23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/12
Prieskrandžio mikrofloros veiklą stimuliuojantys priedai
  • E. Paulauskas, V. Girdvainis
  • Mano ūkis

Tyrimais nustatyta, kad energijos, baltymų ir kai kurių kitų maisto medžiagų priedai, kurių produktyvios karvės gauna nuolat, o vidutinio produktyvumo - ankstyvosios laktacijos laikotarpiu, daro teigiamą įtaką jų sveikatai, reprodukcijai, pieno primilžiams ir pieno kokybės rodikliams.

Vieni pašarų priedai yra tiesiog energijos, baltymų, vitaminų bei mineralų koncentratai. Naudojant tokius pašarų priedus karvių racionai papildomi maisto medžiagomis, kurių joms trūksta. Kiti pašarų priedai stimuliuoja prieskrandžių mikrofloros veiklą, pagerina pašarų virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą. Tokiu būdu padidėja pašarų virškinimo ir pasisavinimo efektyvumas. Dėl to pagerėja karvių sveikata, padidėja jų produktyvumas, pagerėja pieno kokybės rodikliai.

Pašarų priedus ar papildus karvėms reikia duoti pagal jų poreikį. Teisingai parinkti ir tinkamai šeriami pašarų priedai ar papildai daro teigiamą įtaką karvių produktyvumui, jų sveikatai, taip pat ir pieno ūkio pelningumui. Jei galvijai gauna jiems nereikalingų pašarų priedų ar papildų, galima patirti nuostolių.

Gyvų mielių racionų papildai

Galvijų prieskrandžio veiklą galima stimuliuoti ne tik sausų, bet ir gyvų mielių papildais, kuriems gaminti naudojamas štamas saccharomyces cerevisiae Sc 47 1·1010. Termostabilus gyvų mielių koncentratas sudaro palankesnes sąlygas galvijų didžiojo prieskrandžio mikrofloros veiklai, sumažina deguonies kiekį prieskrandyje, kuris neigiamai veikia anaerobinius prieskrandžio mikroorganizmus. Mielės prisitvirtina prie pašaro ląstelienos skaidulų ir sunaudoja aplink jas esantį deguonį, todėl prieskrandžio mikroorganizmai suskaido daugiau ląstelienos ir pagamina daugiau lakiųjų riebalų rūgščių, kurios yra pagrindinis atrajotojų energijos šaltinis. Be to, preparatas pagerina sąlygas ląstelieną skaidantiems mikroorganizmams daugintis. Daugiau mikroorganizmų - daugiau suskaidoma su pašaru gautos ląstelienos. Organizmas iš to paties pašaro kiekio gauna daugiau energijos ir baltymų, gautų iš mikroorganizmų.

Prieskrandžio mikrofloros veikla sutrinka padidėjus jo rūgštingumui. Gyvų mielių priedas stimuliuoja laktatą naudojančių bakterijų veiklą ir apsaugo prieskrandžio mikroflorą nuo padidėjusio rūgštingumo. Prieskrandžio rūgštingumas ypač padidėja, kai karvės gausiai šeriamos koncentruotais pašarais. Gyvų mielių papildai padidina prieskrandžio pH stabilumą ir padidina jo mikrofloros veiklos efektyvumą.

Be to, dėl mikrobinės konkurencijos mielių ląstelės sudaro nepalankias sąlygas patogeniniams mikroorganizmams. Jos neleidžia patogeniniams ir kitiems nepageidaujamiems mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno sienelės. Preparato mielės patogenines bakterijas prilipdo prie savo paviršiaus ir pašalina jas iš virškinimo trakto. Taip pat šie priedai slopina įvairių toksinų veiklą, todėl sumažinama rizika karvėms susirgti diarėja, sumažėja ir žarnyno veiklos sutrikimo galimybė.

Poveikis ištirtas bandymais

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai Kupiškio r., ūkininko Gedimino Strazdo ūkyje 4 mėnesius tyrė, kokia termostabilių gyvų mielių koncentrato „Biosaf Sc 47" (dabartinis pavadinimas „Actisaf Sc 47") įtaka karvių sveikatai, reprodukcijai, pieno primilžiams ir pieno kokybės rodikliams. Bandymui atlikti buvo sudarytos dvi analogiškos karvių grupės, kiekvienoje po 14 karvių, iš kurių 3 buvo užtrūkusios ir apsiveršiavo bandymo metu. Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvėms pašarų virškinimui ir maisto medžiagų pasisavinimui pagerinti buvo papildomai duodama po 5 g per parą preparato. Ūkyje laikomų kontroliuojamų karvių produktyvumas buvo 6 875 kg. Riebalų kiekis piene sudarė vidutiniškai 4,39, baltymų - 3,70 procento.

Abiejų grupių karvėms buvo sudarytos vienodos laikymo sąlygos. Bandymas buvo vykdomas tvartinio laikotarpio pabaigoje, pereinamuoju laikotarpiu iš tvartinio į ganyklinį ir ganyklinio laikotarpio metu. Tvartiniu laikotarpiu jos buvo šeriamos geros kokybės kukurūzų silosu, daugiamečių žolių šienainiu, silosuotais cukrinių runkelių griežiniais ir premiksais. Kombinuotieji pašarai, pagaminti ūkyje mobiliuoju traiškytuvu-maišytuvu, karvėms buvo duodami, atsižvelgiant į jų produktyvumą ir laktacijos periodą. Kombinuotųjų pašarų sudėtis: traiškyti miežiai, kviečiai, sojos ir saulėgrąžų rupiniai bei premiksai. Ganykliniu laikotarpiu abiejų grupių karvės buvo ganomos ganyklose bei pagal produktyvumą ir laktacijos periodą gavo kombinuotųjų pašarų. Bandomosios grupės užtrūkusios karvės iki apsiveršiavimo ir 60 dienų po jo papildomai gavo po 5 g gyvų mielių koncentrato.

