Ratus ruošk žiemą, roges vasarą - byloja sena mūsų tautosakos patarlė. Nors pašarų ruošimo sezonas dar tolokai, tačiau pasirūpinti tinkama technika iš anksto - visomis prasmėmis verta. Viena iš svarbiausių pašarų ruošimo mašinų - šienapjovės. Nuo šio numerio pradedame straipsnių ciklą apie žolės derliaus dorojimo techniką.

Reikalingų mašinų skaičių ir jų našumą nulemia ūkio dydis. Nuo to, kokią techniką pasirinksime, priklauso ir tai, ar šienavimo darbai bus atlikti laiku ir bus pagamintas geriausios kokybės pašaras.

Lietuvoje šienavimo techniką siūlo įvairių gamintojų (kompanijų „Fella", „Lely", „Claas", „Krone" ir kitų) atstovai. Vienos kompanijos yra specializuotos įmonės, gaminančios tik šienavimo techniką („Fella" ir kitos), kitos („Claas" ir kitos) - gamina ir kitos paskirties žemės ūkio mašinas. Žolinių pašarų ruošimo techniką gaminančios įmonės siūlo didelę įvairovę šienapjovių, vartytuvų, grėblių, savikrovių priekabų ar savaeigių smulkintuvų.

Mažų ar vidutinių ūkių šeimininkams, šienaujantiems nuo kelių iki keliasdešimt hektarų per sezoną, tikslingiausia investuoti į pakabinamas arba prikabinamas (pusiau prikabinamas) nedidelio darbinio pločio šienapjoves. Su tokiomis šienapjovėmis galima efektyviai nupjauti ir mažus, ir didelio ploto laukus be sudėtingų apsisukimų galulaukėse. Pjaunant pievą su pakabinama ar prikabinama šienapjove mažos ar vidutinės galios traktorius yra optimaliai apkraunamas ir šienavimo procesas tampa ekonomišku. Jeigu pievos užima nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų ir jas per sezoną tenka pjauti iki 2-3 kartų, geriausias variantas - šienapjovių junginys (sudėtinė šienapjovė). Sudėtinę šienapjovę gali sudaryti priekinė ir galinė pakabinamos šienapjovės, priekinė ir dvi galinės arba ant specialaus traktoriaus ar savaeigio smulkintuvo sumontuotas šienapjovių junginys.

Pjovimo diskų tipai

Vakarų šalyse anksčiau būdavo gana populiaru žolę pjauti būgninėmis šienapjovėmis. Šienavimas tokiomis mašinomis pasiteisindavo tokiais atvejais, jei ūkis pritrūkdavo galingų traktorių ir šienapjovės būdavo agreguojamos su mažesnės galios traktoriumi. Diskinėms šienapjovėms su cilindrinių krumpliaračių pavara reikia daugiau galios. Pasirinkus būgninę šienapjovę, galima pasiekti didesnį darbinį plotį, agreguojant ją su mažesnės galios traktoriumi. Taip pat ji geriau kopijuoja dirvos paviršių, gali pjauti labai žemai, galia iš reduktoriaus pavarai perduodama paprasčiau. Būgninės šienapjovės tinka mašinų deriniui, kai traktoriaus priekyje naudojama šienapjovė, o gale rinktuvinė priekaba. Būgninės šienapjovės nerekomenduojamos, jei norima pasiekti didesnį darbinį greitį, taip pat, kai pievose daugiau akmenų ar kitokių kliuvinių.

Norint pasiekti didesnį našumą mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, reikėtų atkreipti dėmesį į diskines šienapjoves. Šiandien tai pats populiariausias šienapjovių tipas. Jų asortimentas labai didelis: siūlomos šienapjovės ir su apvaliais, ir elipsės formos, ir pailgintos elipsės, ir net trikampio formos diskais.

Kiekvienas disko tipas turi ir privalumų, ir trūkumų. Apskritimo formos (pvz., Kverneland šienapjovių) diskų privalumas tas, kad šienaujant mažesnė tikimybė užsikirsti pjovimo aparatui. Tai lemia disko forma. Tokio disko trūkumas: greitai dyla arba išsilanksto pjovimo peiliukai, nes dėl apvalios disko formos jie sukimosi momentu palenda po kitu disku, todėl prarandama pjovimo kokybė. Taip pat tokio tipo šienapjovės pavara yra gana sudėtinga, joje gausu cilindrinių krumpliaračių bei guolių.

