Rekordais nustebinusi praėjusi „Agritechnica" - ryškus technikos progreso atspindys. Čia buvo atidengtos visos dvejus metus kruopščiai nuo konkurentų slepiamos kortos. Kai kurios naujovės eksponuotos tik lankytojams nustebinti, tačiau dauguma pristatytų inovacijų - praktiškai naudingos ir anksčiau ar vėliau pasieks žemdirbius. Pakeliui į ES šalių rinkas - ir dešimtys naujų ar patobulintų žemės dirbimo bei sėjos mašinų.

Anksčiau nauji žemdirbystės technikos modeliai stebino itin padidėjusiu našumu, darbiniu greičiu ar pločiu. Pastaroji „Agritechnica" parodė, kad mašinų našumo ribos jau pasiektos ir dėmesys telkiamas į smulkmenas, kurios dažnai būna labai reikšmingos ir naujiems modeliams, lyginant su senesniais, suteikia nemažai pranašumų. „Žemės dirbimo ir sėjos technologijos tobulinamos dirvos tausojimo, energijos taupymo ir aplinkos apsaugos gerinimo kryptimi. Kuriamos tokios mašinos, kuriomis dirbant eikvojama mažiau degalų, sugaištama mažiau laiko tam pačiam darbui atlikti. Dėmesys telkiamas į tai, kaip atkurti dirvos biologinį aktyvumą, išsaugoti jos purumą ir taip sumažinti dirvai įdirbti reikalingas sąnaudas, - pabrėžia Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas Vytautas Liakas. - Biologiniam aktyvumui atkurti gaminami dirbtinai išaugintų bakterijų preparatai, kurie įterpiami į dirvą".

Intensyvi žemdirbystė ne tik nualino dirvas. Didelio darbinio pločio ir našumo sunki technika jas labai suslėgė, pažeidė struktūrą. Suslėgtoms dirvoms įdirbti reikia daugiau pastangų, todėl ir degalų sąnaudos didesnės, o sudeginus daugiau degalų, išmetama daugiau kenksmingų deginių. Grandininės reakcijos rezultatas - didesnė aplinkos tarša. Mažinti degalų sąnaudas aktualu ir dėl senkančių naftos klodų kasmet brangstančio kuro. „Kad būtų eikvojama mažiau degalų, tobulinami ne tik traktorių varikliai. Dirvos pasipriešinimui sumažinti, šiaudų sumaišymo su dirva kokybei pagerinti keičiama noragėlių forma, jų pritvirtinimo kampas. Kuriamos sėjamosios, kuriomis sėklas ir trąšas galima įterpti dar tiksliau. Šioms operacijoms atlikti diegiama dar daugiau elektroninių, palydovinio ryšio sistemų", - žemdirbystės ir sėjos technikos tobulinimo tendencijas trumpai apibūdina mokslininkas.

Neariamosios ir tradicinės žemės dirbimo technikos naujovės

Vienareikšmės nuomonės, kuri žemės dirbimo sistema turi daugiau privalumų, nėra. Kurią žemės dirbimo sistemą pasirinkti, lemia daug aplinkybių ir konkretaus ūkio sąlygos. Todėl gamintojai tobulina be išimties visus žemės dirbimo padargus - ir plūgus, ir minimalios žemdirbystės mašinas.

Svarbiausios kompanijos „Horsch" žemės dirbimo naujovės - universalus sunkusis kultivatorius Terrano FM, kombinuotas žemės dirbimo padargas Terrano MT, kultivatorius Cruiser XL, skirtas sekliam intensyviam dirvos kultivavimui.

