Joniškio žemės ūkio mokykla atlieka savo misiją - didžioji moksleivių dalis renkasi su žemdirbyste susijusias specialybes. Ir kuo toliau, tuo daugiau mokykloje atsiranda jaunimo, kuris savo ateitį sieja su žemės ūkiu. Būtent šiais moksleiviais labiausiai didžiuojasi mokyklos direktorius Liudas Jonaitis.

Mokykla, kurioje šiuo metu mokosi 530 moksleivių, skaičiuoja 25-uosius veiklos metus. Ji garsėja ne tik savo specialybių populiarumu, bet ir rudenine Šiaurės Lietuvos paroda-muge „AgroJoniškis 2011", kuri šiemet buvo surengta 15-ąjį kartą.

Mokosi motyvuotas jaunimas

Liudas Jonaitis direktoriaus pareigas eiti pradėjo, kai tik buvo išlieti mokyklos pamatai - 1986-aisiais, prieš Kalėdas. „Tai buvo sunkus periodas, - kūrimosi laikotarpį prisimena L. Jonaitis. - Bet per du dešimtmečius daug kas pasikeitė - ir sąlygos, ir mokymo programos, ir pats mokymo procesas."

Direktorius tikisi, kad pavasarį moksleivius jau bus galima pradėti mokyti dirbti nauja žemės ūkio technika, nes už 12 mln. litų, kuriuos skyrė Švietimo ir mokslo ministerija ir Europos Sąjunga, bus atnaujinta žemės ūkio ir technologijų mokomoji bazė. Suma atrodo didelė, bet ji, anot L. Jonaičio, yra tik trečdalis tos, kuri reikalinga ir kuri buvo žadėta anksčiau. „Kai kam sunku patikėti, kad naujas kombainas kainuoja apie milijoną, o geras traktorius - apie 600 tūkstančių litų", - atsidūsta mokyklos vadovas.

Joniškio žemės ūkio mokykla turi gimnazijos statusą, čia ateina mokytis pagrindinę mokyklą baigę mokiniai. Jie per dvejus metus įgyja vidurinį išsilavinimą. Baigę 12 klasę gali rinktis - dar metus mokytis ir įgyti specialybę, arba stoti kitur. Tačiau didžioji dalis lieka mokytis, nes tai suteikia du papildomus balus stojant į kolegiją arba vieną - į universitetą. „Tie mūsų mokiniai, kurie pasirenka studijas Aleksandro Stulginskio universitete ar LSMU Veterinarijos akademijoje, turi labai geras perspektyvas", - tikina L. Jonaitis.

Pasidomėję, kaip vaikai mokosi nedidelėse užsienio žemės ūkio mokyklose, joniškiečiai įsteigė agroserviso darbuotojo, jaunojo ūkininko, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo, technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybes.

„Nelengva buvo įtikinti tėvus, kad leistų vaikus mokytis. Dabar jaučiu didelį pasitenkinimą, kad jau antrus metus pas mus ateina mokytis labai motyvuoti ūkininkų vaikai, turintys puikius pažymių vidurkius. Man tai - didžiausias malonumas ir įvertinimas", - džiaugiasi L. Jonaitis.

Mokykloje žemdirbiškų specialybių grupės užpildomos pirmiausia. Tada pagal populiarumą eina padavėjo-barmeno, pardavėjo, apdailininko (statybininko), kompiuterininko programos. Apskaitininko ir kasininko specialybių priimami mokytis dvylika klasių baigę moksleiviai.

Užsidirbti - vis sunkiau

Joniškio žemės ūkio mokykloje daugiausia mokosi jaunuoliai iš Joniškio, taip pat iš kaimyninių Šiaurės Lietuvos rajonų - Pakruojo, Akmenės, Šiaulių. „Jeigu Vyriausybė finansuotų šią mokyklą pagal mokinių skaičių, kaip bendrojo lavinimo mokyklas, galima būtų visai neblogai gyventi", - sako L. Jonaitis. Tačiau mokykla gauna tik 70 proc. moksleivių krepšelių sumos, nes trūksta pinigų. Likusią dalį siūlo užsidirbti patiems. „Mes bandome tai daryti. Turime 200 ha žemės, bet dirbame sena technika, kuri dažnai genda. Negana to, šiemet visi žieminių kviečių ir rapsų pasėliai iššalo. Reikėjo atsėti, o visa tai mums suteikė didelių papildomų išlaidų", - gamtos išdaigos neaplenkė ir joniškiečių.

Direktorius pasakoja apie nesenus laikus, kai mokykla neblogai uždirbdavo. Prieš 5-7 metus būta dviejų pieno supirkimo punktų, veždavo pieną į Biržų pieninę. Bet ji bankrutavo ir neatsiskaitė su mokykla, kuri dėl to patyrė didelių nuostolių.

