Mažinant žemės dirbimo intensyvumą ir atsisakant arimo plūgu, sėjamosios vaidmuo žemės ūkio augalų auginimo technologijoje didėja. Ypač didelis dėmesys skiriamas sėjamųjų universalumui. Jos turi turėti galimybę sėti kuo daugiau ir įvairesnių augalų į skirtingai įdirbtas arba visai neįdirbtas dirvas.

Sėjamųjų paskirtis nesikeičia - jos turi išbrėžti švarias vagutes dirvos paviršiuje, reikiamu gyliu tolygiai įterpti į jas nustatytą vienodą sėklų kiekį, užžerti puriu dirvos sluoksniu ir pagal poreikį prispausti. Tai iš pirmo žvilgsnio turėtų būti gana nesudėtinga, nes atliekama daugybę metų. Keičiantis žemės dirbimo technologijoms. ir Europoje, ir Lietuvoje populiarėjant neariamajai žemdirbystės sistemai - įprastos sėjamosios nebetenkina pagrindinių reikalavimų. Tad kiekviena didesnė sėjamųjų gamybos kompanija be įprastų sėjamųjų gamina ir sėjos mašinas, skirtas sėti į neartas, minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas.

Konstrukcijų skirtumai

Esant didesnei sėjos technikos pasiūlai, išlošia žemdirbiai, nes yra didesnis skirtingų konstrukcijų, parametrų ir darbo technologinių principų pasirinkimas. Nedidelio ūkio šeimininkas gali pasirinkti prikabinamą, pusiau prikabinamą arba pakabinamą 3 metrų, valdantys vidutinio dydžio plotus žemdirbiai - 4 ar 6 metrų, o didelius - nuo 8 iki 12 metrų ir didesnio darbinio pločio sėjamąją.

Didelio pločio sėjamosios Lietuvai nėra būdingos. Jas paprastai renkasi Rytų šalių, kuriose ūkiai kur kas didesni, žemdirbiai. Sėjamųjų konstrukcijos įvairovė taip pat labai didelė. Nors jau dauguma sėjamųjų gamintojų sėkloms dozuoti taiko pneumomechaninius sėjamuosius aparatus, tačiau dar galima pasirinkti ir su tik mechaniniais (ritininiais) sėjamaisiais aparatais.

Pneumomechaninių sėjamųjų aparatų veikimo principas yra sudėtinis. Sėklos dažniausiai dozuojamos mechaniniu ritininiu sėjamuoju aparatu, o į sėklavamzdžius paskirstomos pneumatiniu slėginiu principu per centrinį vamzdį ir skirstytuvą. Lietuvos ir užsienio šalių populiariojoje spaudoje dažnai galima sutikti pneumatinio sėjamojo aparato arba pneumatinės sėjamosios terminus. Tačiau toks apibūdinimas nėra visiškai teisingas.

Sėjamasis aparatas galėtų vadintis pneumatiniu tik tokiu atveju, kai sėklos į paskirstymo vamzdį byra tiesiai iš sėkladėžės, tačiau tokiu atveju būtų sunku reguliuoti sėklų normą. Šiuo metu sėjamosiose sparčiai daugėja darbinių dalių, varomų elektrine pavara. Dauguma sėjos mašinų jau gaminamos su elektroniniu technologinių vėžių valdymo mechanizmu, valdymo pultais, terminalais ir pan., tačiau yra ir paprastesnių sėjamųjų, kuriose rankiniu, mechaniniu arba hidrauliniu būdu galima atlikti tam tikrų darbinių dalių ar procesų valdymą ir priežiūrą. Pavyzdžiui, nustatyti sėklų normą, uždaryti sėklų byrėjimą į sėklavamzdžius ir panašiai.

Kas svarbu, sėjant į minimaliai įdirtą dirvą

Sėjai į neartas, minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas svarbiausios darbinės dalys yra tos, kurios turi sąlytį su dirva ir ant jos paviršiaus esančiomis augalų liekanomis. Nuo sėjos noragėlių konstrukcijos, jų spaudimo į dirvą būdo, gylio reguliavimo priklauso sėklų įterpimo tolygumas. Ypač svarbi dirvos paviršiaus kopijavimo įranga, nes tai užtikrina sėklų įterpimo tolygumą, nepriklausomai nuo dirvos paviršiaus reljefo.

