23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/11
Melsvadumbliai – biologiškai aktyvių medžiagų priedai
  • E. Paulauskas, V. Živatkauskienė, J. Kulpis, R. Stankevičius
  • Mano ūkis

Spirulina platensis yra unikalios cheminės sudėties itin baltymingas melsvadumblis. Jo biomasėje baltymų yra daugiau negu kiaušinio baltyme (45 proc.), sūryje (35 proc.), piene, mėsoje ar sojose. Tai gera žaliava ne tiktai farmacijos pramonei, bet ir įvairiems maisto ir pašarų priedams bei papildams gaminti.

Spirulina platensis - vienaląstis dumblis. Jo organinę medžiagą sudaro: ● 60-70 proc. baltymų; ● 10-12 proc. angliavandenių; ● 5 proc. riebalų; ● 2 proc. ląstelienos; ● 7 proc. mineralų; ● 6 proc. vandens. Be to, melsvadumblio sudėtyje yra biologiškai svarbių ir aktyvių medžiagų: baltymų, kitų azoto junginių, vitaminų, mineralų, polisacharidų, galinčių sudaryti su metalais kompleksus (tai lemia jų enterosorbuojančias savybes), angliavandenių, organinių rūgščių, lipidų, nesočiųjų riebalų rūgščių ir kt. Iš biologiškai aktyvių medžiagų labai svarbūs yra izoprenoidai, kurie veikia įvairių fermentų aktyvumą, nukleino rūgščių sintezę, fotosintezę. Spirulina platensis sudėtyje yra fitohormonų, fermentų, lemiančių dumblio antioksidacines savybes. Spirulina platensis melsvasis pigmentas fikocianas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas. Melsvadumblio cheminė sudėtis išties unikali.

Spirulina platensis sudėtyje yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių. Melsvadumbliuose yra tris kartus daugiau negu morkose, keturis kartus daugiau negu Chlorella vulgaris, dvidešimt šešis kartus daugiau negu abrikosuose β karotino. Dumblio baltymai yra biologiškai vertingi ir gerai pasisavinami. Jų sudėtyje aminorūgščių kiekis ir santykis atitinka JT FAO rekomendacijas.

Melsvadumblių paplitimas ir naudojimas

Jau seniai pasaulio šalių mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti vandenynų bei gėlųjų vandenų biomasę naujiems saugiems maisto ir pašarų priedams bei papildams. Dumbliai - vandens augalai. Gyvena jūrose, ežeruose, upėse, tvenkiniuose, pelkėse. Jų randama ant drėgnos žemės, šlapių akmenų, drėgnos medžių žievės. Žemėje žinoma daugiau kaip 25 000 rūšių dumblių. Pagal pigmentų sudėtį, ląstelių sandarą ir dauginimosi būdus dumbliai skirstomi į klases (tipus, skyrius): žaliuosius, titnaginius, melsvadumblius, ruduosius ir raudonuosius.

Ekosistemoje dumbliai užima labai reikšmingą vietą. Jie apsaugo vandenynus ir kitus vandens šaltinius nuo žalingų medžiagų bei junginių. Teigiama, kad apie 80 proc. visų organinių medžiagų, kurios gaunamos fotosintezės procese, tenka dumbliams bei kitiems vandens augalams ir tik 20 proc. - antžeminiams augalams. Apskaičiuota, kad iš 1 ha jūros dugno galima gauti apie 10 t dumblių sausųjų medžiagų (iš 1ha kviečių - 4-6 t).

Evoliucijos eigoje susidarę dumbliai sukaupė savyje labai daug elementų (visa Mendelejevo lentelė), kurie yra būtini ir tinkami visiems aukštesniems organizmams. Jie naudojami farmacijos pramonėje, maisto ir pašarų papildų bei priedų gamyboje. Jūros dumbliai, pašalinus iš jų jodą, naudojami gyvuliams šerti.

Pastaraisiais metais mokslininkus sudominęs melsvadumblių tipo vienaląstis dumblis Spirulina platensis paplitęs visur, kur vanduo yra šarminės reakcijos, pakanka šviesos ir šilumos. Spirulina platensis randama Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos vandens telkiniuose. Šį dumblį dabar jau galima išgauti ir Tekskoko ežere, Meksikoje, Čado ežere bei nedideliuose Centrinės Amerikos ir Afrikos ežeruose.

