23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/12
Nesąžiningo ūkininkavimo pavyzdžiai bado akis?
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Pastebėjus itin spartų ekologinių ūkių plotų didėjimą, neproporcingą rinkoje esančios ekologinės produkcijos pasiūlai, antrąjį šių metų pusmetį buvo intensyviai didinamas ekologinių ūkių patikrų skaičius. Ūkininkai ir kaimo gyventojai raginami informuoti atsakingas institucijas apie pastebėtus nesąžiningo ūkininkavimo pavyzdžius.

Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitų kontroliuojančių institucijų specialistai turi pagrįstų įtarimų, kad kai kurie ekologiniai ūkiai įkurti tik siekiant neteisėtai pasipelnyti iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) paramos lėšų. Žemės ūkio ministerija skatina visus ūkininkus ir socialinius partnerius aktyviai prisidėti prie fiktyvių ekologinių ūkių savininkų išaiškinimo.

Identifikavus regionus, kuriuose yra tikėtina pažeidimų galimybė, jau atliktos ekologinių laukų patikros. Įtarimai pasitvirtino - patikrų metu užfiksuota nemažai geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimų. Pagrindinis pažeidimas - žemės ūkio augalus stelbiančios piktžolės. Šių metų rugpjūčio 29 d. žemės ūkio ministras skubos tvarka patvirtino Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimus, kurie nustato, kad laukams, kuriuose vegetacijos metu augalų pasėlius stelbia piktžolės, nebus suteikiamos sertifikuojančios institucijos VšĮ „Ekoagros" sertifikatas. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo nustatyto piktžolėmis apaugusio ir nustelbusio pasėlius ploto dydžio, bus taikomos teisės aktuose numatytos sankcijos dėl neteisingo laukų deklaravimo.

Patikrų metu aptikta ir kitokio pobūdžio geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimų: sustabarėjusios piktžolės, periodiškai nedirbamas juodasis pūdymas, deklaruojami aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai (mėtos, kalendros, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai, pankoliai, bazilikai, melisos, valerijonai ir kt.), tačiau jokių žemės dirbimo požymių nėra, iš tikrųjų laukas tėra nešienauta pieva. Nors sankcijos kiekvienu atveju taikomos individualiai, dėl kai kurių pažeidimų tokiems nesąžiningiems ūkininkams gresia netekti ekologinių išmokų ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais.

Kaip nesąžiningo pasipelnymo iš ekologinio ūkininkavimo pavyzdį galima pateikti vaistažolių auginimo atvejį. Deklaruojant ekologinius plotus pagal veiklą „Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai (mėtos, kalendros, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai, pankoliai, bazilikai, melisos, valerijonai ir kt.)" mokama 1 688,40 Lt/ha išmoka, taip pat yra skiriama 240 l/ha dyzelino. Nors ekologiniam ūkininkavimui skiriama parama skatinama produkcijos gamyba, atsiranda asmenų, kurie siekia ne išauginti produkciją, o tik pasipelnyti. Jie suaria žemę, ją apsėja pabarstydami šiek tiek sėklų ir vėliau pasėlį susmulkina smulkintuvu. Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistų skaičiavimu, tokiai fiktyviai ūkininkavimo veiklai patiriamos išlaidos apytiksliai siekia 600 Lt/ha, tad nuo išmokos lieka 1 000 Lt. Deklaruojant 100 ha ekologinio ūkio ploto, galima gauti 100 000 Lt, produkcijos net nerealizavus. Turima duomenų, kad kai kurie ūkininkai tokių ūkių turi po keletą, pavyzdžiui, penkis, tad tuomet galima „užsidirbti" ir 500 000 Lt. Retai išnaudojama ir dyzelino norma, tai leidžia pasipelnyti papildomai.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad šiais metais pagal KPP veiklą „Ekologinis ūkininkavimas" sulaukta 2 588 paraiškų, bendras deklaruotas plotas išaugo iki 150,7 tūkst. ha. 2010 m. buvo pateikta 1 950 paraiškų ir deklaruota 95,5 tūkst. ha ekologinių ūkių ploto. Pernai ekologinių ūkių savininkams buvo išmokėta 67 mln. Lt vien pagal minėtą veiklą, neskaičiuojant tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus.

Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra patikina, kad sąžiningi ūkininkai, užsiimantys ekologine žemdirbyste, dėl didinamo patikrų skaičiaus ir minėtų taisyklių pakeitimo neturėtų baimintis. Jie skatinami taip pat prisijungti prie nesąžiningai ūkininkaujančių ekologinių ūkių savininkų paieškų ir taip padėti užtikrinti būtiną jų kontrolę ir tikslingą paramos lėšų panaudojimą. Apie pastebimus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei kitų reikalavimų pažeidimus galima pranešti Nacionalinės mokėjimo agentūros Pasitikėjimo linija: paskambinus anonimišku telefonu su autoatsakikliu (8 5) 2607901 arba užpildant specialią formą interneto svetainėje www.nma.lt.

Už visų rūšių garstyčias mokamos tiesioginės išmokos. Ekologiškai ūkininkaujantiems mokama papildomai: už baltąsias garstyčias, kurios priskiriamos prie varpinių javų, mokama 742,35 išmoka; už rudąsias (tik nuo šių metų) ir juodąsias (abi priskiriamos prie aromatinių augalų) mokama 1 688,40 Lt išmoka. Juodosios garstyčios deklaruojamos kaip aromatiniai augalai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad po šia kategorija pasislepia ir kiti augalai, kaip, pvz., čiobreliai, ramunėlės ir kt. Atskirtų duomenų apie juodąsias garstyčias nėra. Gaunant išmokas už ekologinį ūkininkavimą, juodosios ir rudosios (rudosios nuo 2011 m.) garstyčios yra priskiriamos aromatinių, vaistinių bei prieskoninių augalų grupei ir už jas yra mokamos didesnės išmokos negu už baltąsias garstyčias, kurios priskiriamos javų mokėjimo grupei.

Nesąžiningus ekologinių ūkių savininkus leidžia identifikuoti ir nepateikti būtini produkcijos realizacijos duomenys (18 lentelė). Pagal 2010 m. duomenis, šiais metais ekologinius plotus pagal KPP deklaravo 1 950 pareiškėjų. Yra 535 pareiškėjai, kurie už 2010 m. deklaruotus ekologinės gamybos plotus nepateikė 18 lentelės. Nepateikus šios lentelės, nėra išmokama 100 proc. paramos. Kadangi 100 proc. paramos už javus buvo galima gauti turint sertifikuotų gyvulių, daliai pareiškėjų 18 lentelės pateikimas nebuvo aktualus - jie gavo 100 proc. išmoką (tokių pareiškėjų yra 243). Lieka 292 pareiškėjai, kurie nepateikė 18 lentelės ir 100 proc. išmokos negavo:

  • ne už visas remiamas grupes išmokėta 100 proc. (už javus 100 proc. dėl turimų gyvulių, už kitas remiamas grupes - 50 proc.) - 135 pareiškėjai;
  • už visas remiamas grupes išmokėta 50 proc. (nei lentelės, nei sertifikuotų gyvulių) - 157 pareiškėjai.

Aktualiausias yra paskutinis skaičius, kuris rodo, kad ūkininkai nerealizavo produkcijos, tačiau 50 proc. paramos gavo. Žinoma, dalis iš 157 pareiškėjų bus pamiršę pateikti 18 lentelę, tačiau didžioji dalis yra tų, kurie produkcijos nerealizavo.

NMA inf.