Elipsės formos diskai (pvz., Fella šienapjovių) geriau pjauna ir transportuoja nupjautą masę. Be to, galima pasiekti didesnį darbinį plotį su mažiau diskų.

Palyginimas: Vicon Extra 440 H šienapjovė - 4 m darbinis plotis, 10 pjovimo diskų ir 30 peiliukų. Fella SM 4080 Turbo Lift šienapjovė - 4 m darbinis plotis, 8 pjovimo diskai ir 16 peiliukų.

Tokia forma leidžia gretimiems diskams daugiau prasilenkti ir persidengti, dėl to žolė nupjaunama švariau ir vienodu aukščiu, masė neužteršiama žemėmis. Dėl tokios diskų formos šienapjovės yra atsparesnės susidūrimui ir su paviršiniais akmenimis, ir su kitomis žemėje įstrigusiomis kliūtimis. Tokiose šienapjovėse montuojami didžiausio rinkoje skersmens diskai.

Trikampio formos (pvz., Vicon šienapjovių) diskai turi po tris pjovimo peiliukus ant kiekvieno disko. Dėl mažesnio sukimosi greičio, esant po 3 peiliukus ant kiekvieno iš diskų, jos pjauna gana gerai, bet tokio tipo šienapjovių eksploatacijos sąnaudos nemažos. Be to, didesnė ir pjovimo aparato užsikirtimo tikimybė, nemažos jo remonto išlaidos.

Žinomos žolės derliaus dorojimo mašinų kompanijos („Lely", „Pöttinger", „Claas", „Kuhn", „Krone" ir kitos) dažniausiai šiuolaikinėse šienapjovėse montuoja pailgintos elipsės formos diskus. Tai uždaro tipo cilindrinių krumpliaračių pjovimo juostos šienapjovės, kurioms kitokią disko formą sunku pritaikyti dėl pavaros tipo. Dirbant su tokio tipo šienapjovėmis taip pat yra didesnė tikimybė užsikirsti vienam pjovimo diskui su kitu papuolus kokiam nors kliuviniui. Dažniausiai jų diskų skaičius analogiškas apskritimo formos ar trikampio formos diskų šienapjovėms, todėl eksploatacijos sąnaudos yra šiek tiek didesnės už elipsės formos šienapjovių.

Šienapjovių pavara

Daugiausia gaminamos šienapjovės, kurių diskų pavarą sudaro cilindriniai krumpliaračiai. Tokios šienapjovės konstrukcija dažniausiai yra horizontali ardoma arba ne ardoma pjovimo juosta, kurioje nuosekliai išdėstyti krumpliaračiai: du varantieji ir vienas varomasis krumpliaratis vienam pjovimo diskui. Kiek diskų šienapjovėje, tiek yra ir krumpliaračių rinkinių. Konstrukcija nėra labai sudėtinga, bet ją sudaro daug krumpliaračių ir guolių, kurie remonto atveju nemažai kainuoja. Kai kurie gamintojai jau iš dalies išsprendė šias problemas, tad užsikirtus pjovimo mechanizmui yra sugadinama mažiau dalių arba tik tos, kurios pigiau kainuoja ir kurias lengviau pakeisti. Pažymėtina, kad galios poreikis dviejų krumpliaračių porai yra gana didelis ir siekia 1,00-1,20 AG, o jėga perduodama su nuostoliais. Todėl galinis pjovimo diskas, t. y. toliausiai nutolęs nuo pavaros reduktoriaus, yra sukamas mažesne jėga negu pirmasis (paveikslėlyje vaizduotas storesne raudonos spalvos linija). Dėl šios priežasties šienapjovė darbo metu dyla šiek tiek netolygiai. Tai sutrumpina jos eksploatacijos laiką.

Dėl cilindrinių krumpliaračių pjovimo juostos pjovimo diskai išdėstyti normaliais (ne per dideliais) atstumais. Tokių šienapjovių diskų sukimosi kryptis dažniausiai būna priešpriešinė, t. y. vienas diskas sukasi prieš kitą, todėl dažniausiai formuoja panašaus pločio kaip ir jų darbinis plotis pradalgę.

