23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2012/02
Gera pradžia – pusė darbo
  • E. Dambrauskienė
  • Mano ūkis

Sėja, daigų auginimas, jų sodinimas į lauką - kiekvieno vaistažolių augintojo darbų pradžia. Nuo to, koks startas duodamas augalui, didele dalimi priklauso auginimo sėkmė. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Lietuvos klimato sąlygomis gerai auga per 2 000 sėklinių augalų rūšių. Didesnė dalis jų yra žoliniai augalai, tarp kurių daugybė turinčių vaistinių savybių. Visuotinai pripažintų ir sėkmingai auginamų versliniuose plotuose vaistinių augalų ne tiek ir daug, kai kurie iš jų į mūsų kraštus atkeliavo iš pietinės kontinento dalies ar kito žemyno.

Sėkmingam tokių augalų kultivavimui reikia sudaryti palankias sąlygas, nes išbėrę tiesiai į lauką tikrosios levandos ar kalninio dašio sėklas vargu ar sulauksime daigų ir stiprių augalų. Sodinimas daigais garantuoja šimtaprocentinį augalų prigijimą, gausesnį žaliosios masės derlių jau pirmaisiais auginimo metais ir gerą žiemojimą, nes taip dažniausiai auginame daugiamečius augalus.

Dauginimo galimybė

Vaistažolių auginimas nebus visiškai nauja sritis, jei atidžiau pastudijuosime šių augalų biologinę kilmę ir poreikius. Neperlenkime lazdos, augindami visų vaistinių augalų daigus. Tik tiesiai į lauką sėjama vaistinė ramunė, vaistinė medetka, plačialapis gyslotis, paprastoji sukatžolė, tikrasis margainis, didžioji nasturtė, vaistinė agurklė, paprastoji rugiagėlė, geltonžiedis barkūnas, paprastoji bitkrėslė, dirvinė našlaitė ir kiti natūraliai gamtoje augantys augalai.

Didelė šeimyna mėtų ir pipirmėčių lengvai dauginamos šakniastiebiais, kai kurioms jų - tai vienintelis dauginimo būdas, mat kai kurie hibridiniai augalai yra sterilūs, visai nebrandina sėklų. Į smulkesnes dalis išskirsčius motininį kerą, galima padidinti vaistinės melisos, paprastojo raudonėlio augalų skaičių, tačiau šis būdas priimtinas tik mėgėjiškos vaistažolininkystės atveju.

Sėklos kokybė

Sėklų vertę nusako jų kokybės dokumentai, tačiau jei tokių nėra, tenka laukti, kaip greitai ir darniai augalai pasirodo po sėjos. Norint išvengti nemalonių staigmenų pavasarį, vertėtų patiems iš anksto pasitikrinti sėklų daigumą. Tam naudojamos specialios stiklinės petri lėkštelės arba nedidelės skaidraus plastiko dėžutės. Į jas įtiesiamos lignino ar popierinių servetėlių skiautės, jos sudrėkinamos, išberiamas žinomas sėklų skaičius ir uždengiama skaidriu dangteliu ar polietilenu.

Daiginamos sėklos pastatomos ganėtinai šiltoje vietoje. Indelis kasdien pravėdinamas, papildomai sudrėkinama servetėlė, tačiau sėklos neturėtų skęsti vandenyje. Pasirodžius augalų skiltlapiams ar pirmiau išdygus šaknelėms, galime įvertinti turimų sėklų sudygimo laipsnį ir energiją. Daugelis vaistinių augalų sėklų pakankamai daigios išlieka 3-4 metus, salierinių šeimos augalai, tokie kaip vaistinė gelsvė, sėklų daigumą išsaugo trumpiau - 2-3 metus. Nereikėtų antriems metams palikti vaistinio valerijono sėklų - sudygs gerokai rečiau, o po 2-3 metų gali visai nedygti.

Šiltnamio paruošimas

Vaistinių augalų daigai auginami polietileno plėvele dengtuose ar stikliniuose šildomuose šiltnamiuose. Šiltnamyje, kuriame daigai bus auginami ant žemės, pilamos pjuvenos (arba klojamas šiaudų sluoksnis), tiesiama polietileno plėvelė, įrengiama laistymo sistema, panaudojant plastmasinius vamzdžius ir purkštukus. Vėdinimo angos turi būti šiltnamio viršuje ir šonuose.