Ona KAZLIENĖ, Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" direktorė

NMA pateikiama informacija, esą labai išaugo ekologinių ūkių deklaruojami plotai, yra klaidinanti, nes situacija vertinama tik 2007-2013 m. programos kontekste, o realiai deklaruojamo ploto didėjimą lėmė tai, kad jau nuo seno ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai kaip tik šiemet pabaigė 2004-2006 m. programą. Dalis šių ūkininkų pateikė paraiškas kitai paramai gauti, t. y. pagal 2007-2013 m. programą. Atskiros specialistų komandos dirbo su 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programomis, todėl plotų statistika ne visur sutampa. Ir štai šia netikslia informacija neleistinai manipuliuojama. Manome, kad reikia ramiai išlaukti šį sudėtingą periodą nesiteisinant - juk paprastai traktuojama taip: jei giniesi, vadinasi - esi kaltas.

Iš tikrųjų pareiškėjų mažėja, o plotas šiek tiek didėja: pernai ekologinės gamybos plotai siekė 149 tūkst. ha, šiemet - šiek tiek per 150 tūkst. ha. Labiausiai gąsdina, kad formuojant tokią neigiamą nuomonę apie ekologinį sektorių ir nuolat ieškant nesąžiningųjų, pavargs ir sąžiningieji žemdirbiai. Didžiulės tikrintojų pajėgos mestos į ekologijos sritį, kad būtų išryškintos esminės klaidos, negerovės. Prisiminkime, kad visas ekologinės gamybos plotas sudaro tik apie 5 proc. žemės ūkio naudmenų - ar tikrai verta skirti tiek daug jėgų ekologinių ūkių patikrai?

Turime sutartį, kad NMA mums teiks informaciją apie rastus pažeidimus. Ką jie mums pranešė iki šiol? Vos apie kelis pareiškėjus, kurių laukuose nustatyta bloga agrarinė būklė - dažniausiai piktžolėti laukai. Mes didžiausiu pažeidimu laikome cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą. Tačiau užaštrinus piktžolėtumo problemą, žemdirbiams ima atrodyti, kad jau geriau piktžoles nupurkšti herbicidais - ir jie tą daro. Kitaip tariant, žmonės tiesiog stumiami nusikalsti. Žiūrint iš mokslinės pusės, piktžolės nėra jau tokia baisi blogybė, o ekologiškų pasėlių visiškai nuo jų išvalyti neįmanoma ir nereikia. Juolab nelogiška piktžolėtų laukų ieškoti rudenį kultūrinių augalų vegetacijai pasibaigus. Žinoma, nekalbu apie sumedėjusias piktžoles ir akivaizdžiai apleistus plotus.

Prikišama, kad realizuotos produkcijos kiekis neproporcingas ekologinės gamybos plotams, tačiau reikia įvertinti tai, kad tik 2007-2013 m. programos dalyviai privalo pristatyti dokumentus dėl realizuotos produkcijos, o dar didelė dalis šitų ūkių buvo pereinamojo laikotarpio statuso ir realizuojamos ekologiškos produkcijos net negalėjo turėti. Neturime duomenų bazės, kur vienu mygtuko paspaudimu galėtume suskaičiuoti realizuotos produkcijos kiekį. Derliaus ataskaitą kiekvienas ūkis įpareigotas atsiųsti iki kitų metų sausio 31 dienos. Vadinasi, tik pavasario pradžioje geriausiu atveju galime suskaičiuoti praėjusių metų derlių. Yra ir dar vienas aspektas: dabar galiojanti tvarka verčia ūkininkus parduoti savo produkciją rudenį, kai kainos paprastai nebūna pačios žemiausios - tai žemdirbiams neatrodo teisinga.

Žinoma, kada nors atsiras alternatyvi sertifikavimo įstaiga - mes tam psichologiškai rengiamės jau keleri metai. Galbūt dabar ne pats geriausias metas tokiems pokyčiams, nes pareiškėjų skaičius mažėja. Didelis darbas lauktų ir pačios ŽŪM, juk visą informaciją tektų susirinkti iš dviejų ar daugiau šaltinių. Žemdirbiai įsivaizduoja, kad pradėjus veikti kitai įstaigai, nukris sertifikavimo įkainiai ir sumažės reikalavimai. Pigiau galbūt ir bus, bet paprasčiau būti negali.