Kai kuriose šienapjovėse įdiegta kitokia sistema. Pavyzdžiui, šienapjovėje Lely vietoje cilindrinių krumpliaračių pavarų įrengta kūginių krumpliaračių pavara. Agregatas sudarytas iš atskirų segmentų, kad esant reikalui būtų nesunku pakeisti reikiamą dalį. Tarpuose nuo vieno disko kūginio krumpliaračio iki kito pavarai naudojami šešiakampiai velenėliai, kurie, sutikus kliūtį ir užsikirtus pjovimo aparatui, nusukami ar nukerpami. Modulinė konstrukcija yra sujungiama ant ašies ir sutvirtinama varžtais, kad sudužimo atveju užtektų pakeisti tik vieną modulį, o ne visą pjovimo juostą. Šio tipo šienapjovėms užtenka mažesnės galios traktoriaus, kadangi velenėlių ir kūginių krumpliaračių pavarai reikia mažiau galios, t. y. apie 15-20 proc. mažiau negu cilindrinių krumpliaračių. Vienoje tiesėje išdėstant kūginius krumpliaračius ir velenėlius susidaro riboti atstumai tarp pjovimo diskų, o šienapjovės diskų skersmuo gaunamas panašus į kitų cilindrinių krumpliaračių pavarą turinčių šienapjovių, t. y. 34-47 centimetrai. Taigi viename darbiniame metre telpa 2,5 pjovimo diskų.

Kai kuriose moderniose šienapjovėse (pvz., Fella) įrengti kompaktiškų kūginių krumpliaračių reduktoriai. Šienapjovė sudaryta iš uždaro tipo stačiakampio formos karterio (rėmo), kuris nugarinėje dalyje turi profilį, sustiprinantį visą juostą. Toks profilis suteikia juostai didesnio atsparumo lenkimui ar gniuždymui, susidūrus su kliūtimi. Prie vieno pjovimo juostos galo tvirtinamas varantysis reduktorius nuo traktoriaus kardaninės pavaros. Už pastarųjų varžtais tvirtinami kompaktiški kūginių krumpliaračių reduktoriai, galintys suktis ir į kairę, ir į dešinę. Prie šių reduktorių jungiamas šešiakampis velenas, kuris eidamas per visą pjovimo juostą juos sujungia. Ir reduktoriuose, ir pjovimo juostos profilyje, ir pagrindinėje pavaroje cirkuliuoja ta pati alyva ir vienodai tepa visus mazgus, esančius net ir didžiausiame nuolydyje. Kampiniai reduktoriai turi savo atskirus karteriukus, todėl, net pjaunant stačiame šlaite ar nuožulnėje, visa pjovimo sistema yra tepama. Šienapjovės su kampiniais reduktoriais privalumai: ● iki 15-18 kW mažesnis galios poreikis negu cilindrinių krumpliaračių šienapjovėse; ● mažiau besisukančių dalių; ● mažesni galios nuostoliai; ● visi pjovimo diskai sukami vienoda jėga; ● didesnis darbinis (iki 25 km/val.) greitis; ● mažiau peiliukų ant tokio pat darbinio pločio šienpajovės; ● net ir be papildomos apsaugos mažesnė tikimybė užsikirsti ir sugadinti pjovimo aparatą; ● dėl skirtingų krypčių reduktorių žoliapjovės diskai gali suktis ir į centrą, ir vienas prieš kitą. Pjaunant tokios konstrukcijos 3,5 m darbinio pločio šienapjove be jokios papilomos įrangos galima suformuoti 1,5 m pločio pradalgę, todėl, ruošiant šienainį, galima atsisakyti grėbimo proceso.

Pavaros apsaugos sistemų įvairovė

Dėl sudėtingų pjovimo sąlygų ir daug kliuvinių pievose kartais nutinka taip, kad pjovimo aparatas užstringa ir sulūžta arba sulinksta. Kad būtų išvengta tokių situacijų ir būtų išnaudotas šienapjovės našumas, mašinose įdiegtos įvairios pjovimo aparato apsaugos sistemos. Pavyzdžiui, šienapjovėje Fella įrengta patentuota apsauginė driveGUARD plokštelė (paveikslėlyje pavaizduota raudona spalva), viduriniais varžtais prisukta ant kampinio reduktoriaus jungės, o išoriniai varžtai sujungti su pjovimo disku, kuris pritvirtintas ant laisvai besisukančios išorinės jungės. Taigi pjovimo metu diskui sutikus kliūtį, plokštelė yra nukerpama ir varomoji jungė laisvai sukasi viduje nieko nepažeisdama. Atsukus kelis varžtus, pakeičiama plokštelė ir varančioji jungė vėl suka diską. Dėl tokio tipo apsaugos šienapjovės pavaros patikimai saugomos nuo pažeidimų, o jos eksploatacija, skaičiuojant 1 ha nupjautos pievos plotui, beveik nieko nekainuoja.

