Sandėliuojamų daržovių nuostolių sumažinimas laikymo metu yra ne mažiau svarbus, kaip derliaus padidinimas auginimo metu. Saugykluose laikomas daržoves sugadina arba sunaikina įvairūs mikroorganizmai. Dėl intensyvios mikroorganizmų veiklos kasmet daržovių augintojai patyria nemažus nuostolius, nes kartais tenka utilizuoti iki 30 proc. ir daugiau sandėliuojamų daržovių. Pažeidimų padaugėja, kai daržovės laikomos netinkamai įrengtose, blogai vėdinamuose saugyklos, kai nesilaikoma elementarių agrofitosanitarinių sąlygų.

Nuimtose daržovėse gyvybiniai procesai nesustoja, bet vyksta ir laikymo metu. Daržovėse, kaip ir kiekviename gyvame organizme, beveik visus vykstančius procesus reguliuoja biokatalizatoriai - fermentai. Sandėliuojamose daržovėse vyksta sudėtingi fiziniai, biocheminiai ir fiziologiniai procesai. Iš fizinių procesų svarbiausią reikšmę laikymo metu turi drėgmės išgaravimas, produkto atvėsimas arba sušilimas, aprasojimas, formos, lyginamojo svorio, konsistencijos pakitimas ir kt. Šie procesai bei jų apimtis ir intensyvumas priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Per šiltai laikomos daržovės intensyviai kvėpuoja - išskiria daug vandens ir anglies dioksido. Nesubrendusios, mechaniškai sužalotos, ligotos, apšalusios daržovės kvėpuoja intensyviau. Padidėjus drėgnumui ir pakilus temperatūrai, susidaro palankios sąlygos įvairiems daržoves pūdantiems mikroorganizmams daugintis. Jei daržovėse mažiau vandens, jos vysta, susilpnėja turgoras ir natūralus atsparumas įvairioms ligoms. Į saugyklas ligų sukėlėjai patenka iš laukų arba jų būna likusių sandėliuojamuose patalpose, taroje. Geriau laikosi vėlyvųjų veislių daržovės, išaugintos vidutinio sunkumo, saikingai tręštoje ir nešlapioje dirvoje. Neverta laikyti sužalotų, apšalusių, šlapių, ligotų, nešvarių daržovių, nes jos greičiau genda ir dargi užkrečia sveikąsias.

Iš visų sandėliuojamų daržovių puvinius sukeliančių mikroorganizmų reikėtų išskirti bakterijas. Jos gali pūdyti daržoves tiek lauke, tiek saugyklose tiesiogiai arba būti kitų mikroorganizmų - dažniausiai patogeninių grybų, kenkėjų bei įvairių mechaninių sukeltų ligų ir pažeidimų palydovės.

Pastarųjų metų patirtis rodo, kad būtent bakterijų sukeltų ligų padariniai padaro didžiausius nuostolius. Problema yra ir ta, kad fungicidai neturi poveikio bakterinių ligų plitimui. Vegetacijos metu bakterijos į augalą gali patekti per mechaninius audinių pažeidimus ar natūralias augalo ertmes. Bakterinė infekcija pernešama rankomis bei įrankiais, prižiūrint augalus, išnešiojama vabzdžiais, lietaus lašais. Dažnai bakteriozių pradžią apsprendžia sėklų ar daigų užsikrėtimas. Bakterijos sėklos išorėje išlieka gyvybingos metus, o jos viduje net keletą metų. Pavyzdžiui, užtenka vos 1-3 sėkloms iš 10 tūkst. būti užkrėstomis Xanthomonas campestris pv. campestris bakterija, kad kiltų masinis kopūstų sergamumas gyslų bakteriozė lauke. Lietingomis vasaromis ar intensyviai laistomuose plotuose, esant 27-30°C oro temperatūrai ligos požymiai pasirodo po 10-12 dienų nuo užsikrėtimo, o sumažėjus aplinkos drėgmei, požymiai gali pasirodyti tik po gero mėnesio. Kartais, nuimant vėlyvų veislių kopūstų derlių pažeidimo požymių galima ir nematyti. Tačiau vėliau puviniai gali išryškėti jau sandėliuose. X. campestris pv. campestris bakterijos gali likti gyvybingos dirvoje ant sirgusių augalų liekanų net iki 2 metų. Laisvai gyventi bakterijos dirvoje gali apie 40-60 dienų. Todėl kopūstines daržoves toje pačioje vietoje auginti rekomenduojama ne anksčiau kaip po 3-4 metų.