Mokykla su dviem KAMAZ'ais veždavo ūkininkų grūdus, teikdavo agroserviso paslaugas. Turėjo danišką cukrinių runkelių nuėmimo kombainą - jis dirbo ištisas dienas ir duodavo mokyklai pelno. Tačiau dabar Joniškio rajone nebeauginami cukriniai runkeliai. Be darbo stovi ir cukrinių runkelių sėjamoji. „Ūkininkai su ES parama įsigijo naują techniką ir mokyklos paslaugos jiems tapo nereikalingos. Tad galimybių užsidirbti lieka vis mažiau", - guodžiasi L. Jonaitis.

Direktorius keletą kartų jau galvojo išeiti iš mokyklos, balotiravosi į Seimą ir bandė tapto Joniškio meru. „Vis dėlto supratau, kad čia aš geriausiai galiu save realizuoti, įvykdyti savo sumanymus. Užteko nuvykti į Estiją, ir jau kilo minčių, ką daryti su prieš dvejus metus mums prijungta Gruzdžių žemės ūkio mokykla", - sako direktorius.

Gruzdžių žemės ūkio mokykla nebesurinko moksleivių. Prijungus ją prie Joniškio mokyklos, visi turėti pastatai buvo perduoti Turto fondui. O ten buvo pastatytas kompleksas už 5 mln. litų, kuris, pasak L. Jonaičio, stovėjo plikas, be jokių laboratorinių įrengimų, žemės ūkio technikos. „Kai kurią techniką teko ten pervežti iš Joniškio mokyklos, o vaikus kasdien vežiojame į Gruzdžius autobusu. Tai irgi kainuoja. Ir pamokų laikas kelionėms eikvojamas. Bet veikla ten privalo vykti 5 metus, kitaip turėtume grąžinti Europos Sąjungai 5 mln. litų paramą. Ši situacija mus trikdo, bet kol kas kitos išeities neturime", - atvirai kalba mokyklos vadovas.

Atidarė naują laboratoriją

L. Jonaitis didžiuojasi ir nauja, šį rudenį mokykloje atidaryta Žemdirbystės - žemės ūkio technikos laboratorija. Anksčiau šioje vietoje stovėjo senas kombainas „Niva". „Idėja įrengti modernią laboratoriją kilo prieš dvejus metus, kalbantis su „Dotnuvos projektų" vadovais Rimantu Dapkumi ir Rimvydu Brazausku. Pasvarstėme, kad reikia Joniškio žemės ūkio mokyklai laboratorijos, panašios į Aleksandro Stulginskio universiteto. Vienai bendrovei šią idėją realizuoti būtų buvę per sunku, bet tuomet pečius surėmė daugiau galingų vyrų, ir jų dėka mokykla jau turi modernią žemdirbystės laboratoriją, kuri taip reikalinga žemdirbystei, agronomijai, mechanizacijai ir kitoms specialybėms", - pasakoja L. Jonaitis.

Šiuo metu žemdirbystės laboratorijoje floristikos mokosi būsimieji dekoratyvinio apželdinimo specialistai. Jie, direktoriaus teigimu, nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose ir laimi prizines vietas.

Energija ir naujomis idėjomis trykštantis L. Jonaitis žino, kad mokykloje turi Svajoklio pravardę. Tačiau jis dėl to nė nemano įsižeisti: „Džiaugiuosi mūsų mokyklos kolektyvu. Direktorius yra tas žmogus, kuris gali visokių „nesąmonių" prisigalvoti. Bet jas vykdyti turi darbuotojai. Man smagu, kad esu Svajokliu vadinamas, nes iš visur stengiuosi parsivežti idėjų. Dabar mąstau, ką daryti su visais pastatais, kurie stovi Gruzdžiuose. Jie yra geroje vietoje, netoli Šiaulių ir jau galvoju juos susigrąžinti atgal į mokyklos balansą. Bandysiu parengti tų pastatų panaudojimo projektus. Nes jų niekas neperka ir tie pastatai be priežiūros tiesiog sugrius."

Gruzdžiuose stovi kadaise statyta dvaro akmeninė kiaulidė, arklidė, karvidė, o pats dvaro pastatas jau sugriuvęs. Bet po 3-5 metų L. Jonaitis ten žada padaryti tai, ko Lietuvoje dar nėra...

Tuo nesunku patikėti, nes Lietuvoje daugiau nėra ir mokyklos, kuri 15 metų kiekvieną rudenį surengtų visos Šiaurės Lietuvos parodą-mugę. Šiųmetis Joniškio žemės ūkio mokyklos renginys jau buvo tarptautinis. Sakoma, kad „AgroJoniškis" - labiausiai prie žmonių priartinta paroda-mugė. Galbūt todėl, kad ją rengia moksleiviai.

Dovilė Kamarauskienė

Mano ūkis, 2011/11