Tarp sėjos ir derliaus brandos - ilgas laiko tarpas, per kurį vyksta įvairių pokyčių ir, deja, ne visada jie būna į gerąją pusę. Jei derlius subręsta ne toks, kokio tikėtasi, savęs neapsunkinant viską galima nurašyti nepalankioms oro sąlygoms. Tačiau nuolat tikrinant pasėlius, taisant klaidas ir pritaikant atitinkamas strategijas, daugelio nuostolių galima išvengti.

Labai dažnai rudenį žieminių kultūrų pasėliuose išryškėja klaidos, kurios atsiranda dėl netinkamų kombainų padangų vėžių arba blogai paskleistų smulkintų šiaudų. Ratų vėžės, paliktos po sėjos arba praėjusių sezonų darbų, taip pat yra labai dažnai pasitaikanti bėda. Po sėjos vėžių ištaisyti jau neįmanoma. Dėl netinkamo dirvos dirbimo susidariusią stambiai grumstuotą sėklos guoliavietę arba pažliugusią dirvą dar galima pataisyti volais, akėčiomis ar vėliau tręšiant pritaikytomis azoto trąšomis. Klaidos, kurios padaromos iki sėjos, dažniausiai tęsiasi visą vegetaciją, reikalaudamos papildomų išlaidų.

Pasitaiko, kad sėklų laboratoriniam daigumui esant 97 proc., lauko daigumas gali nukristi žemiau 80 procentų. Suapvalinus rezultatus išeitų, kad sėjos metu galima patirti apie 20 proc. sėjos išlaidų. Todėl reikia atidžiai stebėti pasėtų augalų vystymąsi ir laiku pastebėti palaipsniui ryškėjančias klaidas, išsiaiškinti jų atsiradimo priežastis, kad kitais metais jų nebekartotume. Klaidos būna skirtingos:

* tokios, kurios vegetacijos metu jau nebeištaisomos, pavyzdžiui, per sekli sėklos guoliavietė. Kontrolės priemones galime pritaikyti tik kitai sėjai, pvz., optimaliai įterpti sėklą arba investuoti į naują precizinę sėjamąją.

* tokios, į kurias tuojau pat arba vėliau galime reaguoti, pvz., pažliugusią dirvą paakėti arba vegetacijos periodo metu, pavasarį, parinkti atitinkamas azoto trąšas.

Kokia kontrolė reikalinga po sėjos ir pasėlių sudygimo rudenį? Į ką reikia atkreipti dėmesį, kokias klaidas dabar, vėliau arba atsinaujinus javų vegetacijai galima būtų pakoreguoti arba ištaisyti?

Apžvalginis pasėlio įvertinimas

Pasėliams sudygus, laukia pirmoji apžvalginė kontrolė. Dažniausiai pakanka laukus apžiūrėti pravažiuojant - pro automobilio langą paprastai galima pamatyti ir įvertinti, ar pasėlis sudygęs tolygiai, ar neišretėjęs. Svarbu žinoti, kad per tankiai sudygę pasėliai prilyginami išretėjusiems. Neskubėkime džiaugtis itin tankiai sudygusiu pasėliu. Jei sudygo 20 proc. augalų daugiau negu planuota, reikėtų išsiaiškinti, kodėl. Pernelyg tankų pasėlį bus sunku prižiūrėti visus metus. Per tankiame pasėlyje augantys javai dažniausiai anksčiau suserga ir ilgiau serga, būna neatsparūs įvairiems ligų sukėlėjams. Pasėlio ligotumui sumažinti ar nuo jo apsisaugoti reikės papildomų išlaidų naudojant fungicidus ir augimo reguliatorius. Yra taisyklės, kaip teisingai apskaičiuoti pasėlio tankumą.

Teisingai nustatyti pasėlio tankumą nėra sudėtinga. Sudėtingiau būna tada, kai augalai sudygsta netolygiai, ir vis dar neaišku, ar tai yra uždelstas dygimas ir dalis daigelių pasirodys vėliau, ar tai jau galima priskaičiuoti realiems nuostoliams.