Tomas DEMIKIS, Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" kokybės vadovas

Šie metai nei sertifikuotų ūkių kiekiu, nei pažeidimų gausa niekuo neišsiskiria: užfiksuota 0,04 proc. pažeidimų nuo viso ekologinio ploto. Mes tikriname iš karto po sėjos ar vegetacijos pradžioje, o NMA - vegetacijai besibaigiant. Mūsų patikrų rezultatai rodo, kad laukas gražiai augo, augalai žydėjo, o NMA teigia, kad tame plote visiškai niekas neauginta. Vienintelis, dalykas, ką rudeninėmis patikromis galima kontroliuoti - nustatyti tuos žemdirbius, kurie tikrai nekulia. Tačiau aiškiai apibrėžto reikalavimo nukulti kaip ir nėra. Derlių nuimti verčia nebent tai, kad, nepardavę produkcijos, ūkininkai negaus antrosios išmokų dalies.

Negalima įtartinai žiūrėti į visus vaistinių augalų augintojus. Štai ūkininkas visame ūkio plote augina juodąsias garstyčias. Bet atsiverskime to ūkio ankstesnius duomenis - matyti, kad pernai visas plotas buvo užsėtas lubinais, užpernai - grikiais. Žodžiu, tvarkingai laikomasi suplanuotos sėjomainos. Garstyčios iš viso labai įdomus augalas: jos kol auga ir žydi, atrodo gražiai, tačiau vos tik subrandina sėklas, nubyra visi lapai ir lieka menki stagarėliai, iš pažiūros laukas atrodo baisiai, visas pajuodavęs. Natūralu, kad tada į viršų pašoka žolės. Nukūlus tokį lauką, lieka juodų stagarų ražiena, kurioje masiškai auga varpučiai. Ir tada konstatuojama, kad auga piktžolės. Kaip ūkininkui įrodyti, kad jis ten augino garstyčias?

Praktika rodo, kad dažnai suvaržymai ar apribojimai yra lengvai apeinami. 400 000 Lt išmokų dydžio „stogas" ūkininką privertė susimąstyti tik vienu klausimu: į kiek dalių padalyti ūkį? Mums darbas tik pasunkėjo, nes aiškiai matyti, kad ūkiai susiskaidė, nors realiai tvarkosi kaip ir viename kieme. Nemažai problemų kelia tai, kad tame pačiame ūkyje gali būti ekologinė ir įprastos gamybos dalys. Po 2013 m. reikėtų siekti, kad žemdirbys privalėtų ekologiškai ūkininkauti visame savo ūkyje. Dabar tokių „visiškai ekologiškai" ūkininkaujančiųjų yra apie 1 000 - nesiekia nė pusės ekologinę gamybą plėtojančių žemdirbių skaičiaus.

Kalbant apie ekologiškų produktų paklausą, labai aktualus visuomenės švietimas, ekologinės produkcijos propagavimas. Tam daugiau dėmesio turėtų skirti ir valstybinės institucijos. Moldavijoje, pavyzdžiui, yra numatyta, kad pirmiausia superkami ekologiški produktai ir už juos mokama 20 proc. daugiau. Manau, žinoti aiškiai apibrėžtą skirtumą tarp ekologiškos ir įprastinės produkcijos kainos būtų naudinga ir mūsų augintojams.

Turime daug nepriekaištingai tvarkomų ekologiškų ūkių, kuriuos apžiūrinėdami stebisi net austrai - ekologinės žemdirbystė lyderiai Europoje: puikiai prižiūrėti laukai, moderni technika, geri derliai. Deja, skaudžiai nusiviliame faktais, kai paėmę mėginius iš pavyzdiniais laikytų ūkininkų ūkių, atrandame pesticidų likučių. Tokie dalykai niekaip nepateisinami. Užsienyje pati didžiausia vertybė yra vartotojų pasitikėjimas. Ir baisiausia yra jį prarasti.

