Agrarinio sektoriaus ir pagrindinių žemės ūkio produktų gamybos pelno prognozės rodo, kad daugumos augalininkystės produktų pelnas turėtų didėti. Kviečių ir miežių pelnas bus didesnis dėl numatomo kainų ir tiesioginių išmokų augimo. Jautienos ir veršienos pelnui taip pat įtakos turės tiesioginės išmokos. Didžiausias turėtų būti pieno gamybos pelno augimas, o mažėjanti tiesioginių išmokų dalis pelne ir aukštas pelningumas rodo šio verslo stabilumą bei didėjantį konkurencingumą.

Kviečių, rugių, miežių, rapsų, cukrinių runkelių, bulvių, pieno, galvijienos, kiaulienos ir paukštienos gamybos pelno analizė parodė, kad dėl numatomos didėjančios maisto produktų paklausos vidaus ir užsienio rinkose, esant pastovioms bazinio laikotarpio (2009 m.) kainoms, prognozuojamas pagrindinių žemės ūkio produktų kiekis 2009-2013 m. padidėtų 11,7; o esant pastoviam produktų kiekiui, žemės ūkio produktų kainos padidėtų 16, o pajamos - 29,6 procento.

Beveik visų produktų didesnis pelnas būtų gaunamas dėl didesnių kainų ir tiesioginių išmokų. Didžiąją padidėjusio pelno dalį sudarytų pieno gamybos pelnas - 62,4 proc., kviečiai - 12,6, galvijiena - 9,6, rapsai - 8,3 proc., mažiausią - miežiai ir cukriniai runkeliai - po 1 proc., o kiaulienos gamyba išliktų nuostolinga. Žemės ūkio produktų gamybos padidėjimas 2013 m. numatomas dėl prognozuojamo didesnio augalų derlingumo ir didesnio primilžio. Kviečių derlingumas 2013 m., palyginti su 2009-aisiais, bus 7 proc. didesnis ir sieks 4,3 t/ha, miežių atitinkamai - 1 proc. ir 3,2 t/ha, rugių - 1 proc. ir 27 t/ha, cukrinių runkelių - 11 proc. ir 46,0 t/ha, bulvių - 11 proc. ir 14,3 t/ha, primilžis iš karvės padidės 4 proc. (iki 4 994 kg). Pieno pelningumas dėl produktyvumo didėjimo išaugs 6 procentiniais punktais.

Kitas svarbus veiksnys, turintis įtakos agrarinio sektoriaus pelnui, yra pilnoji savikaina. Ūkininkų ir gyventojų ūkiuose gaminamų žemės ūkio produktų savikaina yra 15-35 proc. mažesnė negu žemės ūkio įmonėse. Šis skirtumas dėl investicijų į smulkesnius ūkius augimo ir ūkių struktūrinių pokyčių (labai smulkių ūkių skaičiaus mažėjimo) nuosekliai mažėja.

Dėl palyginti mažo darbo užmokesčio ir darbo našumo lygio šalies ūkiuose šio veiksnio įtaka žemės ūkio pelningumui yra mažesnė nei ES išsivysčiusio žemės ūkio šalyse. Per 2009-2013 m. vos 4 proc. didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, darbo sąnaudų dalis tesudarys 18 proc. visų žemės ūkio išlaidų (Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje - apie 25 proc.).

Pirmas variantas

Nustačius, kad Lietuvoje yra rezervų racionaliau panaudoti išlaidas, parengti du žemės ūkio produktų savikainos raidos prognozių iki 2013 m. variantai. Pirmajame savikaina prognozuota ekspertiniu būdu. Prognozuojama, kad žemės ūkio darbuotojų darbo užmokestis 2008 metų lygį pasieks 2013 m. Darbo užmokesčio išlaidų 1 ha pasėlių arba 1 gyvuliui kitimo indekso reikšmė bus mažesnė už vidutinio darbo užmokesčio kitimo indekso reikšmę, o tai lems darbo našumo augimas. Darbo užmokesčio dalis žemės ūkio produktų gamybos išlaidų struktūroje kis nuo 18,6 proc. (2009 m.) iki 17,9 proc. (2013 m.). Sėklų ir sodinamosios medžiagos išlaidų vertė padidės 12 proc., o dalis augalininkystės produktų gamybos išlaidų struktūroje išaugs nuo 6,7 iki 7,2 proc. Pašarų išlaidų augimas bus mažesnis (beveik 8 proc.) nei pašarų savikainos (12,2 proc.) augimas, nes ūkiuose diegiant naujas pašarų ruošimo ir racionalaus šėrimo technologijas, gerinant gyvulių ir paukščių veislines savybes, mažės pašarų sąnaudos produkto vienetui.