Bandymo pradžioje ir pabaigoje abiejų grupių karvės buvo pasvertos. Tiriamuoju laikotarpiu taip pat buvo stebima: ● karvių sveikata; apetitas; ● įmitimas; ● somatinių ląstelių skaičius; ● rujos intensyvumas; ● apsivaisinimas; ● galūnių būklė. Be to, kiekvieną mėnesį pagal numatytą grafiką buvo atliekamas kontrolinis karvių melžimas ir nustatomi pieno kiekio ir sudėties (riebumas, baltymingumas, laktozė, urėja) rodikliai.

Tyrimo rezultatai

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvės buvo sveikesnės, žvalesnės, labiau įmitusios ir turėjo didesnį apetitą. Šios grupės karvių rujos buvo ryškesnės. Be to, bandomosios grupės karvės geriau apsivaisino negu kontrolinės. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių karvių svoris padidėjo. Bandomosios grupės karvės priaugo daugiau svorio negu kontrolinės. Bandymo metu šios grupės karvės priaugo vidutiniškai po 16 kg, t. y. 8 kg daugiau negu kontrolinės. Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvės buvo produktyvesnės, už jų pieną buvo gauta daugiau pajamų

Tiriamuoju laikotarpiu iš bandomosios grupės karvių, laktavusių per visą bandymo laikotarpį, perskaičiuotu svoriu buvo primelžta po 577 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių. Iš šios grupės karvių už pieną buvo gauta vidutiniškai po 403,90 Lt pajamų daugiau negu iš kontrolinių.

Abiejų grupių karvių pieno primilžiai buvo nevienodi.

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvių primilžiai buvo stabilesni negu kontrolinių. Iš bandomosios grupės karvių per bandymo laikotarpį buvo primelžta vidutiniškai 3,7 kg pieno per parą daugiau negu iš kontrolinių. Kontrolinės grupės karvių primilžiai bandymo pabaigoje, palyginti su pieningumu bandymo pradžioje, sumažėjo beveik dvigubai. Bandomosios grupės karvių primilžiai bandymo pabaigoje buvo 38,5 proc. mažesni negu bandymo pradžioje. Abiejų grupių užtrūkusios karvės bandymo metu apsiveršiavo. Šių karvių produktyvumas buvo įvertintas 60-ties dienų laktacijos laikotarpyje.

Tiriamuoju laikotarpiu iš bandomosios grupės šviežiapienių karvių per 60 laktacijos dienų buvo primelžta vidutiniškai po 179 kg pieno ir gauta už jį vidutiniškai po 125,30 Lt pajamų daugiau negu už kontrolinių.

Tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grupės karvių piene riebalų buvo vidutiniškai 0,08 proc. daugiau negu kontrolinių. Abiejų grupių karvių pieno riebumas ganiavos pradžioje sumažėjo, tačiau bandomosios grupės karvių piene riebalų kiekis buvo stabilesnis negu kontrolinių (kontrolinės grupės karvių piene riebalų kiekis sumažėjo 0,62, bandomosios - 0,46 proc.). Bandomosios grupės šviežiapienių karvių piene riebalų buvo vidutiniškai 5,49 proc., t. y. 0,7 proc. daugiau negu kontrolinių.

Bandymo metu baltymingesnis buvo kontrolinės grupės vėlyvesnės laktacijos karvių pienas. Bandomosios grupės vėlyvesnės laktacijos karvių piene baltymų buvo vidutiniškai 0,19 proc. mažiau negu kontrolinių. Šviežiapienių bandomosios grupės karvių pieno baltymingumas siekė 3,55 proc., t. y. 0,28 proc. daugiau negu kontrolinės grupės karvių pieno.

Laktozės kiekis abiejų grupių karvių piene buvo panašus ir atitiko normatyvą. Bandomosios grupės karvių piene laktozės koncentracija buvo stabilesnė. Abiejų grupių šviežiapienių karvių piene laktozės koncentracija buvo panaši, normos ribose.

Tiriamuoju laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius bandomosios grupės karvių piene atitiko normatyvą, kontrolinės grupės karvių jį viršijo.

Apibendrinant bandymų rezultatus, galima teigti, kad gyvų mielių pašarų priedas darė teigiamą įtaką bandomosios grupės karvių sveikatai, apetitui, įmitimui, pieno primilžiams ir pieno kokybės rodikliams. Be to, pastebėta teigiama preparato įtaka karvių apsivaisinimui, galūnių būklei bei somatinių ląstelių skaičiui piene. Teigiama preparato įtaka buvo nustatyta šviežiapienėms bei vėlesnės laktacijos karvėms.

Tiriamuoju laikotarpiu vienai karvei per 120 dienų buvo suvartota tik 0,6 kg gyvų mielių koncentrato, kainavusio 16,80 Lt, o už parduotą bandomosios grupės vienos karvės pieną buvo gauta 403,90 Lt papildomų pajamų.

Remiantis tyrimų išvadomis, gyvų mielių priedus reikėtų duoti nuolat didelio produktyvumo karvėms. Vidutinio produktyvumo karvėms šį priedą taip pat rekomenduojama duoti nuolat ar bent jau  likus  4 savaitėms iki apsiveršiavimo ir ankstyvosios laktacijos periodo metu (90-100 dienų po apsiveršiavimo).

E. Paulauskas, V. Girdvainis

Mano ūkis, 2011/12