Spirulina platensis dumblis taip pat gali būti auginamas specialiuose fotosintezuojančiuose blokuose, specialiai paruoštoje maitinamojoje terpėje. Dumblis Spirulina platensis yra apie 100 kartų didesnis negu Chlorella vulgaris, todėl šiuos dumblius auginti yra paprasčiau ir gaunamas didesnis derlius. Lietuvoje taip pat pradėtas dirbtinis melsvadumblio Spirulina platensis auginimas, iš kurio biomasės ruošiami kombinuotųjų pašarų papildai.

Vertingas racionų komponentas

Dėl unikalios sudėties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamųjų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių Spirulina platensis produktai gali būti sėkmingai naudojami kaip pašarų priedai ir papildai.

Tyrimais nustatyta, kad melsvadumblių produktai skatina primilžio padidėjimą 2-6 kg per parą, teigiamai veikia pieno kokybę (mažina somatinių ląstelių skaičių iki 26 proc.), gerina raciono maisto medžiagų virškinamumą iki 5,2 proc., tenkina mikroelementų Se, Cu, J poreikį, stiprina gyvulių imunitetą, slopina uždegiminius, aktyvina gyvybinius procesus, dalyvauja hemopoezėje (daugėja eritrocitų, hemoglobino), gerėja hematokrito santykis (kraujo plazmos santykis su bendruoju kraujo elementų kiekiu), gerina karvių apsivaisinimą, skatina reprodukcinės sistemos organų involiuciją po apsiveršiavimo. Veršingoms karvėms duodant šių produktų, veršeliai gimsta gyvybingesni, sveikesni, sparčiau auga ir vystosi.

Lietuvoje atliktų bandymų duomenų stokojama, todėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistai pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programą vykdo projektą „Melsvadumblio Spirulina platensis produktų naudojimas šeriant aukšto produktyvumo karves".

Tyrimai - 10-yje ūkių

Pagal projektą analogiški bandymai, naudojant melsvadumblio Spirulina platensis papildą Spilamix, atlikti 10-yje šalies ūkių (Kupiškio, Skuodo, Vilniaus, Lazdijų, Plungės, Šilalės, Kaišiadorių, Jurbarko, Panevėžio rajonuose ir Rietavo savivaldybėje). Bandymo trukmė - 90 dienų. Kiekviename ūkyje buvo sudarytos dvi analogiškos karvių grupės: kontrolinė ir bandomoji. Abiejų grupių laikymo sąlygos ir racionų maistingumas vienodas. Bandomosios grupės karvėms tyrimo metu papildomai per parą buvo duodama po 33,3 g papildo Spilamix.

Bandymo pradžioje, vėliau - kartą per savaitę, ūkiuose buvo atliekami kontroliniai karvių melžimai primilžiui per parą, pieno sudėties ir kokybės rodikliams nustatyti (po 13 kontrolinių melžimų per laikotarpį kiekviename ūkyje).

Bandymo metu abiejų grupių karvės buvo stebimos, o stebėjimo duomenys užrašomi bandymo stebėjimo žurnale. Bandymo metu buvo stebima: apetitas, sveikatingumas, susirgimai, rujų intensyvumas, apsivaisinimas, galūnių būklė. Bandymo duomenys buvo apdorojami statistinės analizės metodu ir „Winexcel" programa.

Pirmąją bandymų savaitę bandomųjų grupių karvės nenoriai ėdė koncentratus su Spirulinos platensis papildais. Vėliau šių grupių karvių apetitas pagerėjo. Bandomųjų grupių karvės visuose ūkiuose buvo sveikesnės, jų rujos buvo ryškesnės, jos geriau apsivaisino negu kontrolinių grupių karvės. Iš bandomųjų grupių karvių buvo primelžta pieno daugiau ir gauta daugiau pajamų negu iš kontrolinių.

Tyrimo metu iš bandomųjų grupių karvių buvo primelžta vidutiniškai po 2,04 kg, arba 11 proc. pieno per parą daugiau negu iš kontrolinių. Skirtumai patikimi (p<0,05). Pieno primilžiai ir jų skirtumai atskiruose ūkiuose bandymų metu buvo nevienodi. Vidutinis primilžis iš karvės per parą bandomųjų grupių karvių tiriamuoju laikotarpiu atskiruose ūkiuose buvo 0,4-6,0 kg, arba 2-33 proc. didesnis negu kontrolinių. Riebalų koncentracija visų grupių karvių piene buvo skirtinga ir didesnė negu nustatyta bazinė.

