Žieminių česnakų mūsų sąlygomis galima užauginti apie 20 t ha^-1, priklausomai nuo veislės, dirvos savybių, klimato sąlygų ir kitų veiksnių. Jie sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, tai trunka apie 40-50 dienų. Tad optimalus česnakų sodinimo laikas yra paskutinis rugsėjo dešimtadienis ir pirmoji spalio pusė - ne vėliau kaip iki spalio 15 dienos.

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) - vienas iš seniausiai žinomų ir vartojamų augalų. Dėl aštraus specifinio kvapo, maistinių, gydomųjų ir dezinfekcinių savybių jie jau senovėje iš Vidurinės ir Pietvakarių Azijos paplito po visą Aziją, Afriką ir Europą. Vertingiausias komponentas česnakuose yra eteriniai aliejai, kurie suteikia ne tik aštrų skonį, kvapą, bet ir turi stiprų antiseptinį poveikį. Eterinių aliejų sudėtyje esantys fitoncidai naikina kenksmingus mikroorganizmus. Česnakuose yra angliavandenių - gliukozės, fruktozės, sacharozės, šiek tiek ląstelienos ir pektininių medžiagų, palyginti daug inulino. Baltymų česnakuose būna net 6-8 proc. Juose yra fosforo, kalio, geležies, sieros, jodo, vitamino C.

Žieminiai česnakai formuoja žiedstiebius. Stiebai užauga aukšti - iki 1-1,5 metro. Žiedynai sudaryti iš 4-200 orinių svogūnėlių, kurių skersmuo nuo 3 iki 10 mm. Oriniai svogūnėliai apsupti apvalkalu, kuris 2-3 kartus ilgesnis už žiedyną. Žiedyne žiedai neišsivystę, išsidėstę šalia orinių svogūnėlių. Česnakų augalai turi kuokštinę šaknų sistemą. Žieminiai česnakai suformuoja sudėtinį svogūną, susidedantį iš atskirų skiltelių, išsidėsčiusių viena eile aplink žiedstiebį.

Dirva - puri ir derlinga

Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui. Optimalus rūgštumas - pH 6,0-7,5. Sodinti česnakus galima po įvairių daržovių, tačiau geriausia po tų, kurios buvo tręštos mėšlu: kopūstų, agurkų, šakniavaisių. Geri priešsėliai - ankštinės daržovės, žieminiai javai. Negalima jų auginti po svogūninių daržovių, nepatartina po bulvių ir morkų.

Česnakai yra šviesamėgiai augalai, kai trūksta šviesos, pagelsta lapai, sumažėja lapaplokščių plotas. Užpavėsinta auginimo vieta derlių sumažina 15-20 proc. Česnakams reikia daug drėgmės, ypač šaknijimosi ir ropelės formavimosi tarpsniais. Česnakai atsparūs šalčiui, dygti pradeda, kai dirvos temperatūra 4-6 ^oC, optimali temperatūra česnakų šaknijimuisi 5-10 ^oC, o augimui ir ropelių formavimuisi - 15-20 ^oC. Maisto medžiagoms žieminiai česnakai yra vidutiniškai reiklūs.

Šviežias mėšlas - netinka

Žieminiai česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, todėl tręšiama gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu, norma 40-60 t/ha (jei priešsėlis nebuvo tręštas mėšlu). Organinės trąšos įterpiamos nuėmus priešsėlį. Žieminiams česnakams reikalingos vidutinės mineralinių trąšų veikliųjų medžiagų normos rudenį yra tokios: azoto - 30 kg/ha; fosforo - 60-90 kg/ha ir kalio - 80-120 kg/ha. Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Azoto trąšomis augalai tręšiami žieminiams česnakams dygstant. Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, papildomai tręšiama azotu 30-60 kg/ha v. m.

Augalams pradėjus formuoti ropeles, česnakai papildomai tręšiami kalio trąšomis (apie 60 kg/ha v. m.). Česnakų papildomas tręšimas bus efektyvesnis, jei azoto trąšos bus maišomos su kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis. Pastaruoju metu papildomam tręšimui galima pasirinkti nemažai trąšų, skirtų augalams tręšti per lapus. Papildomas tręšimas aprūpina augalus mikro- ir makroelementais nuo sudygimo iki derliaus subrandinimo. Česnakams tinkamomis veiksmingomis skystosiomis trąšomis prekiauja firmos „Nutritechsystem Baltic", „Baltic Agro", „Linas Agro Group", „Agla" ir kitos.

