Alternatyvi žemės ūkiui veikla yra svarbiausias kaimo gyventojų papildomų pajamų šaltinis. Ūkininkai, kurie norėtų plėtoti alternatyvius verslus, pasinaudodami ES ir nacionaline parama, susiduria su kliūtimis. Svarbiausios iš jų - investicinių ir apyvartinių lėšų trūkumas verslo pradžiai, sunki mokestinė našta, dideli biurokratiniai reikalavimai.

Alternatyvių žemės ūkiui veiklų analizė ES šalyse rodo, kad bent jau kol kas pelningiau yra užsiimti vienaip ar kitaip su žemės ūkiu susijusia, o ne visiškai negu žemės ūkiui alternatyvia veikla. Žemdirbiai dalį papildomų pajamų uždirba panaudodami turimus išteklius, pavyzdžiui, žemės ūkio įrenginius, techniką ar darbo jėgą. Tačiau iš alternatyvių veiklų gaunamos pajamos sudaro itin mažą visų ES ūkininkų ūkių pajamų dalį (vidutiniškai ES 1,5 proc. - 2009 m.).

Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenų analizė parodė, kad 2009 m. Lietuvoje ūkininkų pajamos iš alternatyvių žemės ūkiui veiklų sudarė 22,9 proc. visų pajamų be subsidijų (iš jų 21,1 proc. - pajamos iš ne žemės ūkio).

Alternatyvių žemės ūkiui veiklų pajamos:

• pajamos iš kitos ūkinės su žemės ūkio verslu susijusios veiklos, t. y. už kitiems kaimo gyventojams teikiamas paslaugas, technikos, padargų, patalpų nuomą, iš miškininkystės, kaimo turizmo ūkininko sodybose, gautos palūkanos, draudimo išmokos ir kt.;
• pajamos iš veiklų, nesusijusių su žemės ūkiu (paslaugų, produkcijos gamybos, amatų ir kt.);
• pajamos iš su verslu nesusijusių veiklų (atlyginimai viešajame sektoriuje, savivaldybėse, jiems priklausančiose įmonėse, socialinė parama ir pan.).

Ūkininkų ūkių pajamos iš ne žemės ūkio veiklos per 5 metus išaugo 4,4 karto (nuo 81,93 Lt/ha 2005 m. iki 362,37 Lt/ha 2009 m.). Labiausiai jos ūgtelėjo 40-50 ha ūkiuose, nors vis dažniau alternatyvių veiklų imasi stambesni ūkiai.

Ūkininkų ūkių pajamų, gaunamų iš alternatyvių ž. ū. veiklų, dinamika pagal bendrą žemės plotą (ha) ir vietovių, palankių ūkininkauti

Sudaryta pagal Žemės ūkio respondentinių įmonių ŪADT tyrimų duomenis

Ūkininkaujantys nepalankiose ūkininkauti vietovėse  ūkininkai pajamų iš alternatyvių žemės ūkiui veiklų siekė labiau, taip kompensuodami iš žemės ūkio veiklos gaunamas mažesnes pajamas. Kita kategorija žemdirbių, labiau nei kiti linkusių užsiimti šia veikla, yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ūkininkai.

Ūkininkų pajamų, gaunamų iš alternatyvių ž. ū. veiklų, dinamika pagal ūkininkų amžių

Sudaryta pagal Žemės ūkio respondentinių įmonių ŪADT tyrimų duomenis

Alternatyvios žemės ūkiui veiklos labiau būdingos mišraus ūkininkavimo tipo (vyraujant žolėdžiams gyvuliams) ūkiams. Minėtoji pajamų dalis ženkliai išaugo ir mišriuose augalininkystės, žolėdžių gyvulių ir pienininkystės ūkiuose. Mažiausiai alternatyvios veiklos imasi augalininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės ūkiai, o labiausiai pajamų iš šių veiklų sumažėjo daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose. Alternatyvi veikla yra svarbiausia mažo ekonominio pajėgumo (iki 8 EDV) ūkininkų ūkiams.

Teritoriniu požiūriu pajamos iš alternatyvių ž. ū. veiklų didžiausią visų pajamų dalį sudarė didžiausios buvo Vilniaus apskrities ūkiuose, o šių pajamų dalies augimas ryškiausias Telšių apskrityje.

Pinigų yra, bet jie nepanaudojami

Alternatyvios  ž. ū. veiklos remiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas" priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos", „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas", visam laikotarpiu skiriant 724,2 mln. litų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2011 m. liepos mėn. duomenimis, populiariausios veiklos, kurių plėtrai skirta parama pagal priemonę ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" -  energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, amatai, sporto, rekreacijos ir kitos laisvalaikio organizavimo veiklos.

KPP III krypties priemonių įgyvendinimo statistika

Sudaryta pagal NMA 2011 m. liepos mėn. duomenis

Populiariausios veiklos, kurių plėtrai skirta parama pagal priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai" - žemės ūkio ir kitų paslaugų teikimas, gamybinės bazės sukūrimas ir energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Populiariausia III krypties priemonė ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai". Jai teko 60 proc. visų pagal III kryptį surinktų paraiškų.