Edita KARBAUSKIENĖ, Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai

Vertėtų prisiminti, kad ekologinis ūkininkavimas pirmiausia skirtas vandens, oro, dirvožemio, augalų ir gyvūnų natūraliai egzistencijai palaikyti, jų tarpusavio ryšiams saugoti, atsakingai naudotis gamtos ištekliais, saugoti biologinę įvairovę bei taikyti aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus. EK Reglamente tik paskutiniuose punktuose įrašyta, kad ūkininkas turi orientuotis į vartotojo poreikius ir produkcijos paklausą, auginti kuo įvairesnę aukštos kokybės produkciją. Todėl pastaruoju metu neva mažas ekologiškos produkcijos kiekis ir didelis pasėlių piktžolėtumas pernelyg sureikšmintas.

Turime ministerijos nustatytą minimalią realizacijos iš pasėlių hektaro sumą, kuri kartu ir apibrėžia ekologinio ūkio gamybos intensyvumo lygį. Daugelis net ir naudojasi šiuo įsakymu, neturėdami didelių ambicijų prikulti daugiau negu pusę tonos grūdų iš hektaro. Aišku, nereikia nueiti į kraštutinumus ir auginti vien tik prieskonius, bet kaip sėjomainos dalis pastaraisiais metais didesniais plotais pradėtos auginti garstyčios, kmynai, kalendros yra puikūs augalai. Džiaugtis reikia, kad auginamų augalų įvairovė ekologiniuose ūkiuose didėja.

Pasėlių struktūrą valstybė puikiai gali sutvarkyti per išmokų sistemą. Mokėkime tiek už prieskoninius augalus, kiek dabar mokama už javus, o už javus - kiek už prieskoninius. Padarykime, kad būtų mokamos išmokos už ankštines žoles (dabar už jas išmokas gauna tik gyvulių laikytojai), ir pasėlių struktūra, piktžolėtumas, derliaus kiekis ir kokybė neabejotinai keisis.

Ar Lietuvai reikia ekologiškų produktų? Ar mūsų šalies vartotojas pasirengęs mokėti už juos daugiau? Kol kas reikalingi tik riboti kiekiai vos didesnėmis kainomis. Ekologiniai turgeliai, mugės, kooperatyvai išsprendžia tik mažos dalelytės ūkininkų produkcijos realizacijos klausimus. Didelė dalis produkcijos parduodama kaip neekologiška į bendrą pieno, grūdų, mėsos katilą - tai tik įrodymas, kad nėra aukštesnių kainų ir pardavimo galimybių, kurios keistų ūkininko motyvaciją. Natūralu, kad ūkininkai ieško galimybių auginti augalus, turinčius didžiausią paklausą ir aukštą kainą užsienio rinkoje. Jei eksportuojamos garstyčios, kalendros, sojos, kmynai duoda didesnį pelną - tai nauda ne tik ūkininkui, bet valstybei.

Į ekologinius ūkius, kurių tėra saujelė visų ūkių kontekste, mestas didžiulis tikrintojų desantas iš NMA, LMVT dėl piktžolėtų pasėlių ir produkcijos kokybės kontrolės - daugelis likusių 95 proc. ūkių savininkų galėjo atsipūsti. Nepritariu pirmiausiai tam, kad patikra pradėta vegetacijai pasibaigus. Antra, nėra įsakymu apibrėžta, kada augalų vegetacija prasideda ir kada baigiasi. Manau, kad pieninė vaškinė javų branda būtų tas vegetacijos pabaigos terminas piktžolėtumui vertinti. Tačiau tikrai ne vaškinės brandos tarpsniu ar jau derlių nuėmus. Guodžia tik tai, kad kol kas didelio masto pažeidimų nerasta, o pavienių nusižengiančių ūkininkų pasitaiko kasmet. Dėl nepalankių orų antri metai iš eilės su piktžolėmis nesusidoroja ne tik ekologinių, bet ir chemizuotų ūkių šeimininkai, nors jų rankose visagalė chemija ir moderniausi purkštuvai. Nereikia formuoti tokios nuomonės, kad chemizuotų ūkių šeimininkai šaunūs, tik ekologinių - blogiečiai. Iš pašaukimo ekologiškai dirbantys ūkininkai - yra tikri savo srities eruditai, turintys geležinę kantrybę ir ištvermę. Aišku, visų idealizuoti nereikėtų - šiais metais viešai paskelbtos iš ekologinio sektoriaus išeliminuotų ūkininkų pavardės privertė suabejoti, nors taip norėtųsi laiduoti už kiekvieną.