Kad neapgaudinėtume patys savęs, reikia teisingai pasirinkti skaičiuotinas pasėlio vietas. Dauguma ūkininkų dažnai linkę skaičiuoti tankiai sudygusias pasėlio eilutes. Tačiau norint išsiaiškinti tikrąją padėtį, reikia vietą pasėlyje pasirinkti atsitiktinai. Būtinai skaičiuojamos dvi gretimos eilutės. Tvirtais kuoliukais pažymima po 1 m iš abiejų eilučių. Taip pavasarį galima tiksliai įvertinti žiemos padarytus nuostolius. Skaičiavimai kartojami keliose pasėlio vietose, tam kad būtų gaunamas kuo tikslesnis vidurkis.

Taip apskaičiuojamas augalų tankumas /m²:

augalų skaičius×100 (40×100);

÷ atstumas tarp eilučių, cm (÷12,5);

÷ suskaičiuotos eilutės, m (÷2);

= augalų /m² skaičius (=160).

Sėklos guoliavietė: per giliai ar per sekliai?

Problema: per giliai pasėta

Per gili sėja yra dažniausia netolygiai sudygusio pasėlio priežastis. Javai turi būti sėjami optimaliame gylyje, priklausomai nuo dirvos granuliometrinės sudėties. Varpiniai javai evoliucijos procese išsiugdė savybę, nepriklausomai nuo sėklos įterpimo gylio, formuoti savo krūmijimosi bamblį arti dirvos paviršiaus (l-4 cm gylyje). Dėl to jie krūmijasi palyginti daug oro (deguonies) turinčiame dirvos sluoksnyje. Savo ruožtu tame sluoksnyje dažniausiai būna ir pakankamai drėgmės, reikalingos pridėtinėms šaknims augti. Tuo remiantis kartais teigiama, kad optimalus varpinių javų sėklos įterpimo gylis kaip tik ir yra l-4 cm.

Per giliai pasėtą sėklą atpažinsime iš pailgėjusių dviejų ar net trijų pamatinių tarpubamblių, iškeliančių augimo kūgelį, arba baltų, ilgų krūmijimosi bamblių, kurie ištįsta dėl užaugintų ilgesnių antskilčių. Tokių augalų vystymasis yra uždelstas, jie blogiau formuoja krūmijimosi ūglius. Jei sėkla pasėta giliau negu 5 cm, ji sudygsta, tačiau yra pajėgi išvystyti tik vieną stiprų ūglį. Kiekvienas per giliai pasėtos sėklos centimetras silpnina augalo krūmijimąsi ir mažiausiai 10 proc. sumažina derlių.

Sprendimas. Per giliai pasėtų javų retus pasėlius reikia kuo anksčiau patręšti azoto trąšomis arba išretėjusius plotus paakėti. Papildomu tręšimu paskatinama žiedų diferenciacija, susiformuoja gausesnis grūdų kiekis. Esant reikalingam vandens kiekiui, azotas gali taip pat teigiamai veikti ir 1 000-čio grūdų masę. 1 000-čio grūdų masei padidėjus nuo 50 iki 55 g, gaunamas 10 proc. derliaus priedas.

Per giliai pasėtų sėklų pasėlius vegetacijos metu galima koreguoti minimaliai. Reikia surasti būdų, kaip šios problemos išvengti.

Problema: pasėta per sekliai

Vegetacijos pradžioje per sekliai pasėtas pasėlis nekrinta į akis, nes augalai vystosi tolygiai ir todėl nepriskaičiuojama jokių tiesioginių derliaus nuostolių. Pirmieji nuostoliai pastebimi tik tada, kai sudygusių augalų dirvos paviršiuje sekliai išsidėsčiusias šaknis paveikia konkuruojančių piktžolių biologiškai aktyvios medžiagos. Tokie augalai blogiau peržiemoja. Esant paviršiniam šaknų išsidėstymui, daigų tarpsniu panaudoti augimo reguliatoriai ir herbicidai patenka ant augalo šaknies kaklelio, augalas stresuoja, ir tai dažnai neigiamai paveikia derliaus dydį. Blogai įsišakniję augalai iki pat derliaus nuėmimo gali kelti įvairių problemų.

