Šie metai žemdirbių nelepino. Ne tik žiemos šalčiai iššaldė didelę dalį žiemkenčių ir rapsų pasėlių Lietuvoje, bet ir vasaros bei rudens pradžios orai derliaus dorojimo metu pasitaikė nepalankūs, tad žemdirbiams teko gaudyti ne tik giedrą dieną, bet ir valandą javapjūtės darbams atlikti. Dėl lietingų orų trukdėsi ir vėlavo žiemkenčių sėja.

Dabar, kai derlius jau aruoduose, metas prisiminti, kokie buvo šie metai žemės ūkio augalams augti ir koks pamatas padėtas kitų metų derliui. Žemės ūkio augalų derlingumas - tai galutinė įvairių veiksnių įtakos išraiška. Jį lemia ne tik biologinis augalų potencialas, agronominių-inžinerinių priemonių panaudojimas, bet ir augalų augimo sąlygos: šiluma, vanduo, šviesa, dirvožemis, reljefas, maisto medžiagos. Vertinant žemės ūkio augalų derlingumą, išskiriami du iš jų: potencialus ir faktinis derlingumai.

Potencialus augalų derlingumas - tai derlingumas, kurį teoriškai gali išauginti augalai, esant idealioms jų auginimo bei meteorologinėms sąlygoms. Potencialus derlingumas yra sąlyginis kriterijus, kadangi nėra iki galo žinoma, kokios augalų auginimo technologijos, dirvožemio bei meteorologinės sąlygos skirtingiems augalams yra idealios. Be to, ši sąvoka nėra pastovi: augalų derlingumas didėja, kylant žemdirbystės lygiui bei sukuriant naujas, produktyvesnes žemės ūkio augalų veisles.

Nustatyta, kad vidutinių Žemės platumų zonos teorinis potencialus javų derlingumas siekia 11-15 t/ha grūdų. Didžiausio potencialaus augalų derlingumo Europoje vieta įvardijama Pietų Prancūzija bei šiaurinė Italijos dalis - apie 21-23 t/ha. Žemdirbystės instituto bandymų lauke buvo užaugintas beveik 10 t/ha žieminių kviečių grūdų derlius, todėl manoma, kad Lietuvos gamtinis potencinis javų derlingumas gali siekti apie 12 t/ha.

Faktinis augalų derlingumas - tai derlingumas, kurį realiai išaugina augalai, esant konkrečioms jų auginimo bei meteorologinėms sąlygoms. Žemės ūkio augalai, auginami skirtingose sąlygose, turėdami vienodą biologinį-fiziologinį potencialą, išaugina skirtingą faktinį derlingumą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sudaryta faktinio-statistinio žemės ūkio augalų derlingumo Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus lentelė ir apskaičiuotas vidurkis. Kaip rodo duomenys, faktinis žemės ūkio augalų derlingumas yra daug mažesnis negu potencialusis ir atskirais metais gerokai skiriasi.

Vidutinis kviečių grūdų derlingumas Lietuvoje per pastarųjų penkerių metų laikotarpį buvo 3,9 t/ha, vasarinių miežių - 2,6 t/ha, žieminių rapsų - 2,2, vasarinių rapsų - 1,5 t/ha. Remiantis FAO duomenimis, vidutinis  žieminių kviečių grūdų derlingumas Lietuvoje galėtų siekti apie 7 t/ha. Tai rodo, kad potencinės žemės ūkio augalų derlingumo galimybės Lietuvoje dar tikrai neišnaudotos.

Faktinis pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumas Lietuvoje 2006-2010 m., t/ha

Žieminių kviečių derlingumas atskirais metais skiriasi iki 1,9 karto, vasarinių miežių - iki 1,6, žieminių rapsų - iki 1,6, vasarinių rapsų - iki 1,7, cukrinių runkelių - iki 1,2 ir bulvių - iki 1,9 karto. Viena iš pagrindinių nestabilaus žemės ūkio augalų derlingumo priežasčių yra klimato sąlygų nepastovumas.

LAMMC jau keleri metai iš eilės atlieka žemės ūkio augalų pasėlių būklės analizę ir rengia jų derlingumo prognozę atskirose šalies agroklimato zonose (Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuva) žemės ūkio augalų vegetacijos metu. Antrus metus iš eilės žiemkenčių bei žieminių rapsų žiemojimo sąlygos Lietuvoje buvo labai nepalankios. Remiantis Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2010-2011 m. žiemos laikotarpiu Lietuvoje neperžiemojo 72 proc. žieminių miežių, 41 proc. žieminių kviečių, 33 proc. kvietrugių ir 32 proc. rugių. Didžiausių nuostolių patyrė žieminiai rapsai - jų žuvo apie 80 proc. visų pasėlių.