Orientuojantis į mechanizuotą vaistažolių sodinimą, daigams auginti geriausiai tiktų polimerinės daigyklės, kurių forma ir tūris parenkamas, atsižvelgiant į augalo masyvumą ir šaknų sistemą. Smulkesni, pavyzdžiui, vaistinio čiobrelio, daigai gali augti negiliose lizdavietėse, o vaistinio valerijono ir rausvažiedės ežiuolės lapija ir šaknys masyvesnės, todėl joms geriau tinka gilesnės lizdavietės.

Galima vaistinių augalų daigus auginti dėžutėse, kuriose daigai auginami eilutėmis, o prieš sodinimą išskirstomi ir sodinami daigų sodinamąja ar rankomis. Taip gali būti auginami kuokštinę šaknų sistemą turintys vaistinis čiobrelis, paprastasis raudonėlis, vaistinis isopas, vaistinė melisa ir vaistinis šalavijas.

Sėjos laikas

Savo praktikoje, augindami įvairių vaistinių augalų daigus, pastebėjome, kad tinkamiausias sėjos laikas - paskutinis kovo-pirmas balandžio dešimtadienis. Anksčiau pasėti augalai ilgiau dygsta ir labiau kenčia nuo aplinkos temperatūros svyravimų, saulės spindulių stygiaus, greičiau pažeidžiami puvinių. Suvėlavus sėją, pavasaris gali nustebinti staigia šiluma, nuo kurios seklios dėžutės ar daigyklės greitai perkaista. Tuomet nepakanka vieno daigų laistymo per dieną, būtina laistyti kelis kartus, reikalinga ir efektyvi šiltnamio vėdinimo sistema, dirbtinis užpavėsinimas.

Daigų auginimo sąlygos

Vaistažolių daigams auginti naudojamas universalus durpių substratas, skirtas daržovių daigams auginti, kurio pH turėtų būti silpnai rūgštus, artimas 6,0. Jei daigai bus pikuojami, vaistiniai augalai sėjami į durpių substrato (3 dalys) ir smėlio (1 dalis) mišinį. Į dėžutes sėjama pakrikai arba eilutėmis. Į polimerines daigykles galime sėti pakrikai arba po kelias sėklas, į kiekvieną lizdavietę atskirai. Sėklos užbarstomos švariu smėliu ar vermikulitu.

Po sėjos iki sudygimo dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir pastatomos šiltoje vietoje. Vaistinio valerijono ir rausvažiedės ežiuolės pasėtos sėklos stipriai prispaudžiamos prie drėgno durpių substrato ir užberiamos labai plonu smėlio sluoksniu. Galima ir visai neužberti, taip sparčiau sudygs. Iki sudygimo šiltnamyje palaikoma 18-25 ºC temperatūra. Po sudygimo aplinkos temperatūra sumažinama iki 18 ºC, naktį gali būti dar vėsiau - 12-14 ºC. Optimaliomis sąlygomis vaistinių augalų sėklos gali sudygti per 5 dienas. Vidutiniškai dygsta 10-12 dienų. Blogai, jei po dviejų savaičių nesirodo net pavieniai daigai. Vadinasi, visiškai nedaigi sėkla arba netinkamos daigyno sąlygos: per šalta, per sausa arba per šlapia.

Kai tarp skiltlapių pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, daigelius galima persodinti (pikuoti). Ilgesnį laiką paauginti tankiai sudygę nepikuoti daigeliai ištįsta, susilpnėja, o laikomi drėgnai, be pakankamo šviesos šaltinio gali pradėti kristi. Galima daigus užauginti be pikavimo: rečiau išberiant sėklas, o perteklinius augalus pašalinti retinant. Svarbu nesuvėluoti retinimo, nes stipriai įsišakniję daigeliai raunami ištrauks ir greta esančius augalus.

