Kaip iki 2020 m. bus vystomas šalies miškų ūkis numatoma baigiamame rengti strateginiame dokumente - Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje. Šiame strateginiame dokumente numatoma daugiau dėmesio skirti privačių miškų savininkams. Jie bus skatinami didinti savo miško vertę į jį investuojant; atlikti ne visuomet pelningus, tačiau miškui naudingus darbus, o efektyvesniam miškų valdymui bus skatinami kooperuotis.

Būtinybė keisti strateginius miškų ūkio dokumentus brendo jau nuo 2004 m., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsiradus galimybei gauti ES finansinę paramą miškų ūkiui 2004-2006 m. laikotarpyje, o ypač įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, kur Europos Sąjungos paramos miškams ir miškų ūkiui galimybės išsiplėtė tiek remiamų veiklų, tiek ir finansine apimtimi. Galutinis sprendimas rengti tokią programą buvo priimtas įgyvendinant Vyriausybės 2008-2012 metų programą.

Programoje numatomi penki strateginiai miškų ūkio plėtros tikslai: Lietuvos miškų ir jų išteklių išsaugojimas, racionalaus šių išteklių naudojimo užtikrinimas, siekis didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą, išsaugoti ir didinti miško ekosistemų tvarumą, ir miškų mokslo atstovų bei visuomenės skatinimas  dalyvauti formuojant ir įgyvendinant miškų ūkio politiką, užtikrinti subalansuotą miškų mokymo plėtrą. Tokiu būdu strateginiai tikslai ir šiems tikslams pasiekti suformuluoti uždaviniai (kurių iš viso numatyta daugiau kaip trisdešimt) apima praktiškai visus bent kiek svarbesnius miškų ūkio politikos klausimus.

Daugiau dėmesio privatiems miškams

Naujosios programos projekte, lyginant su šiuo metu galiojančiais miškų ūkio strateginiais dokumentais, daugiau dėmesio skiriama privatiems miškams ir jų ūkiui. Siekiant spręsti neretai jau įsisenėjusias privačių miškų ūkio problemas, ne tik konkretizuojami kai kurie jau ankstesniuose dokumentuose numatyti veiksmai, bet ir atsiranda visiškai naujų priemonių, o tuo pačiu naujų galimybių privačių miškų savininkams.

Uždaviniu skatinti tiesioginės finansinės naudos neteikiančių miško ūkinių priemonių vykdymą privačiuose miškuose, ypač jaunuolynų ugdymą, želdinių ir žėlinių priežiūrą, miško atkūrimą vertingų rūšių ir nustatytų parametrų sodmenimis, tuo siekiant pagerinti šių miškų infrastruktūrą ir formuoti ekonomiškai vertingesnius medynus formuojama visiškai nauja grupė priemonių, kurios paskatins miško savininkus investuoti į mažo pelningumo ir didesnės finansinių nuostolių rizikos veiklas savo miško valdoje (pvz., miško atkūrimą želdant, želdinių ir žėlinių priežiūrą, jaunuolynų ugdymą, miško kelių infrastruktūros kūrimą ar priežiūrą ir pan.). Parama kai kurioms išvardintų priemonių teikiama ir dabar, pvz., jaunuolynų ugdymas ar miško kelių įrengimas ir rekonstrukcija remiamas ES paramos lėšomis, tačiau būtinybę plėsti remiamų veiklų ratą diktuoja dabartinė situacija privačiuose miškuose, kai didelis kiekis pagrindinių miško kirtimų kirtaviečių paliekama savaiminiam žėlimui (59 proc. visų privačiuose miškuose atkuriamų kirtaviečių), o jaunuolynų ugdymo apimtys išlieka labai mažos (kasmet privačiuose miškuose jaunuolynų ugdoma apie 1 tūkst. ha arba tik apie 8 proc. ugdytinų medynų ploto).

Uždavinys atnaujinti ūkinę-komercinę veiklą visuose žemės reformai nepanaudotuose rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose, juos parduodant aukcionuose arba priskiriant valstybinės reikšmės miškams iš esmės nėra naujas, tačiau sprendimas leisti parduoti šiuos miškus aukcionuose yra naujas ir jis turėtų padėti išjudinti rezervuotų, bet nenaudojamų miškų problemą iš mirties taško. Be to, būtų sudarytos prielaidos plėsti privačių miškų plotus.