Šiuo metu populiarėja atraminių ratukų, volelių arba lygiagretainės (Tandem) noragėlių tvirtinimo rėmo konstrukcijos. Užžertuvai ir prispaudimo voleliai turi ne mažesnę įtaką, nes nuo jų konstrukcijos ir veikimo priklauso, ar tinkamai bus užžertos ir prispaustos sėklos. Neįdirbtose dirvose dažnai pasitaiko, kad noragėliui išbrėžus kietoje šiaudingoje dirvoje vagutę, nėra purios dirvos, kuri būtų tinkama užžėrimui. Tokiais atvejais sėklos gali likti neužžertos arba užžertos tik augalų liekanomis.

Įvertinus daugelį kriterijų, pasirinkti sėjamąją nėra labai paprasta. Tinkamo universalaus recepto, galinčio nurodyti geriausią sėjamąją Lietuvos žemdirbiui, nėra. Reikia gerai žinoti labai daug sąlygų, kuriomis bus dirbama: kokie vyraujantys dirvožemiai; kokios gamtinės sąlygos; kokia kita turima technika ir kaip su ja derės sėjamoji; kokie augalai bus sėjami; kokios taikomos žemės dirbimo, tręšimo ir purškimo sistemos; kas valdys ir prižiūrės sėjamąją ir t. t. Taip pat labai svarbi jau turima asmeninė ir greta esančių ūkių sukaupta patirtis.

Remiantis Vokietijoje leidžiamo mokslo populiarinimo žurnalo „Žemės ūkis be plūgo" (vok. „Landwirtschaft ohne Pflug") informacija, pateikiama apibendrinta lentelė, kurioje nurodyti įvairių sėjamųjų, tinkamų sėti į neartas, minimaliai įdirbtas ir neįdirbtas dirvas, konstrukciniai ir technologiniai rodikliai.

Diskiniai, pleištiniai, strėliniai ar kaltiniai noragėliai?

Labai dažnai užduodamas klausimas, kokie sėjos noragėliai geriausiai tinka sėjai į neartas, minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas. Paprasto atsakymo nėra ir būti negali, nes tai priklauso nuo labai daug veiksnių. Esant vienoms sąlygoms, geriau dirba vieni, pasikeitus sąlygoms - kiti. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėklų įterpimo kokybę, yra augalų biomasės liekanų (šiaudų, stiebų, lapų ir t. t.) susmulkinimas kuo trumpesniais (esant galimybei iki 2-3 cm) kapojais ir tolygus paskleidimas visame dirvos paviršiuje. Tai priklauso ne nuo sėjamosios konstrukcijos, o nuo derliaus nuėmimo kombaino.

Kai augalų liekanos ilgos ir paskleistos ruožais, naudojant ir diskinius, ir kaltinius ar kitokius sėjos noragėlius galutinis sėjos rezultatas, tikėtina, bus nelabai geras. Kaltiniai, pleištiniai, strėliniai ir kiti panašūs noragėliai ims kimštis augalų liekanomis, kils aukštyn, nesugebės išbrėžti reikiamo gylio vagučių, sėklos bus išbarstomos dirvos paviršiuje. Jei dirvos paviršiuje nėra augalų liekanų, kaltiniai ir strėliniai noragėliai, smingantys į dirvą smailiu kampu, gali gana gerai įlįsti ir į gana kietas dirvas (>1,0 MPa). Šie noragėliai taip pat gerai dirba, kai sėjamoji kombinuojama su žemės dirbimo padargais. Žemės dirbimo mašinų noragėliai supurena viršutinį dirvos sluoksnį, o sėjos noragėliai išlaiko tolygų sėjos gylį. Tokiais atvejais, kai dirvos paviršius minkštas, taip pat gali tikti ir pleištiniai sėjos noragėliai. Jie visiškai netinka sėti į kietas dirvas, nes, į dirvą smigdami buku kampu, nesugeba įlįsti ir išbrėžti reikiamo gylio vagutės. Noragėliai šliaužia dirvos paviršiumi ir ant jo išberia sėklas.