Kiti gamintojai naudoja nukerpamus kaiščius, nukerpamus varomuosius velenėlius ar krumpliaračius. Yra ir tokių kompanijų, kurios gaminamuose šienapjovėse netaiko jokios specialios apsaugos, todėl dažnai pjovimo metu susidūrus su kliūtimi laukuose būna pažeidžiama dalis pjovimo juostos su krumpliaračiais, ašimis ir guoliais. Tokiu atveju labai padidėja eksploatacijos išlaidos ir tenka daug investuoti bei sugaišti nemažai laiko, kad pjovimo aparatas vėl būtų tvarkingas ir veiktų.

Techniniai sprendimai

Visi gamintojai gaminamoms mašinoms siūlo nemažai priedų. Dažniausiai siūloma pasirinkti arba kaip standartinė šienapjovių įranga greita peiliukų keitimo sistema. Kompanija „Lely" siūlo patentuotą Clip-ON greitą peiliukų keitimo sistemą, kurią sudaro pjovimo peiliukas, kaištis, ant kurio vieno galo maunamas peiliukas, ir speciali plokštelė, kuri laiko kaištį. Pakeisti tokios sistemos peiliuką reikalingas įrankis, kurio vienu galu kaip laužtuvu yra atstumiama plokštelė ir ištraukiamas kaištis, o kitas galas panašus į plaktuką, kuriuo, pakeitus peiliuką, vėl įkalama plokštelė.

Kita šienavimo techniką gaminanti kompanija „Krone" įdiegusi kitokią peiliukų keitimo sistemą. Po pagrindiniu pjovimo disku sumontuota spyruoklinė plokštė su specialiomis skylėmis kaiščiui. Tarp disko ir plokštės įkišus laužtuvą ir jį pasukus, galima nesunkiai išimti peiliuką ir jį pakeisti. Tokią sistemą sudaro apatinė plokštė, du varžtai, peiliukas ir viršutinė, veržles sauganti plokštelė. Panašią sistemą naudoja ir kiti gamintojai. Kompanija „Fella" siūlo greito peiliuko keitimo sistemą quick release. Specialia rankena užlaužiamas apatinis prispaudiklis ir, ištraukus peiliuką, jis greitai apverčiamas arba įdedamas naujas. Tokia sistema labai paprasta, nėra dylančių dalių. Po pagrindiniu disku prisuktas prispaudiklis, kuris, atleidus rankeną, užspaudžia tvirtinimo varžtą. Peiliuką laiko tik vienas varžtas, todėl nereikalinga jokia papildoma viršutinė plokštelė, nes pati disko forma apsaugo veržlę nuo pažeidimų. Tokiu būdu labai greitai galima apversti visų diskų peiliukus ir taupant laiką tęsti šienavimo darbus.

Pasirinkti šienapjoves darbui lengvesnėmis sąlygomis paprasčiau. Jeigu dirbama sudėtingesnio reljefo, smėlėtose ar su daug kliuvinių pievose, vertėtų atsižvelgti į pjovimo juostos tvirtinimą prie prikabinimo mechanizmo. Kai kurios įmonės („Krone", „Kuhn", „Vicon") gamina tik viename gale prikabintą pjovimo juostą. Kuo didesnis darbinis šienapjovės plotis, tuo didesnė apkrova tenka pjovimo juostos galinei daliai, dėl to ji dažniau pažeidžiama. Dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis vertėtų pasirinkti šienapjovę, kurios pjovimo juosta sutvirtinta ir prikabinta abiejuose galuose. Taip ji išlieka stabili ir negniuždoma ir darbo metu, ir pakėlus galulaukėje ar šienapjovę transportuojant.

Kad pašarui ruošti reikėtų mažiau laiko sąnaudų, galima įsigyti šienapjoves su plaušintuvais. Kartais, net ir nupjovus žolę šienapjove su plaušintuvu, neapsieinama be jos vartymo, ypač tuomet, kai žolynas aukštas ir tankus, o suformuota pradalgė yra aukšta ir siaura. Plaušintuvai gali būti dviejų tipų: rotoriniai pirštiniai arba dviejų gumuotų besisukančių volų. Šienapjovėmis su rotoriniais pirštiniais plaušintuvais dažniausiai dorojami seni arba siauralapių žolių žolynai. Besisukdami metaliniai ar plastikiniai pirštai žolę sumaigo, prasuka pro reguliuojamo atakos kampo ardelius ir meta per skleistuvą į norimo pločio pradalgę. Pažeidus augalų vaškinį sluoksnį, jie greičiau džiūsta ir sparčiau pasiekia tinkamą šienainiui ar šienui gaminti drėgmę. Tokio tipo plaušintuvo nevertėtų naudoti, pjaunant ankštinius augalus (dobilus ar liucernas), nes greitai besisukdami pirštai nuplėšo lapelius, o į pradalgę sukrenta tik stiebai. Tokioms kultūroms labiau tinka šienapjovės su dviejų, vienas prieš kitą besisukančių guminių volų traiškytuvu.