Aktyvi žiemkenčių vegetacija 2011 m. pavasarį prasidėjo apie balandžio 5 d., o daugiamečių žolių - balandžio 8 dieną. Balandžio mėnesio 12 dieną prasidėjo ir pirmieji lauko darbai - pradėtos ruošti dirvos vasarinių žemės ūkio augalų sėjai. Masiniai sėjos darbai 2011 m. pavasarį prasidėjo apie balandžio 18 dieną (panašiu metu, kaip ir 2010 m.). Augalams sudygti oro sąlygos buvo palankios.

Remiantis Žemdirbystės institute, Dotnuvoje, atliktais dirvožemio drėgmės stebėjimais, nustatyta, kad nuo balandžio trečiojo iki birželio pirmojo dešimtadienio, produktyviosios drėgmės atsargos 0-10 cm bei 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje buvo pakankamos žemės ūkio augalams augti. Birželio pirmąjį ir antrąjį dešimtadieniais orai buvo labai šilti ar net karšti. Dieną oro temperatūra siekdavo 30 °C. Vyravę labai šilti, sausi ir vėjuoti orai greitai garino iš dirvos drėgmę. Žieminių javų, daugiamečių žolių, vasarinių miežių bei vasarinių rapsų 0-10 bei 10-20 cm dirvos sluoksniuose drėgmės kiekis pasiekė kritinę augalams augti ribą, kuomet augalai vidurdienio valandomis dėl drėgmės trūkumo pradėdavo vysti. Tačiau nuo birželio trečiojo iki liepos antrojo dešimtadienio Lietuvoje dažnai ir gausiai lijo, tad drėgmės dirvoje jau nebetrūko.

Vasarinių rapsų pasėliai buvo tankūs ir gerai išsivystę tuose laukuose, kur jie buvo pasėti anksčiau, t. y. balandžio pabaigoje. Kai kuriuose laukuose augalai buvo stebėtinai dideli, o jų ankštaros stambios ir ilgos.

Vėliau sėti (gegužės pirmąją savaitę) rapsai, nors dirvoje drėgmės dar buvo pakankamai, tačiau staiga labai pakilus oro temperatūrai, dirva greitai išdžiūvo, dalis rapsų sėklų vėlai ir nevienodai sudygo, tad ir pasėliai buvo labai nevienodo išsivystymo lygio, žemi. Tam neigiamos įtakos turėjo sausra, buvusi birželio pirmoje pusėje.

Daugumoje laukų vasarinių miežių, avižų ir vasarinių rapsų pasėliai atrodė neblogai ir pranašavo didesnį derlių negu pernai. Šiuos metus būtų galima pavadinti kukurūzų metais. Vyraujant šiltiems orams kukurūzai greitai vystėsi ir augo. Seniai bematėme laukuose tokius aukštus ir vešlius kukurūzų augalus, tad ir derlingumas jų prognozuotas optimistinis. Cukriniai runkeliai, kaip ir kukurūzai, augo labai intensyviai. Antroje liepos pusėje beveik visuose pasėliuose cukrinių runkelių šaknys jau siekė pusę savo normalaus dydžio. Runkelinių musių pažeidimų šiais metais būta nedaug.

Balandžio trečiąjį dešimtadienį sodintos bulvės (sertifikuota sėkla) atrodė labai gražiai. Produktyvių stiebų jos augino daugiau negu kitais metais. Pasodintos gegužės viduryje (nesertifikuota sėkla) daug kur atrodė prastai. Nors šių metų pavasarį rizoktonijai vystytis palankių sąlygų nebuvo, bet vėlesnio bulviasodžio pasėliai buvo reti, silpniau augo, turėjo mažai produktyvių stiebų.

Liepos 20 d. žieminiai kviečiai buvo pieninės-vaškinės brandos tarpsnio, žieminiai rugiai, kvietrugiai - vaškinės, o žieminiai miežiai - jau pasiekę visišką brandą. Kauno rajone liepos 15 d. kombainai jau kūlė žieminius rapsus, o daugumoje laukų žieminiai rapsai jau turėjo 70-80 proc. subrendusių ankštarų.