Sprendimas. Iš per sekliai pasėtos sėklos vystosi nestabilūs augalai, kurių derlingumas gali labai stipriai sumažėti. Deja, vegetacijos metu nėra jokių priemonių šiai problemai išspręsti.

Problema: daigų ligos

Daigų ligos anksčiau buvo viena pagrindinių blogo pasėlio daigumo priežasčių. Stipriai apnikus pavasariniam pelėsiui, varpų fuzariozės arba varpų septoriozės sukėlėjams, daigeliai dažniausiai žūsta dar prieš išlįsdami į dirvos paviršių. Atsiradus efektyviems beicams, daigų ligos tampa vis retesne problema. Tačiau ar beicai apsaugo sėklą nuo visų ligų sukėlėjų?

Klaidinga manyti, kad galima drąsiai sėti užkrėstą sėklą - esą beicai apsaugos nuo visų ligų. Pavyzdys gali būti Fusarium genties grybai. Šių grybų sporos apkrečia atvirus javų žiedynus, įauga į varpažvynius ir kitas varpos dalis, taip pat patenka ir į besiformuojančius grūdus. Dygdamas grybas perauga sėklos luobelę ir patenka į endospermą. Čia beicas dažnai grybo nepasiekia ir nesunaikina.

Beicai dygstančio daigo paviršiuje pirmiausia sustabdo patogeninio grybo augimą. Sumažėjus beico poveikiui, grybas gali vystytis toliau, taip pat gali įaugti ir į daigo vidinius audinius. Grybui pasiekus koleoptilę ir pradėjus joje vystytis, daigo dygimas sulėtėja. To pasekmė - uždelstas pasėlio sudygimas arba žiemojimo nuostoliai. Blogiausiu atveju gali atsirasti sisteminė infekcija, kuri pasiekia augalo varpas ir vėl užkrečia žiedus.

Ligoti daigai atpažįstami iš deformacijų arba spalvos pasikeitimo. Patogeninius grybus nustatyti dažniausiai galima tik laboratorijoje.

Sprendimas. Dėl daigų ligų išretėjusius pasėlius galima patręšti trąšomis, kurios paskatintų likusių daigų krūmijimąsi. Tačiau yra rizika, kad lėtai augantys patogeniniai grybai beico veikimo pabaigoje prasiskverbs į augalo vidinius audinius, juose išplis ir toliau jį silpnins. Fungicidų naudojimas javų pasėliuose nuo varpų fuzariozės ne visada užtikrina patikimą jų veiksmingumą, todėl labai svarbu jais nupurkšti tinkamu metu.

Problema: nedygstančios sėklos

Sėklos nedygti gali dėl to, kad dygimo energija būna išeikvota ramybės metu. Grūdai varpose subręsta esant palankioms - sausoms, šiltoms - oro sąlygoms. Sėklų ramybė baigiasi, kai jos patenka į vėsią ir drėgną dirvą. Jos sudygsta ir daigai auga tik esant tam tikroms palankioms jiems sąlygoms.

Javų sėklų ramybė susiformuoja karštu metu - liepos mėnesį. Kai javai sėjami rugsėjo viduryje į šiltą ir sausą dirvą, sėklos toliau lieka ramybės būklės. Joms pažadinti reikia vėsos ir drėgmės. Kai dirvos temperatūra ilgai nepakyla iki 15 ºC, o kritulių užtenka sėkloms išbrinkti, jos sudygsta. Jei sėkla nespėja laiku sudygti, o vegetacijos sezonas baigiasi, javų daigai lieka neišsivystę, nepasiekiamas tarpsnis, kuriam esant jie geba sėkmingai peržiemoti. Padėtį dar gali pabloginti ir daigų vystymąsi stabdantys beicai, kurie gali užvilkinti sudygimą ir minėtą efektą dar labiau sustiprinti.