Sėkmingiausiai įgyvendinama priemonė ,,Kaimo turizmo veiklos skatinimas", nes patvirtinta daugiau kaip pusė visų paraiškų ir visos prašomos paramos sumos. Be to, 32,5 proc. nuo minėtai priemonei 2007-2013 m. laikotarpiu įgyvendinti skirtos paramos jau patvirtinta, o nuo patvirtintos paramos sumos išmokėta 33,7 proc. Priemonei ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai" įgyvendinti 2011 m. liepos mėnesį buvo patvirtinta 55,4 proc. 2007-2013 m. laikotarpiui skirtos paramos, tačiau išmokėta tik 7,3 proc. nuo patvirtintos paramos sumos.

KPP priemonių, susijusių su alternatyvių ž. ū. veiklų skatinimu, įgyvendinimui neigiamos įtakos turėjo kelios priežastys, susijusios su mažomis kaimo gyventojų pajamomis, kurios neleidžia prisidėti prie investicinių projektų finansavimo. Ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis potencialūs pareiškėjai nenorėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų (bankams, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims) ir naujo verslo rizikos. Be to, verslo kaimo vietovėse plėtrą stabdė ir maža kaimo gyventojų perkamoji galia bei su tuo susijusi produktų/paslaugų paklausa. Naujų, labai mažų įmonių steigimą kaimo vietovėse apsunkino ir paraiškų vertinimas etapais.

Paskatos ir kliūtys

Kaimo gyventojų nuomonės dėl alternatyvių žemės ūkiui veiklų plėtojimo tyrimas parodė, kad svarbiausi vidiniai veiksniai, skatinantys alternatyvių žemės ūkiui veiklų plėtrą, yra šie: siekis didinti pajamas (nurodė 88 proc. respondentų), noras išbandyti naują veiklą (57 proc.), noras vystyti pomėgį (43 proc.). Respondentų nuomone, svarbiausias išorinis veiksnys, skatinantis alternatyvių žemės ūkiui veiklų plėtrą - galimybė pasinaudoti ES ir nacionaline parama. Šį veiksnį nurodė 63 proc. apklaustųjų.

Vertinant alternatyvias ž. ū. veiklas pagal tai, kiek jos duoda pajamų, dauguma respondentų (71 proc.) kaip didžiausias pajamas duodančią alternatyvią veiklą nurodė medienos žaliavos apdorojimą, 57 proc. - pirminės žemės ūkio produkcijos perdirbimą, 46 proc. - kaimo turizmą ir apgyvendinimo paslaugas. Kaimo gyventojų nuomone, mažiausiai pajamų kaimo vietovėse gaunama  iš statybos ir mažmeninės prekybos.  Nei vienas respondentas nenurodė, kad pramoninė gamyba gali pritraukti didžiausias pajamas.

Apklaustų kaimo gyventojų nuomone, svarbiausios priežastys, lemiančios tai, kad kaimo gyventojai nesiima alternatyvių žemės ūkiui veiklų - tai investicinių ir apyvartinių lėšų trūkumas verslo pradžiai ir verslui nepalanki aplinka. Mažiausiai įtakos kaimo gyventojų apsisprendimui nesiimti alternatyvių ž. ū. veiklų turi nežinojimas, kur ieškoti informacijos.

Vertinant alternatyvių ž. ū. veiklų plėtros perspektyvas, 34 proc. respondentų nurodė, kad ateityje alternatyvias žemės ūkiui veiklas plėtos iki 6-10 proc. ūkininkaujančių kaimo gyventojų, 29 proc. nurodė, kad - iki 5 proc. Apie 40 proc. respondentų prognozuoja, kad iš alternatyvios ž. ū. veiklos gaunamos pajamos ateityje sudarys iki 10 proc. nuo visų ūkininkaujančių gaunamų pajamų. Vykdantys alternatyvias ž. ū. veiklas respondentai šiuo požiūriu yra optimistiškesni, nes mano, kad ateityje iš alternatyvių žemės ūkiui veiklų gaunamos pajamos galėtų sudaryti virš 30 proc. nuo visų ūkininkaujančių gaunamų pajamų.

Keisti požiūrį ir taisykles

Įvertinus dabartines alternatyvių ž. ū. veiklų raidos tendencijas ir žemdirbių nuostatas, galima manyti, kad šių veiklų reikšmė kaimo ekonomikoje augs. Kol kas tam kliudo ignoruojantis požiūris į kaimą bei jo gyventojus ir dažnai vienpusiška orientacija į stambų agrarinį verslą. Siekiant paspartinti KPP III krypties priemonėms, susijusioms su ekonominės veiklos įvairinimu, skirtos paramos panaudojimą, vertėtų apsvarstyti galimybę perskirstyti šias lėšas, dalį jų nukreipiant priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai" finansavimui. Siekiant paskatinti alternatyvių ž. ū. veiklų plėtrą, reikia spręsti investicinių ir apyvartinių lėšų trūkumo verslo pradžiai problemą bei optimizuoti mokestinę naštą, ypač pradedantiems verslą.

G. Radzevičius

Mano ūkis, 2012/01