Kompanijos „Horsch" atstovo Baltijos šalyse, Kaliningrade ir Baltarusijoje Nerijaus Žukausko teigimu, Lietuvos ūkininkų susidomėjimas patobulintu kultivatoriumi Terrano FM, kuris jau buvo pristatytas Lietuvoje praėjusią vasarą, labai didelis. „Pabrėžtina, kad nauji mašinų modeliai universalūs naująja prasme, t. y. jie yra universalūs ne vien dėl to, kad gali dirbti skirtingu gyliu ir su skirtingų tipų volais. Nauja padargų savybė - galimybė juos pritaikyti dirbti skirtingomis sąlygomis", - paaiškina N. Žukauskas. Kultivatorius Terrano FM (5, 6 ir 7 m darbinio pločio) gali dirbti su volu arba be jo, remdamasis tik ant atraminių ratų. „Tai ypač aktualu, kai dirva pernelyg drėgna ir sunki. Kad sumažėtų spaudimas į dirvą, atraminiai ratai gali būti nuleisti ir tuomet, kai agregatas dirba su volu", - priduria įmonės atstovas.

N. Žukausko nuomone, ūkininkai turėtų gerai įvertinti ir kitą naują kompanijos „Horsch" mašiną - Terrano MT, kurios priekyje įrengtos dvi eilės diskų optimaliai paruošia dirvą sėjai, o po jų esančios dvi eilės noragų purena giliai (iki 30 cm), suardydamos podirvio padą. Kombinuotas agregatas gaminamas 4 ir 6 m darbinio pločio.

Gaminamos neariamosios žemdirbystės technikos asortimentą atnaujino ir kompanija „Vogel&Noot", artėjančiam sezonui pristačiusi antros kartos 4 ir 5 m darbinio pločio skutiklius Terra Cult 402/502. Šių agregatų pritaikymo galimybės labai plačios: nuo seklaus ražienų skutimo iki gilaus (25 cm) purenimo. Naujieji modeliai yra lengvesni, todėl jiems reikia mažiau traktoriaus galios. Lengvesnės konstrukcijos mašinos mažiau slegia dirvą. Patobulinta ir diskinių skutiklių TerraDisc^pro konstrukcija. Dėl naujos lanksčios važiuoklės diskams tenka didesnis svoris, todėl jie geriau kopijuoja dirvos paviršių ir geriau išlaiko vienodą jos dirbimo gylį. Gilaus purenimo agregatų pasiūlą papildo naujas 3 ir 4 m purentuvas TerraDig KSD.

Plūgų kokybe garsėjančios bendrovės „Kverneland" inžinieriai patobulino į plūgus integruojamus volus Packomat. Naujos kartos volai yra lengvesnės konstrukcijos. Juos galima jungti su 4-14 korpusų plūgais. Naujuosius volus Packomat bus galima užsisakyti nuo šių metų rugpjūčio. Rudenį kompaniją priims ir atnaujintų 150 B Variomat ir 150 S Variomat plūgų, kurių užgriebio plotį galima reguliuoti hidrauliniu būdu, užsakymus. Pasak „Dotnuvos projektų" specialisto Valentino Bogačiovo, tai mažiems ir vidutinio dydžio ūkiams skirti 3-5 korpusų palengvintos konstrukcijos plūgai, kuriuos galima agreguoti su 110-130 AG traktoriais. Taigi, ariant su naujų modelių plūgais, galima sumažinti degalų sąnaudas (apie 18 proc.), nors jų našumas apie 30 proc. didesnis.

Pasak V. Bogačiovo, Lietuvos žemdirbiai vėl grįžta prie tradicinės žemdirbystės. Tai rodo pernai labai išaugusios plūgų pardavimo apimtys. „Pernai pardavėme kelis kartus daugiau plūgų negu prieš penkerius metus. Naši, sunki technika, kurios prisipirko mūsų žemdirbiai, padarė nemažą žalą dirvai, ją suslėgdama. Tokiai dirvai įdirbti minimalaus žemės dirbimo neužtenka, jas geriau arti", - pataria jis, pridurdamas, kad tradicinė ariamoji žemės dirbimo technologija gal ir brangesnė, bet patikimesnė ir saugesnė.