Numatomas trąšų ir dirvos gerinimo medžiagų išlaidų, kurios didžiausią lygį pasiekė 2008 m. (beveik 480 Lt 1 ha ŽŪN), mažėjimas išlaidų struktūroje nuo 26,6 (2008 m.) iki 22,4 (2013 m.) procento.

Per 2009 m., palyginti su 2008-aisiais, beveik 30 proc. sumažėjo žemės ūkio gamyboje sunaudotų degalų varikliams ir per 45 proc. - tepalų vidutinės kainos. Ateityje prognozuojamas naftos produktų išlaidų gamyboje mažėjimas ne tik dėl naujų technologijų, kitų energijos rūšių panaudojimo, bet ir dėl racionalesnės žemėnaudos.

Augalų apsaugos produktų kainų ir jų dalies gamybos išlaidose svyravimas prognozuojamas ne toks ryškus kaip mineralinių trąšų. Šios rūšies išlaidų dalis augalininkystės produktų gamybos išlaidų struktūroje prognozuojamu laikotarpiu keisis nuo 7,4 iki 7,1 procento.

Veterinarinių vaistų išlaidų kitimo prognozė pagrįsta numatomo jų kainų augimo ir sunaudojamo kiekio didėjimo prielaidomis: didėjant gyvulių koncentracijai ir produktyvumui, didėja ir vaistų bei vakcinų poreikis. Jų dalis gyvulininkystės produktų gamybos išlaidų struktūroje prognozuojamu laikotarpiu keisis nuo 2,5 iki 3,5 proc. (2013 m.) ir kartu su veterinarinių paslaugų išlaidomis sudarys 4,1 procento.

Žemės nuomos ir žemės mokesčio išlaidų dydžiui įtakos turi žemės nuosavybės struktūriniai pokyčiai. Atsižvelgiant į nuomojamų plotų ūkiuose mažėjimą ir nuosavos žemės plotų didėjimą, prognozuojama, kad iki 2013 m. žemės nuomos išlaidos mažės, o žemės mokesčio - didės.

Prognozuojama, kad 2013 m., palyginti su 2009-aisiais, žemės ūkio produktų vidutinis pelningumas (svoriu imant atitinkamo laikotarpio produkto dalį iš bendro kiekio) turėtų padidėti 14 procentinių punktų ir siekti apie 31 procentą.

Didžiausias pelningumo pokytis numatomas pieno gamyboje, jo pelningumas padidės beveik 33 procentiniais punktais ir dėl didelės dalies iš bendro žemės ūkio produktų kiekio bei aukšto pelningumo didžiausią vidutinio pelningumo dalį lems pieno produktų gamyba. Prognozuojamas didelis galvijienos (69,2 proc.), cukrinių runkelių (61 proc.) ir rapsų (35,5 proc.) pelningumas, tačiau dėl mažesnio kiekio jų įtaka vidutiniam pelningumui menkesnė. Rugių auginimas išlieka nuostolingas, o miežių situacija truputį geresnė - iš nuostolingos gamybos taps pelninga.

2013 m. prognozuojamam žemės ūkio produktų didesniam pelningumui gamybos struktūros pasikeitimas bus nežymus ir turės mažai įtakos, o jį lems įvairių produktų padidėjęs pelningumas (apie 15 proc.).

Antras variantas

Vienas iš pelningumo didinimo vidinių rezervų yra gamybos išlaidų optimizavimas, kuris ne visada reiškia jų mažinimą. Todėl Lietuvos agrarinio sektoriaus pelno prognozavimo II variantas paremtas ūkių, taikančių pažangias gamybos technologijas, gamybiniais (augalų derlingumas ir gyvūnų produktyvumas) ir ekonominiais (savikaina) rezultatais. Minėti ūkiai, plėtodami savo verslą vienodomis ekonominėmis sąlygomis, pasiekė geresnių rodiklių nei vidutiniai šalies veiklos rezultatai.

