamus reikalavimus - yra pakankamai stambūs, mažai baltymingi ir sukaupia daug krakmolo.

Kukurūzai, rapsai, cukriniai runkeliai

Galvijininkystės krypties ūkiai irgi turės galimybę  rinktis naujų kukurūzų veislių: Cathy, Chavoxx, Dribble, Elverde, Grizzly, Karriol, Monty, Silvinio ir Vinato. Visos šios kukurūzų veislės užaugina ne tik gerą žaliosios masės derlių, bet ir joje sukaupia daug - 19,44-23,56 proc. - sausųjų medžiagų.

Pastaraisiais metais Nacionaliniame augalų veislių sąraše nebuvo sėmeninių linų, tinkamų aliejui gaminti, veislių - dabar šios spragos neliko. LAMMC Upytės bandymų stoties mokslininkai sukūrė dvi sėmeninių linų veisles Edita ir Rasa, kurios atitiko visus nustatytus reikalavimus. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pasiūlė abi šias veisles, iš kurių galima pagaminti skirtingo skonio aliejų, įrašyti į šių metų augalų veislių sąrašą.

Rapsų augintojai sėjai galės pasirinkti naujas rapsų veisles - sąrašas papildytas 6 naujomis žieminių rapsų veislėmis ir net 11 vasarinių rapsų. Subrandinamu geru rapsų sėklų derliumi, dideliu sėklose sukauptu riebalų kiekiu ir neblogu atsparumu žiemojimo sąlygoms pasižymi DK Seranade, DK Starlet, DK Except pusiau žemaūgės žieminių rapsų hibridinės veislės, sukurtos Prancūzijos selekcininkų. Iš naujų vasarinių rapsų veislių didžiausiu derlingumu tyrimo metais išsiskyrė hibridinės vasarinių rapsų veislės Legolas, Kaldera, Mirakel (Švedija ir Vokietija).

Sąrašas papildytas ir 13 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra derlingos ir šakniavaisiuose sukaupia nemažą cukraus kiekį. Iš jų išsiskiria veislės Berton ir Victoriana KWS, sukurtos Vokietijos selekcininkų, kurių šakniavaisių derlius Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje tyrimo metais buvo iki 84,8 t ha-1, o biologinio cukraus šakniavaisiuose jos sukaupė iki 14,92 t ha-1. Pastaraisiais metais aktualu cukrinių runkelių augintojams rekomenduoti kuo daugiau veislių, kurios yra genetiškai atsparios ar tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui. Pažymėtina, kad veislė Belvista, sukurta Danijos selekcininkų, atspari nematodams ir tolerantiška ramularijai.

Nuo pomidorų iki skiauteručių

Trys naujos daugiamečių žolių veislės sukurtos LAMMC Žemdirbystės institute: pašarams gaminti skirta tarpgentinių hibridų veislė Lina DS ir 2 daugiamečių žolių veislės vejoms įrengti, tai - gojinių miglių veislė Luka DS ir plokščiųjų miglių veislė Odrė DS.

Yra naujienų ir daržovių augintojams: morkos Gona ir Skalsa BS bei pomidorai Sveikutis BS, visos trys veislės sukurtos LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Sąraše dvi naujos siauralapių šilauogių veislės Danutė ir Freda, sukurtos Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, ir dar 5 dekoratyvinių augalų - skiauteručių - veislės, sukurtos Aleksandro Stulginskio universitete.

Nacionalinis augalų veislių 2012 m. sąrašas patvirtintas VAT direktoriaus įsakymu ir paskelbtas ,,Valstybės žiniose". Taip pat atspausdintas specialiame leidinėlyje, kartu pateikiant jame ir visų į minėtą veislių sąrašą įrašytų naujų augalų veislių būdingiausių savybių aprašymus. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenys skelbiami VAT interneto svetainėje www.vatzum.lt. Visiems žemės naudotojams siūlome domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo, atlikto tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis Lietuvoje registruotas augalų veisles.

Duomenys apie į naująjį sąrašą įrašytas augalų veisles bus perduoti Europos Komisijai, kad šios veislės būtų įrašytos į ES bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus. Iki šių metų į bendruosius katalogus buvo įrašytos 126 Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės. Į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą dar įrašius 8 Lietuvos selekcininkų sukurtas žemės ūkio ir daržovių veisles, kurių rūšys yra bendruosiuose kataloguose, jame iš viso  jau bus įrašytos 134 Lietuvos selekcininkų sukurtos žemės ūkio ir daržovių veislės. Jų dauginamąją medžiagą bus galima tiekti visai Europos Sąjungos rinkai.

S. Juciuvienė

Mano ūkis, 2012/03