Vaistinių augalų daigai specialios priežiūros nereikalauja. Pagrindinės taisyklės: pakankamai šviesos, šilumos, deguonies, vandens; papildomas tręšimas - pagal poreikį. Daigyne reikia vengti skersvėjų, ypač iš karto po daigų pikavimo. Papildomai tręšiama tuomet, kai daigyklėse ar dėžutėse esančių maisto medžiagų jiems nepakanka ir daigai pradeda tįsti, išblykšta arba visai nustoja augti. Efektyviausia tręšti per lapus, naudojant lengvai tirpstančias azoto ar kompleksines trąšas. Paruoštų trąšų tirpalas turi būti silpnos koncentracijos, iki 0,15 procento.

Ruošiant daigus sodinimui, jie palaipsniui pratinami prie lauko sąlygų, t. y. grūdinami. Tai daroma intensyviai vėdinant šiltnamį, mažiau laistant daigus, nuimant dalį šiltnamio dangos, kad patektų daugiau tiesioginių saulės spindulių. Geriausia daigykles su daigais išnešti į lauką  pavėsingoje šiltnamio pusėje ir palaikyti taip vieną ar dvi savaites iki sodinimo.

Vietos parinkimas

Svarbu parinkti tinkamą vietą vaistiniams augalams, nes palankios sąlygos turi būti ne tik vegetacijos, bet ir augalų žiemojimo metu. Sunkios mechaninės sudėties, greitai užmirkstančios, vandeniui nelaidžios, žemumose esančios dirvos visiškai netinka daugiamečiams augalams.

Saulėta, pakankamai šilta ir neužmirkstanti vieta tiks vaistiniams čiobreliams, vaistiniams isopams, vaistiniams šalavijams. Vidutinio sunkumo dirvožemiai tinka vaistinėms gelsvėms, paprastiesiems raudonėliams. Pavasarinėms šalnoms labai jautrios vaistinės melisos, joms parenkamos apsaugotos nuo vėjų, lengvos mechaninės sudėties, bet derlingos dirvos. Labiau humusinga dirva tinka pipirmėtėms, vaistiniams valerijonams, rausvažiedėms ežiuolėms auginti.

Sodinimas į lauką

Sodinti į lauką vaistažoles, kaip ir daugelį daržovių, reikia gegužės paskutinį-birželio pirmą dešimtadienį. Tuo metu daigai būna stiprūs, dirvožemis pakankamai drėgnas, o oras - šiltas. Mechanizuotam daigų sodinimui svarbi stipri šaknų sistema, kuri sutvirtina visą daigyklos lizdavietėje esantį substratą. Dideliuose masyvuose vaistažolės auginamos eilėmis su vienodo pločio tarpueiliais, pritaikytais turimai žemės ūkio technikai.

Pastaruoju metu siūlomas 70 cm tarpueilių plotis, o atstumai tarp augalų pasirenkami individualiai. Atstumai tarp augalų priklauso nuo jų masyvumo. Tarp smulkesnių paliekami 30 cm atstumai, o ežiuolės, gelsvės sodinamos kas 40 cm. Prieš vaistinių augalų sodinimą daigai gausiai palaistomi, nes išvežti į lauką jie greitai apdžiūsta, o dažnai iki pasodinimo išbūna net kelias valandas. Todėl atvirame lauke, jei nėra pavėsingos vietos, visuomet pravartu turėti vandens atsargų ir paprasčiausią laistytuvą, kuriuo būtų galima papildomai palaistyti dėžutes ar daigykles su daigais. Sodinant daigų sodinamosiomis būtina, kad paskui sodinamąją sektų žmonės, kurie rankomis pataisytų per sekliai ir per giliai pasodintus daigus.

Rekomenduojami sodinimo atstumai

Vaistiniai augalai

Atstumas tarp augalų, cm

Paprastasis raudonėlis

30-40

Rausvažiedė ežiuolė

40-50

Vaistinis čiobrelis

20-30

Vaistinė gelsvė

30-40

Vaistinis isopas

30-40

Vaistinė melisa

30-40

Vaistinis šalavijas

30-40

Vaistinis valerijonas

20-30

E. Dambrauskienė

Mano ūkis, 2012/02