Pažangiai ūkininkaujančių ūkių gamybos išlaidos 1 ha žemės ūkio augalų pasėlių (išskyrus cukrinius runkelius) 16-33 proc. didesnės už vidutines.

Pažangaus varianto rezultatai parodė, kad prognozuojamas žemės ūkio pagrindinių produktų kiekis 2009-2013 m. padidėtų 38 proc., pajamos - 54 proc., arba atitinkamai 26 ir 24 procentiniais punktais daugiau, palyginti su I variantu. Bendras pajamų pokytis būtų 2 mlrd. 604,4 mln. Lt, arba 82 proc. daugiau, palyginti su I variantu. I variante kainos lėmė pajamų dydį apie 60 proc., o gamybos apimtys - 40 proc., II variante atvirkščiai - 29 ir 71 proc. Pagrindinių analizuojamų žemės ūkio produktų pelnas pagal II variantą padidėtų 16 procentinių punktų, dėl kiekio pokyčio - 20 procentinių punktų, dėl kainų (su TI) - 26 procentiniais punktais mažiau negu I variante. Savikaina turėtų neigiamos įtakos pelnui, kurį sumažintų 12 proc., ir jos įtaka būtų 14 proc. punktų mažesnė negu I variante. Pagrindinių žemės ūkio produktų pelnas 2013 m., palyginti su 2009 m., padidėtų 895 mln. Lt ir, palyginti su I variantu, būtų 14,7 proc. didesnis. Didžiąją padidėjusio pelno dalį sudarytų ne pieno gamybos pelnas, kaip I variante, o kviečių - 20,8 (I variante buvo 12,6), bulvių - 19,5 (4,4), pieno - 19,1 (62,4), rapsų - 14,4 (8,3), galvijienos - 11,7 (9,6), miežių - 7 (1), paukštienos - 5,8 (3,2) proc., mažiausią (apie 1 proc.) - cukrinių runkelių, o nuostolingos kiaulienos gamybos dalis pelne sumažėtų nuo 4,6 iki 2,5 procento.

Prognozuojamas 2013 m., palyginti su 2009-aisiais, žemės ūkio produktų vidutinis pelningumas (svoriu imant atitinkamo laikotarpio produkto dalį iš bendro kiekio) turėtų padidėti 10,4 procentinio punkto ir siekti apie 27 proc., tačiau jis būtų 3,6 procentinio punkto mažesnis negu I variante.

Dėl prognozuojamo didesnio augalų derlingumo 2013 m., palyginti su 2009-aisiais, padidės visų analizuojamų augalų pelningumas. Gyvulininkystės sektoriuje situacija kitokia - pieno ir kiaulienos gamybos pelningumas sumažėja, o paukštienos ir galvijienos gamybos pelningumas padidėja 17 ir 24 procentiniais punktais. Augalininkystės pelningumui didesnę įtaką turės rapsų, bulvių ir kviečių, o gyvulininkystės - pieno ir galvijienos pelningumas.

Prognozuojamas didelis galvijienos, cukrinių runkelių ir rapsų pelningumas, tačiau dėl mažesnių pardavimo apimčių jų įtaka vidutiniam pelningumui menkesnė.

Veiksnių, turinčių įtakos pelningumo pokyčiui, analizė parodė, kad 2013 m. prognozuojamam vidutiniam žemės ūkio produktų didesniam pelningumui gamybos struktūros pasikeitimas turės nedidelę, tačiau neigiamą įtaką, o jį lems kai kurių žemės ūkio produktų padidėjęs pelningumas (apie 10 proc.).

 Pelningumo lygio įvertinimas

Verslininkams ir valstybės ekonominės politikos formuotojams kyla klausimas, koks pelningumas gali būti vertinamas gerai, kad gamintojas neturėtų problemų išsilaikyti konkurencingoje verslo rinkoje.