Baltymų koncentracija visų grupių karvių piene tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė negu nustatyta bazinė. Šis rodiklis kontrolinių ir bandomųjų grupių karvių piene buvo nevienodas, tačiau melsvadumbliai neturėjo įtakos baltymų koncentracijai.

Laktozė arba pieno cukrus yra pagrindinis angliavandenis piene. Jos koncentracija yra didesnė negu kitų angliavandenių (gliukozė, galaktozė, mionozitolas, N-acetilgliukozaminas, laktozės oligosacharidai ir kt.). Laktozė yra disacharidas, susidedantis iš vienos molekulės gliukozės ir vienos molekulės galaktozės. Laktozės molekulė turi dvigubai daugiau energijos negu gliukozė. Dėl osmosinio slėgio laktozė pieno liaukoje skatina pieno sekreciją ir daro svarbiausią įtaką pieno sausųjų medžiagų (apie 52 proc.) ir skystosios frakcijos (apie 70 proc.) komplekso sintezei. Ji turi savybę sujungti daug vandens, nuo kurio priklauso sintetinamo pieno kiekis. Kiekvienas laktozės mikrogramas sujungia apie 10 kartų didesnį vandens kiekį, todėl laktozės koncentracija pieno liaukoje yra vienas svarbiausių pieno primilžiams įtakos turinčių veiksnių. Ji sintetinama pieno liaukoje iš gliukozės, o gliukozė sintetinama kepenyse iš propiono rūgšties. Pastaroji kaip fermentacijos produktas patenka iš didžiojo prieskrandžio. Laktozės sintezei taip pat naudojama gliukozė, kuri susidaro plonajame žarnyne skaidant krakmolą ir kitus angliavandenius.

Urėjos koncentracija kontrolinių ir bandomųjų grupių karvių piene tiriamuoju laikotarpiu kito normos ribose. Melsvadumblių papildai neturėjo esminės įtakos urėjos kiekiui bandomųjų grupių karvių piene. Pagal urėjos kiekį piene galima vertinti didžiojo prieskrandžio aktyvumą ir karvių mitybos kokybę. Kai urėjos koncentracija piene yra mažesnė negu norma, racione dažniausiai trūksta baltymų. Kai urėjos piene daugiau už normą, racione baltymų per daug. Jei gana ilgai urėjos koncentracija neatitinka normų, kyla pavojus, kad dėl nesubalansuotos karvių mitybos gali sutrikti karvių sveikata, sumažėti produktyvumas ir sutrikti apsivaisinimas.

Papildai „Spilamix" tiriamuoju laikotarpiu darė nedidelę įtaką somatinių ląstelių skaičiui bandomųjų grupių karvių piene Sauliaus Brazdžiūno, Danutės Jakumienės, Gedemino Lenkčio ir Zigmo Andriuškevičiaus ūkiuose. Skirtumai nėra patikimi (p>0,05). Kituose ūkiuose šių papildų poveikis nebuvo nustatytas.

Tiriamuoju laikotarpiu bandomųjų grupių karvės suėdė mažiau pašarų produkcijos vienetui pagaminti. Su tuo pačiu pašarų kiekiu iš bandomųjų grupių per 90 bandymo dienų buvo primelžta vidutiniškai po 183 kg pieno, arba 11 proc. (2-33 proc.) daugiau negu iš kontrolinių grupių karvių.

Karvių primilžiai visuose ūkiuose buvo skirtingi, todėl ir pajamos už pieną buvo nevienodos. Be to, tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo pieno supirkimo kainos. Todėl ūkiai, kuriuose bandymai buvo pradėti vėliau, už pieną gavo mažiau pajamų.

Bandymo metu atskiruose ūkiuose už parduotą bandomųjų grupių karvių pieną (neskaičiuojant išlaidų pašarams) buvo gauta 2-33 proc. pajamų daugiau negu už kontrolinių grupių. Produkto „Spilamix" išlaidos 1 kg pieno gauti sudarė vidutiniškai 0,03 Lt. Atėmus jas (neskaičiuojant išlaidų pašarams), aštuoniuose ūkiuose už bandomųjų grupių karvių pieną pajamos buvo 2-30 proc. didesnės negu už kontrolinių grupių. Dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų papildomų pajamų, atėmus produkto išlaidas, nebuvo gauta Šilalės ir Jurbarko rajonų ūkiuose.

E. Paulauskas, V. Živatkauskienė, J. Kulpis, R. Stankevičius

Mano ūkis, 2011/11