Alternatyva cheminiams pesticidams

Bakterinio puvinio kontrolės priemonės - tai įvairių agronominių veiksmų kompleksas, užtikrinantis pasėlio sveikatingumą: sėjomaina, atsparių veislių auginimas, tinkamas tręšimas (dominuoja kalio trąšos), pakankamas atstumas nuo sėklinių ir antramečių pasėlių, efektyvi kenkėjų ir grybinių ligų kontrolė augalų vegetacijos metu, augalų liekanų sunaikinimas po derliaus nuėmimo. Efektyvių cheminių preparatų nuo bakterinio šlapiojo puvinio nėra. Kitų šalių patirtis rodo, kad vis dažniau bakterinių ligų prevencijai naudojami įvairūs augalinių ekstraktų pagrindu pagaminti produktai. Lenkijos daržovių augintojai naudoja produktą Grevit 200 SL, kurio sudėtyje yra greipfruto ekstrakto (200 g 1 litre). Jį naudoja ir vieną, ir mišiniuose su fungicidais bakterinių ligų prevencijai, ypač kai daržovės nukenčia nuo krūšos, kai labai šilti ir drėgni orai ir kitos aplinkybės lemiančios bakterinių ligų plitimą. Grevit 200 SL rekomenduojamas būtent ilgam laikymui skirtai produkcijai apsaugoti ne tik nuo bakterinių, bet ir Botrytis, Alternaria grybų sukeliamų puvinių.

Kitų augalinės kilmės produktų poveikiu grybinių ir bakterinių ligų plitimui įsitikinome atlikdami bandymus su firmos 'Atlantica' (Ispanija) biologiniais produktais Mimoten, Canelys ir Zytron. Mimoten sudėtyje yra 80% Mimosa tenuiflora ekstrakto, Canelys - 70% Cinnamomum sp. lapų ir žievės ekstrakto, Zytron - 20% citrusinių augalų sėklų ekstrakto.

Baltagūžiai kopūstai Jaguar F₁ buvo purškiami 4 kartus nuo rugpjūčio vidurio kas 10-12 dienų kiekvienu iš šių produktu 0,3% koncentracijos tirpalu, išpurškiant 500 litrų tirpalo 1 hektarui. Produktų Mimoten, Canelys ir Zytron norma - 1,5 l/ha. Palyginimui, kopūstai buvo purškiami fungicidu 1,0 kg/ha 3 kartus.

Kaip rodo rezultatai, biologiniai produktai puikiai susitvarkė su ligomis palyginus su nepurkštais ir buvo efektyvūs palyginus su purkštais fungicidu.

Biologinių produktų efektyvumas slopinant ligų paplitimą kopūstuose buvo:

• alternariozę - Mimoten 71,7%, Canelys 62,2%, Zytron 62,2%;
• kekerinį puvinį - Mimoten 66,7%, Canelys 66,7%, Zytron 66,7%;;
• sklerotinį puvinį - Mimoten 100%, Canelys 62,0%, Zytron 100%;
• bakterinį puvinį - Mimoten 100%, Canelys 100%, Zytron 100%.

Kopūstuose purkštuose biologiniais produktais Mimoten, Canelys ir Zytron nebuvo gūžių pažeistų bakteriniu puviniu.

Fungicido efektyvumas slopinant ligų paplitimą kopūstuose buvo: prieš alternariozę - 82,6%; kekerinį puvinį - 91.3%, sklerotinį puvinį - 74,0%, tačiau nebuvo efektyvus prieš bakterinį puvinį.

Mimoten yra plataus spektro organinės kilmės fungicidinėmis ir baktericidinėmis savybėmis pasižymintis produktas su gydomuoju ir prevenciniu poveikiu grybinių Anthracnose, Oidium, Alternaria, Botrytis, Rhizoctonia, Sclerotinia, Pseudoperonospora, Fusarium, bakterinių Pseudomonas, Xanthomonas, Erwinia ligų sukėlėjams.

Canelys pasižymi ne tik popveikiu patogeniniams mikroorganizmams, bet taip pat turi akaricidinių ir insekticidinių savybių.

Zytron slopina patogeninių grybų Oidium, Peronospora, Ascochyta, Sphaerotheca, Mycosphaerella, Colletotrichum, Cercospora, Septoria, Stemphylium ir bakterijų Erwinia, Pseudomonas, Xanthomonas, Agrobacterium, Corynebacterium plitimą.

Biologiniai produktai ne tik alternatyva cheminiams pesticidams, bet ir nepamainomi auginant ekologiškai, integruotai ir išskirtinės kokybės žemės ūkio produkciją.

Laboratoriniais tyrimais nustatytas šių produktų poveikis kai kuriems mikroorganizmams.

E. Survilienė

Mano ūkis, 2012/01