Kita priemonių grupė, kuria būtų sudarytos prielaidos privačių miškų ūkio plėtrai, numatyta uždaviniu skatinti platesnį inovacijų taikymą miškų ūkyje, ypač miško savininkų kooperaciją bendrai ūkinei veiklai, medienos ruošos mašinizavimą, miškų ūkio informacijos kompiuterizavimą ir nuotolinio ryšio sistemas, tuo sudarant prielaidas efektyvesniam miškų ūkiui bei darbo našumo augimui. Miško savininkų kooperacijos bendrai ūkinei veiklai apimtys per pastarąjį dešimtmetį beveik nedidėjo. Miško savininkų kooperatyvų šiuo metu Lietuvoje yra nedaug, o ir tie patys iš esmės neatitinka tikrojo kooperatyvo veiklos principų, jie vienija tik minimaliai įstatymu reikalaujamą arba jam artimą narių skaičių, pakankamai dažnai nėra atviri naujiems nariams miško savininkams prisijungti prie kooperatyvo, pagrindinę veiklą vykdo ir pajamas gauna teikdami paslaugas tretiesiems asmenims, o ne kooperatyvo nariams. Menką kooperacijos lygį privačių miškų ūkyje iš esmės sąlygoja kooperacijos proceso skatinimo nebuvimas, taip pat miško savininkų neigiama bendros ūkinės veiklos patirtis sovietinės kolektyvizacijos procese. Tuo tarpu kooperacijos, kaip efektyvios formos bendrai tvarkyti smulkias miško valdas, būtinumą lemia didelis skaičius (daugiau kaip 200 tūkst.) smulkių (mažesnių kaip 10 ha) miško valdų, kuriose atskirai neracionalu vykdyti miškų ūkio veiklą.

Miškams - dešimtadalis KPP po 2014 m. lėšų

Smulkmeniškas ir dažnai esminės įtakos miškų būklei nedarantis, bet tuo pačiu ūkinę veiklą ir miško savininko ar valdytojo pasirinkimo teisę ribojantis poįstatyminis teisinis reguliavimas išlieka charakteringu Lietuvos miškų ūkiui. Todėl uždaviniu sumažinti administracinių apribojimų ir biurokratinių procedūrų naštą miškų ūkyje, tuo sudarant prielaidas efektyvesnei ūkinei veiklai miškuose ir tikslingesnei valstybinei miškų ūkio kontrolei numatoma apimti tokias priemones kaip teisės aktų reikalavimų peržiūra, atsisakant esminės įtakos miškų būklei neturinčių, bet miško savininkų ir valdytojų veiklą ribojančių ar jiems papildomus kaštus sukeliančių reikalavimų, tai pat atsisakant kai kurių neesminių miškų ūkio veiklos darbų kontroliavimo.

Labai svarbus uždavinys, susijęs su daugelio anksčiau išvardintų priemonių finansavimu yra 2014-2020 m. programiniame laikotarpyje miškų ūkio priemonėms skirti ne mažiau kaip 10 proc. visos kaimo plėtrai numatytos ES paramos, efektyviai panaudoti šią paramą planuojant priemones ir įsavinant lėšas, tuo išnaudojant papildomas galimybes investuoti į miškus ir miškų ūkį. Šiuo uždaviniu siekiama išlaikyti ES finansinės paramos miškų ūkiui apimtis 2007-2013 metų lygyje, o tai sudarytų galimybes toliau plėtoti paramos miškų ūkiui priemonių ratą.

Čia paminėti ne visi uždaviniai susiję su privačiais miškais, nes ne visais atvejais tikslinga formuluoti priemones tik vienai kuriai nuosavybės formai. Yra nemažai ir bendrų tiek privatiems, tiek valstybiniams miškams skirtų uždavinių, numatančių bendrą miškų ūkio plėtrą.

Sėkmingam įgyvendinimui svarbu ir savininkų iniciatyva

Praktiniam programos įgyvendinimui labai svarbus bus konkrečių veiksmų ir priemonių planas su konkrečiais priemonių finansavimo šaltiniais. Yra numatyta, kad Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa bus įgyvendinama pagal trejiems metams sudaromą planą. Pirmasis konkrečių veiksmų ir priemonių planas 2012-2014 m. bus rengiamas iš karto, kai tik Vyriausybė patvirtins čia aptariamą Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą. Programos įgyvendinimo veiksmus ir priemones numatoma finansuoti valstybės biudžeto specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, ES finansinės paramos fondų ir kitomis lėšomis, investicijoms į privačius miškus pritraukiant ir šių miškų savininkų lėšas.

Kaip praktiškai pavyks įgyvendinti programą ir kiek naudos ji duos privačių miškų ūkiui, priklausys ne tiek nuo suformuluotų priemonių ar joms skirtų lėšų, kiek nuo kiekvieno bet kuriame programos įgyvendinimo etape dalyvaujančio asmens atsakomybės supratimo, platesnio miškų reikšmės suvokimo ir noro prisidėti prie Lietuvos miškų išsaugojimo ir miškų ūkio plėtros. Kalbant apie privačius miškus, ypatingai svarbus bus miško savininkus vienijančių organizacijų vaidmuo.

N. Kupstaitis

Mano ūkis, 2011/12