Skirtingos kompanijos gamina įvairių, tačiau mažai viena nuo kitos besiskiriančių konstrukcijų plaušintuvus. Paprastai skiriasi tik plaušintuvo rotoriaus ir pirštų dydis bei medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Kad būtų galima padidinti šienapjovės universalumą, tikslinga rinktis tokią mašiną, kurios plaušintuvą būtų galima greitai atjungti arba atkabinti, ir pjauti be plaušintuvo, kaip įprasta šienapjove. Tokio tipo mašina labai praverčia, jei ūkyje yra skirtingos žolių sudėties pievos, tuomet galima greitai pakeisti joms tinkamus plaušintuvus. Kompanijos „Pöttinger" ir „Fella" sukūrė šienapjoves, prie kurių galima greitai prijungti ar atjungti abiejų tipų plaušintuvus ar tiesiog prikabinti galinę apsaugos sistemą ir šienauti įprastai.

Dažniausiai pakabinamos šienapjovės yra paprasčiausiai tvirtinamos viename pjovimo juostos gale, o transporto padėtyje užlenkiamos į viršų. Paprasta diržinė arba kardaninė pavara per kampinį arba lygiagrečių krumpliaračių reduktorių perduoda sukimo judesį nuo traktoriaus darbinio veleno pjovimo juostai. Galulaukėje tokio tipo šienapjovė pakeliama jos kėlimo cilindru, o ne traktoriaus hidrauliniu keltuvu, todėl išlieka vienodas pasvirimo kampas ir pjovimo aukštis. Jeigu pjaunama pieva įsėta smėlingoje arba akmenuotoje dirvoje, tokiai šienapjovei galima sumontuoti papildomas aukščio reguliavimo pavažas.

Kita šienapjovių kategorija - centrinio pakabinimo mašinos. Jų pjovimo juosta dažniausiai tvirtinama per vidurį. Vienos kompanijos tokias šienapjoves tiekia su prilaikančiąja spyruokle, kitos („Fella", „Claas") - su hidrauliniu cilindru. Centrinio pakabinimo šienapjovės ypač gerai kopijuoja dirvos paviršių ir net labai kalvotose vietovėse visą laiką išlaiko tolygiai prie dirvos paviršiaus prispaustą pjovimo juostą. Dažniausiai centrinio pakabinimo šienapjovės transporto padėtyje saugumui užtikrinti užlenkiamos į viršų arba užsukamos į galą.

Jei traktoriaus svoris nedidelis, galima rinktis didesnio darbinio pločio šienapjovę, tik ji turėtų būti pusiau pakabinama arba prikabinama. Prikabinamos šienapjovės dažnai būna su centre prikabinta vilkimo sija, dėl to jos gali dirbti ir traktoriaus kairėje, ir dešinėje pusėje, o transportuojant ji važiuoja paskui traktorių. Kadangi ji turi važiuoklę, pakabinta pjovimo juosta reguliuojama važiuoklės atžvilgiu ir prie važiuoklės primontuotais kėlimo cilindrais ji pakeliama ir nuleidžiama darbo metu.

Kitas pasirinkimas - pusiau pakabinamos šienapjovės. Vienas jų galas kabinamas traktoriaus trijų taškų pakabinimo sistema, o kitas - važiuoja ant specialaus atraminio rato. Tokiu principu dalis šienapjovės svorio perduodama traktoriui, o dalis atraminiam ratui. Tai leidžia su mažesniu traktoriumi dirbti didesniu darbiniu pločiu, pasiekiama daug geresnė kopijavimo kokybė bei mažesnis transportinis plotis (tokio tipo 4 m darbinio pločio šienapjovė transportinėje padėtyje yra tik 1,9 m pločio). Šios šienapjovės rėmas atskiras, o prie jo kėlimo ir kopijavimo cilindrais bei prispaudimo ir apsauginėmis spyruoklėmis yra tvirtinama pjovimo juosta. Dėl tokios sistemos dirvos paviršius idealiai kopijuojamas, nepriklausomai nuo traktoriaus ar atraminio rato padėties.

R. Savickas

Mano ūkis, 2012/02