Diskiniai noragėliai dažniausiai nesikemša augalų liekanomis, tačiau ne visada sugeba jas perpjauti. Tokiais atvejais labai svarbus dirvos kietumas. Kai dirvos paviršius gana kietas, tikėtina, kad diskiniai noragėliai didesnę augalų liekanų dalį gali perpjauti ir sėklas įterpti į švaresnę vagutę. Esant minkštesnei dirvai, diskiniai noragėliai augalų liekanas įspaudžia į dirvoje išbrėžtas vagutes, o sėklas įterpia į augalų liekanas. Sėklų dygimo sąlygos tampa gana sudėtingos. Diskinių noragėlių konstrukcijos būna įvairios. Dažnai naudojami dvidiskiai arba tridiskiai noragėliai. Vienas diskas, dažniausiai karpytas, pjauna dirvos paviršių ir ant jo gulinčias augalų liekanas, o kitas diskas arba du diskai formuoja vagutę sėkloms išberti. Kai kuriose sėjamosiose prieš diskinius sėjos noragėlius montuojami augalų liekanų nužertuvai. Jie liekanas nužeria į vieną arba abi puses iš to ruožo, kuriame brėžiama vagutė ir įterpiamos sėklos.

Įvertinus daugelio sėjamųjų konstrukcijas, pastebima, kad sėjai į neartas, minimaliai įdirbtas arba visiškai neįdirbtas dirvas apie 70 proc. sėjamųjų gamintojų naudoja įvairios konstrukcijos diskinius sėjos noragėlius, kiti - kaltinius, strėlinius ir kitus.

Pakrikos sėjos pranašumai ir trūkumai

Pastaruoju metu kai kurios kompanijos siūlo pakrikos sėjos sėjamąsias, tinkamas sėti į neartas dirvas. Šių sėjamųjų privalumas yra tas, kad jos gali dirbti gerokai didesniu greičiu negu kitos, t. y. sėjos greitis neturi įtakos sėklų pasiskirstymo bei įterpimo gylio tolygumui. Dėl to didėja darbo našumas. Sėjant pakrikai, gaunamas didesnis augalų maitinimo plotas, palyginti su kitais sėjos būdais, nes sėklos pasiskirsto ne eilutėmis, bet visame dirvos plote. Tokio tipo sėjamosios ypač gerai tinka smulkiasėkliams augalams sėti.

Pakrikas sėjos būdas dažniausiai taikomas žoliniams augalams sėti, pievoms ir ganykloms atnaujinti, rečiau - rapsams, javams ir kitiems augalams sėti. Dažniausiai naudojami du sėklų paskleidimo būdai. Vienas iš jų, kai per sėjamosios sėklavamzdžio gale pritvirtintą antgalį-skleistuvą pneumatiniu slėginiu būdu sėklos paskleidžiamos plačiame dirvos ruože. Kitas - kai sėklos išberiamos laisvu byrėjimu per žemai nuleistus sėklavamzdžius ne į noragėlių išbrėžtas vagutes, bet ant dirvos paviršiaus. Ir vienu, ir kitu atveju sėklos turi būti užžeriamos puriu dirvos sluoksniu. Užžėrimas gali būti atliekamas karpytomis lėkštėmis, volais, akėčiomis ir kitais žemės dirbimo padargais. Žinoma, sėjant pakrikai, išlaikyti labai tolygų sėklų įterpimo gylį nėra taip paprasta. Kaip ir kitos sėjamosios, taip ir pakrikos sėjos sėjamosios gali būti lengvai kombinuojamos su skirtingomis žemės dirbimo mašinomis, pavyzdžiui, giluminiais purentuvais, kultivatoriais, lėkštinėmis arba virbalinėmis akėčiomis, volais ir kt. Tam būtina tik atitinkamai suderinti konstrukcinius ir technologinius parametrus.

E. Šarauskis

Mano ūkis, 2012/03