Liepos gale dažni lietūs ir drėgmės perteklius dirvose sutrikdė javapjūtę. Kadangi lijo vos ne kasdien, javapjūtės darbai Lietuvoje faktiškai nevyko iki rugpjūčio 15 d. Sustojo vos tik pradėti dirvų ruošimo žieminių rapsų sėjai darbai, kurie, remiantis agrotechnikos reikalavimais, turėjo būti pradėti sėti rugpjūčio pirmojo dešimtadienio gale. Pagerėjus orams nuo rugpjūčio vidurio prasidėjo intensyvi javapjūtė.

2011 metų orų įtaka lauko augalininkystei

Kalbant apie šių metų žemės ūkio augalų augimo sąlygas, galima konstatuoti tokius pastebėjimus:

• žieminiai kviečiai pradėjo žydėti apie savaitę anksčiau negu daugiametis vidurkis, o grūdui formuotis trūko drėgmės;
• avižos išleido šluoteles apie 7-10 dienų anksčiau negu pernai;
• ypač išryškėjo sausros pasekmės mažai ar visai netręštuose varpiniuose žolynuose; jų aukštis buvo 20-30 cm mažesnis negu įprastai;
• šiais metais išryškėjo naudotų augalų apsaugos priemonių efektyvumas žiemkenčių pasėliuose. Herbicidais purkšti pasėliai buvo nepiktžolėti, o nepurkštuose - suvešėjo bekvapiai šunramuniai, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys, baltosios balandos, trikertės žvaginės ir kitos piktžolės, kurios užėmė išretėjusių žieminių javų pasėliuose atsiradusią erdvę;
• palyginti daug žieminių kviečių ar kvietrugių plotų buvo „išmarginti" įsėtais vasariniais javais - kviečiais, kvietrugiais ar miežiais, todėl buvo prognozuota, jog dėl šios priežasties, pašarinių grūdų bus išauginta gana daug, o sėklai auginamų grūdų bus prikulta mažiau negu įprastai;
• išlikę žieminių rapsų plotai dažnai buvo praretėję, tačiau rapsai gerai šakojosi, sėklos buvo stambios;
• javų pasėliuose Lietuvoje ir toliau pastebimai sparčiai plinta sunkiai išnaikinamos piktžolės - dirvinės smilguolės ir tuščiosios avižos.

Šiuo metu dar nėra paskelbta oficialių statistinių duomenų apie žemės ūkio augalų derlingumus už šiuos metus, tad palyginti mūsų prognozuoto derlingumo su statistiniu nėra galimybių. Tačiau prognozuojame, jog labiausiai šiais metais sumažėjo žieminių kviečių bei žieminių rapsų derlingumas, atitinkamai apie 0,8 t/ha ir 0,5 t/ha, palyginti su paskutiniu 5 metų vidutiniu derlingumu. Tikėtina ir tai, jog vasarinių miežių pasėliai subrandino apie 0,3-0,4 t/ha didesnį derlių, o cukrinių runkelių ir kukurūzų derlius bus gerokai didesnis negu vidutiniškai.

Nepaisant to, kad žiemkenčių sėjos sąlygos rugsėjo mėnesį dėl dažno lietaus nebuvo palankios, ilgas ir kaip reta šiltas spalio mėnuo leido ir vėlyvesnės sėjos žiemkenčiams augti ir stiprėti. Kaip ankstesniais metais, taip ir šiemet, svarbiausia buvo laiku pasėti, suformuoti tinkamo augalų tankumo žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlius bei laiku atlikti rudens pasėlių priežiūros darbus.

Ankstyvos sėjos žiemkenčiai lapkričio mėnesio pradžioje buvo išsivystę iki krūmijimosi tarpsnio vidurio, vėlyvesnės buvo krūmijimosi pradžioje. Spalio gale saulėtos dienos ir pirmosios rytinės šalnos padėjo javams užsigrūdinti ir ruoštis žiemai.

Žieminiai rapsai taip pat gerai išsivystę. Daugelyje laukų rapsų šaknies kaklelis lapkričio pradžioje jau buvo pasiekęs 10-20 mm storį, o augimo kūgelis - 10-30 mm aukštį. Naudojant augimo reguliatorius, rapsai nustojo augę ir ruošiasi žiemojimui, turėdami gerai išvystytus 8-10 tikrųjų lapelių. Kai augalai neperaugę, galima tikėtis sėkmingo rapsų pasėlių peržiemojimo. Nesant dirvose paviršinio drėgmės pertekliaus, o augalams pasiekus rekomenduojamą geram žiemojimui išsivystymą, norisi tikėti, kad augalai sėkmingai įveiks ir visas žiemos negandas.

V. Feiza

Mano ūkis, 2011/12