Sprendimas. Nuo rudeninio sėklų nedygimo ir dėl to susilpnėjusių daigų nėra jokių veiksmingų priemonių.

Problema: netolygi sėja eilutėse

Sudygus javams pastebima, kad toje pačioje eilutėje augalai sudygsta nevienodai - tai per tankiai, tai per retai. Pagrindinė netolygios sėjos priežastis yra netinkamai sureguliuotos ar netobulos konstrukcijos sėjamosios. Sėjant sėjamosiomis, sėkla paduodama sėklavamzdžiais. Esant trinčiai ir statiniam pakrovimui, mažą nuolydį turinčiuose sėklavamzdžio dalyse susidaro didesnis sėklos kiekis. Ypač tai dažnai pasitaiko ilgesniuose vamzdžiuose, kurie jungiasi prie noragėlių. Todėl esant lėtesniam sėklų slinkimo ir kritimo greičiui, sėklos sėjamos netolygiai.

Sprendimas. Dažniausiai tai techninė problema. Didesnės sėjamosios kaip pranašumą turi antrą sėklų skirstytuvą, kurio dėka įprastinė sėklavamzdžio S forma pakeičiama tiesesne, taip išvengiama sėklų sangrūdų.

Išretėjusiems pasėliams - azoto trąšos

Kai pasėlis išretėjęs ar augalai silpnai krūmijasi, norint, kad javai išaugintų užtektinai varpų pageidaujamam derliui pasiekti, reikia tiksliai apskaičiuoti tręšimą azoto trąšomis. Daugiau ūglių išleisti skatinančios trąšos padidina ir varpų kiekį. Verta atkreipti dėmesį, kad azotas veiksmingas tik kai dirvoje yra pakankamai augalams prieinamo vandens. Kokią įtaką tręšimas azoto trąšomis daro prastai sudygusiam pasėliui, pavaizduota paveiksle.

Poveikiui sustiprinti trąšas papildomai galima išberti viena savaite anksčiau negu buvo planuota. Daigų tarpsniu augalų apsaugos produktus galima derinti su skystomis azoto trąšomis, tam, kad padidėtų žiedų kiekis. Tiesa, netolygaus pasėlio problemos ne visada išsprendžiamos panaudojus pritaikytas azoto trąšas. Vegetacijos metu, purenant ar kitaip dirbant žemę, galima padaryti įvairių klaidų, pvz., pažeidus šaknų vystymąsi, gali būti neigiamai paveikiamas būsimų grūdų skaičius. Dėl to gali susidaryti 10-20 proc. derliaus nuostolių.

Laukų korekcija volais ir akėčiomis

Volai ir akėčios yra seniai išbandytos priemonės pievose našiai velėnai suformuoti. Javų augintojai šias priemones yra primiršę, tačiau jos yra labai veiksmingos. Grumstuotos, nelygios dirvos apsunkina pasėlio priežiūros darbus, be to, tokią dirvą augalai išnaudoja tik 70-90 proc. Privolavimas atstato kontaktą tarp augalo šaknų ir dirvos. Tuo pačiu augalams yra užtikrinamas optimalesnis apsirūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis. Privolavimas yra vienas iš būdų po sėjos pakoreguoti nekokybiškai paruoštą sėklos guoliavietę.

Voluoti galima prieš sėją arba po sėjos iki pasėlio sudygimo. Deja, dažniausiai po sėjos pasėlis paliekamas likimo valiai. Po žiemos jis dažnai būna iškilnotas, volais galima aukštai iškilnotas vietas privoluoti. Po volavimo dirva sutankėja, o tai skatina augalus geriau augti. Akėčios gali būti panaudojamos pažliugusiai dirvai išpurenti. Pažliugus, užmirkus viršutiniam dirvos sluoksniui, augalų šaknys kenčia nuo deguonies trūkumo. Be to, tokios dirvos lėčiau įšyla, sutrinka azoto ir sieros tiekimas. Tokie pasėliai būna skurdūs ir reti.