Palyginus pagal skirtingus prielaidų variantus apskaičiuotų įvairių žemės ūkio produktų pelningumą matyti, kad kviečių, miežių, bulvių ir paukštienos pelningumo vertinimo lygis prognozuojamo laikotarpio pabaigoje bus aukštesnis. Rapsų, cukrinių runkelių pelningumo vertinimas bus palankus: geras ir labai geras. Rapsų patrauklumą dėl pelningumo ir augančios paklausos rodo ir vis didėjantys jų pasėlių plotai. Plėsti cukrinių runkelių plotus neleidžia cukraus gamybos ribojimas kvota. Iki 2013 m. pelną lemiantiems veiksniams kintant pagal abu numatytus raidos scenarijus apskaičiuotas rugių pelnas visais atvejais išlieka neigiamas. Giliau išnagrinėjus rugių augintojų rėmimo mechanizmus galima teigti, kad neigiamas rugių pelningumas yra kompensuojamas išmokomis nepalankiose vietovėse ūkininkaujantiems žemės ūkio veiklos subjektams. Per 90 proc. rugių auginama žemėse, kurių valdytojams už pasėlių hektarą mokama papildoma vidutinė 195 Lt kompensacinė išmoka, o modelyje ji nėra įtraukta į bendruosius paramos skaičiavimus. Įvertinus kompensacinės išmokos įtaką rugių pelningumui, rugiai taptų patenkinamai pelningi.

Pelningumo lygio vertinimo analizės rezultatai leidžia teigti, kad pažangaus ūkininkavimo atveju pasiekiamas didesnis visų produktų pelningumas. Išimtį sudaro pieno pelningumas, kuris gaunamas santykinai mažesnis, tačiau vertintinas kaip geras. Ši situacija paaiškinama tuo, kad dabar bendrąją pieno vidutinę savikainą labai sumažina pieno ūkių struktūroje didelę dalį sudarantys smulkūs ūkiai. Antrame variante pieno savikaina apskaičiuota pagal didesnių nei 20 karvių bandų duomenis. Šie ūkiai naudoja specialią įrangą, karves laiko modernizuotuose tvartuose, yra patobulinę pašarų ruošimo procesus. Visa tai lemia palyginti aukštesnę savikainą ir atspindi prognozuojamu laikotarpiu pieno ūkių struktūros pokyčius.

Agrarinio sektoriaus iššūkiai

 • didinti sukuriamą grynąją pridėtinę vertę optimizuojant išlaidas, didinti produktyvumą ir produkcijos kiekį;

• užsitęsė kainų konvergencijos procesas, o kainų reguliavimas intervenciniais supirkimais nėra tas instrumentas, kuris pajėgtų efektyviai jas reguliuoti;
• šalies makroekonominiai rodikliai neigiamai veiks agrarinio sektoriaus pelningumą, tačiau nežymiai. 2009-2013 m. laikotarpiu pelningumas dėl produktyvumo didėjimo išaugs 6 procentiniais punktais;
• produktų savikainos kitimo poveikio pelnui analizė rodo, kad tikslinga labiau orientuotis į racionalius materialinių ir darbo išteklių derinius gamybos procese, smulkiesiems - išnaudoti valstybės paramos priemonėmis remiamos kooperacijos pranašumus, apsirūpinant žaliavomis ir medžiagomis (trąšomis, augalų apsaugos produktais), bendrai naudojama žemės ūkio technika;
• 2013 m. prognozuojamam didesniam vidutiniam žemės ūkio produktų pelningumui gamybos struktūros pasikeitimas turės nedidelės, tačiau neigiamos įtakos, o jį lems suformuoto pažangaus ūkininkavimo atveju pasiekiamas didesnis įvairių žemės ūkio produktų pelningumas (2013 m., palyginti su 2009 m., galėtų padidėti 10,4 proc. punkto ir siekti apie 27 proc.);
• būtina tobulinti pinigų politikos priemones, susijusias su infliacija, ir peržiūrėti išlaidas socialinei apsaugai, kurios netiesiogiai veikia žemės ūkio sektoriaus pajamas ir dėl to pajamų palaikymo priemonės neatlieka savo paskirties;
• būtina ypač daug dėmesio skirti produktų pelningumui, iš esmės peržiūrint pajamų palaikymo priemones po 2013 m., laikytis politikos aiškumo, teisingumo ir tęstinumo principų; pajamų palaikymas galėtų būti reguliuojamas apimant tiesiogines, kompensacines ir kt. išmokas.

I. Kriščiukaitienė, A. Tamošaitienė, S. Andrikienė, D. Juškevičienė, A. Jedik

Mano ūkis, 2012/01