Chemizuotų ūkių savininkai neretai kaltina kaimynystėje ekologiškai dirbančius ūkininkus, esą šie užteršia laukus piktžolių sėklomis. Tačiau yra ir atvirkščias, chemizuotų ūkių keliamas pavojus: cheminės medžiagos skrieja toli, kartais net iki 50 m, juk ne visada ūkininkai laikosi purškimo reikalavimų. Siekiame kad būtų priimtas įstatymas, įpareigojantis kaimynus laikytis saugaus atstumo nuo ekologinės gamybos plotų. Logiška: kas užteršia, tas ir turėtų atsakyti. Kodėl apsunkinamas ūkininkavimas aplinką tausojančiam, o ne teršiančiam? Užsienyje ekologiškai ūkininkaujantieji tik įspėja kaimynus žodžiu ar raštu, o kartais tiesiog įsmeigia prie savo ūkio laukų ribos lentelę su užrašu, kad dirbama ekologiškai, - tai informacija aplinkiniams, kad elgtųsi atsargiai.

Audrius JANULAITIS, ūkininkas, Kazlų Rūdos sav., Kardokų kaimas

Su jaunesniuoju broliu Gediminu ekologinį ūkį registravome 2009 m., kai pradėjome ūkininkauti senelių sodyboje Kauno r. Zapyškio seniūnijoje, Šiulių kaime. Nuosavos žemės turime 17 ha, iš viso ūkyje dirbame 140 ha. Per ūkininkavimo metus sulaukėme 12 patikrų - tikrino NMA, „Ekoagros", VMI, VMVT, bet esminių pažeidimų nebuvo rasta. Esame tikriausiai vieni iš pirmųjų, pradėję auginti juodąsias garstyčias ekologiškai: 2009 m. jomis buvome užsėję apie 35 ha, 2010 m. - 9 ha, o šiemet - 130 ha. Kaip agronomas manau, kad ši kultūra labai tinka ekologinio ūkio sėjomainoje, kadangi nėra reikli dirvožemiui, turi antiseptinių medžiagų, stelbia piktžoles, o subrendusios ankštys neišbarsto sėklų.

Šiemet pajutome didžiulis spaudimą - tapome tarsi kokie tautos priešai ar aferistai, įvardijami kaip „pseudo" ūkininkai. Neva auginant garstyčias gaunamos didelės išmokos ir nieko nereikia daryti. Įdomu, ar visi žino, kad sertifikavimo mokestis yra 250 Lt/ha, žemės nuoma - 250 Lt/ha, arimas 100 Lt/ha, kultivavimas 40 Lt/ha, sėja - 100 Lt/ha, nukūlimas - 150 Lt/ha, o kur dar akėjimas, džiovinimas, transportavimas, jau nekalbant apie mokesčius... Nesuvokiami pasisakymai apie tai, kad neva ekologiniai ūkiai nekulia, o užaria - kaip galima, įdėjus tiek darbo ir meiles, nekulti?

Dėl garstyčių realizavimo problemų nekyla. Spaudoje apstu besiskelbiančių, kad perka garstyčias. Daugiausiai tai perpardavinėtojai, kurie, surinkę didesnius kiekius, nesunkiai randa pirkėjų Vakarų rinkose. Tiesa, kaina šiemet, palyginti su ankstesniais metais, yra nukritusi ir tesiekia iki 1 300 Lt/t. Kadangi šiemet susidūrėme su tokiu nepalankiu požiūriu, sau pasakėme: viskas, su garstyčiomis baigta, ir visą plotą užsėjome žieminiais rugiais ir kvietrugiais.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/12