Akėčių efektas yra įvairiapusis:

• į dirvą patenka deguonis, šiluma, drėgmė. Jie suaktyvina mikroorganizmus, atsakingus už azoto ir sieros tiekimą;
• aplaužius daigų augimo kūgelius, paskatinamas papildomas ūglių leidimas, reti pasėliai sutankėja;
• vienas iš ekologiniuose ūkių dažnai naudojamų metodų yra mechaninis piktžolių naikinimas.

Volams ir akėčioms galioja šios pagrindinės taisyklės:

• naudoti tik sausose arba gerai įvažiuojamose dirvose;
• naudoti tik tokiame pasėlyje, kuriame augalai neperžengę BBCH 29-30 augimo tarpsnio;
• volavimas ir akėjimas javų pasėliuose - tai tik vienos iš pasėlio koregavimo priemonių, kurios ne visada padeda išvengti derliaus nuostolių ir išlaidų. Visada verta gerai įdirbti žemę ir turėti gerą sėjamąją.

Lauko daigumo nuostolių nustatymo kriterijai

Pasėlis tolygus, tačiau blogesnis negu tikėtasi

• Tuščiuose pasėlio plotuose dygimas uždelstas

• nevienodos sėklos guoliavietės (pvz., dėl grumstuotos dirvos)

• dalis sėklų dar ramybės būklės

• Tuščiuose plotuose javai nedygsta, nors grūdai sveiki

• grūdai neturi kontakto su dirva, negali išbrinkti: grumstėta sėklos guoliavietė

• pasėta sėkla džiovinimo metu gali būti perkaitinta

• Tuščiuose plotuose javai sudygę, tačiau toliau neauga arba yra deformuoti

• ligota sėkla

• sudygusi sėkla dėl drėgmės trūkumo uždžiūvo

Nevienodas pasėlio sudygimas

Sudygę dryžiais arba juostomis

• Kas antra eilutė blogai sudygusi

• sėjamoji ne statmena dirvos paviršiui

• Trūksta pavienių eilučių

• užsikemša sėjamosios noragėliai

• Ratų vėžėse javai sudygę geriau negu kituose plotuose

• sėklos guoliavietei nekokybiškai įdirbta dirva

• nelygi, grumstuota dirva

• per šiltas oras

• Ratų vėžėse javai sudygę blogiau negu kituose plotuose

• sėklos guoliavietės paruošimas optimalus, tačiau reikia apsvarstyti sėjamosios padangų arba įvažų į lauką kombinacijas

• per šlapia

• Blogas pasėlio dygimas informuoja apie nekokybišką derliaus nuėmimą

• pasėliui sudygti trukdo blogai paskleisti arba prastai susmulkinti šiaudai

• dėl netinkamų kombaino padangų dirvos struktūrai padaryta žala

Nesudygę ploteliai

• Nelygūs, grubūs kalneliai, kuriuose pasėlis sudygęs prastai arba nesudygęs visiškai

• sraigių padaryta žala

• dėl grumstuotos dirvos sėklos neturi kontakto su dirva

• Lauko pakraščiuose, apsauginėse juostose, posūkiuose pasėlis sudygęs prasčiau

• sraigių padaryta žala

• pažeista dirvos struktūra

• blogas mikroklimatas, pvz., lietingais metais šios vietos dėl užmirkimo nukenčia labiau, todėl pasėlis nesudygsta arba sudygsta blogiau

• Nedidelėse laukelių vietose prastai sudygęs pasėlis

• blogai sureguliuota sėjamoji

• esant sausoms oro sąlygoms, daigams nepakanka drėgmės

J. Sinkevičienė

Mano ūkis, 2011/12