Su moderniomis sėjamosiomis - efektyvus įdirbimas ir tiksli sėja

Europoje populiarėjant siaurajuostei sėjai, kuri paplitusi Šiaurės Amerikoje, vis daugiau kompanijų gamina šiam sėjos būdui pritaikytas sėjamąsias. Jos paruošia sėklos guolį, išberia trąšas ir įterpia sėklas vienu važiavimu. Ši technologija priskiriama prie tiksliosios žemdirbystės sistemų, nes dirva įdirbama juostomis, t. y. tik tame ruože, kuriame įsėjama sėkla. Skirtingos trąšos gali būti įterpiamos lokaliai skirtingu gyliu (nuo 5 iki 20 cm), priklausomai nuo to, kokiam augalų augimo tarpsniui jos skirtos. Kol kas daugiausia toks būdas taikomas kukurūzų ir cukrinių runkelių sėjai. Nuo 2009 m. kai kurios kompanijos šią technologiją bando taikyti rapsams ir kviečiams sėti. Pirmieji rezultatai - daug žadantys.

Siaurajuostės sėjos privalumas ne tik mažesnės sąnaudos (laiko, degalų, trąšų). Tokia sistema sujungia tradicinės ir ražieninės sėjos pranašumus. Įdirbant dirvą tik augalų augimo zonoje, ji greičiau išgarina perteklinę drėgmę pavasarį ir sparčiau įšyla. Tai sudaro palankias sąlygas augalams sudygti. Juostomis įdirbti pasėliai vėliau geriau sugeria lietaus vandenį ir sulaiko drėgmę, dirva apsaugoma nuo erozijos, o augalų leikanos tarpueiliuose neleidžia sudygti piktžolėms. Siaurajuostės sėjos sėjamąsias sukūrusios kompanijos „Amazone", „Horsch" ir kitos.

Daugiau ištyrinėta juostinio kultivavimo įtaka augalų dygimo rezultatams. Viena iš pirmųjų prieš dvejus metus juostinį kultivatorių Striger pristatė Prancūzijos kompanija „Kuhn". Kaip dirba 15 cm juostomis iki 30 cm gyliu kultivuojantis agregatas, tyrinėta dvejus metus. Apskaičiuota, kad juostomis įdirbamos dirvos plotas sumažėja 80 proc., palyginti su tradicinio žemės dirbimo technologija. Šiam paruošimo sėjai būdui įdiegti mažiau reikia ir traktoriaus galios. Šį pavasarį serijiniu būdu numatytas pradėti gaminti kultivatorius Kuhn Striger gali įterpti ir trąšas. Jis skirtas kukurūzams, cukriniams runkeliams, rapsams ir kitoms tarpueilinėms kultūroms. Padargas gali būti nuo 4 iki 6 m darbinio pločio (nuo 6 iki 12 eilių). Kompanija teikia prioritetą juostiniam kultivavimui ir sėjai įprastomis mašinomis. Remiantis įmonės atliktais bandymais, molingoje dirvoje sėti juostine sėjamąja su pirminio žemės dirbimo elementais, pavasarį neįmanoma. Be to, kai kuriais atvejais sėklos įterpiamos per giliai, augalai sunkiau sudygsta.

Nepaisant to, kad kai kurie specialistai skeptiškai vertina juostinės sėjos pritaikymo Europoje galimybes, Švedijos kompanija „Väderstad" taip pat sukūrė šiai sistemai pritaikytą sėjos mašiną Spirit Strip Till, kuri sukonstruota Spirit Fix sėjamosios bazėje. Naujos sėjos mašinos priekyje įrengtos dvi eilės pirminio žemės dirbimo padargų įdirba dirvą iki 30 cm gyliu 25 mm juostomis. Trąšos gali būti įterpiamos dviejų lygių gylyje. Remiantis pirmųjų bandymų rezultatais, degalų sąnaudos, sėjant tokiu būdu neviršija 20 l/ha, įskaičiuojant vieno skutimo prieš sėją Сarrier ar Swift skutikliu sąnaudas. „Naujos koncepcijos sėjamoji kol kas bandymų ir tobulinimo stadijoje. Projektą ketinama užbaigti 2013-aisiais. Žemdirbiams pasiūlysime ne tik mašiną, bet ir patarsime, kaip teisingai ja naudotis", - planais dalijasi Kristeris Starkas (Christer Stark), kompanijos valdybos pirmininkas.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2012/02