Azotas reikalingiausias vegetacijos pradžioje. Kai jo trūksta, gelsta lapai, augalai skursta. Šaknų formavimąsi ir augimą vegetacijos pradžioje spartina fosforas. Jis taip pat greitina ropelių formavimąsi. Formuojantis ropelėms, labiausiai reikia kalio, kuris dalyvauja organinės medžiagos kūrimo procese, t. y. asimiliacijoje. Šis elementas gerina ropelių kokybę. Be pagrindinių maistinių elementų, reikalingi ir mikroelementai: magnis, kalis, boras, varis, natris.

Skiltelių paruošimas sodinimui

Žieminiai česnakai sėjai ruošiami, likus 1-2 dienoms iki sodinimo. Pirmiausia išskirstomos skiltelės. Skirstant labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto, nepalikti daug senos ropelės dugnelio, kuris trukdo įsišaknyti. Jei česnakų auginama nedaug, profilaktikai nuo nematodų ir ligų skiltelės 1 parą mirkomos 0,05 proc. kalio permanganato tirpale. Auginant mechanizuotai didesnį česnakų kiekį, skiltelės beicuojamos beicais Sumilex 500 SC, Rovral FLO 255 SC - jie registruoti Europos Sąjungoje. Prie beicų galima pridėti augalų biostimuliatorius, kurie padeda geriau česnakams įsišaknyti.

Česnakai skiltelėmis sodinami rankiniu būdu lysvėse, paliekant 20-30 cm tarpus tarp eilučių ir 5-10 cm eilutėje tarp augalų. Sodinant mechanizuotai, paliekami maždaug 45 cm tarpueiliai (mažesni ar didesni, priklausomai nuo turimos technikos). Beje, šiuo metu Lietuvoje česnakams auginti reikalingų mašinų siūloma daug: nuo skiltelių paruošimo iki česnakų nuėmimo bei derliaus džiovinimo sistemų (visą informaciją nesunkiai galima rasti internete).

Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40-50 dienų. Kaip jau minėta, geriausias laikas česnakams sodinti - rugsėjo paskutinis dešimtadienis ir pirmoji spalio pusė - iki spalio 15 d. Skiltelės įterpiamos 6-8 cm gylyje. Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai, siekia 700-1 200 kg/ha.

Oriniai svogūnėliai ir sėjinukai

Žieminiai česnakai gali būti dauginami ne tik skiltelėmis, bet ir oriniais svogūnėliais bei sėjinukais. Žiedynai su oriniais svogūnėliais nuimami pradėjus trūkinėti jų apvalkalams. Žiedynai nupjaunami kartu su žiedstiebiais, surišami ir pakabinami džiūti gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš sėją oriniai svogūnėliai iškuliami, išsijojami, sėjai paliekami stambieji (ne smulkesni kaip 4,0 mm skersmens). Tokius svogūnėlius galima sėti rudenį arba pavasarį, sėjos norma 60-80 g m^-2, gylis - 3-5 cm.

Sėjant pavasarį, per žiemą svogūnėliai laikomi neiškulti šaltai (2-5 ^oC) arba šiltai (16-20 ^oC). Laikytus šiltai reikia labai anksti pasėti, nes iki rudens gali nesubręsti. Tokiu atveju nesubrandintus sėjinukus galima palikti per žiemą, ir kitais metais užaugs normalus derlius. Sėjinukai sodinami rudenį, laikantis tų pačių reikalavimų, kaip ir sodinant skilteles.

Pasėlių priežiūra

Česnakų šaknys susiformuoja 10-20 cm gylyje. Šakniaplaukių ir šaknų plaukelių česnakai turi nedaug, todėl jų siurbiamoji galia nedidelė. Kad tokios šaknys galėtų aprūpinti augalą maisto medžiagomis, dirvoje turi būti daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų ir drėgmės.

Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, sekliai purenami tarpueiliai. Lietuvoje česnakams registruoti herbicidai Agil 100 EC ir Fenix 600 SC, tinka ir registruotas svogūnams Fusilade forte 150 EC. Augalų apsaugai nuo ligų naudojami fungicidai ir biologinės priemonės, nuo kenkėjų Lietuvoje registruotas insekticidas Cyperkill 250 EC. Nuo ligų ir kenkėjų geriau taikyti chemines ir biologines priemones, jas kaitaliojant tarpusavyje, tuomet išauginta produkcija bus švaresnė ir saugesnė. Rudenį pasodintus česnakus patartina mulčiuoti. Mulčiuojama prasidėjus šalnoms - durpėmis 2-3 cm sluoksniu (apie 50 m³/ha), kapotais šiaudais, pjuvenomis. Mulčiavimo privalumai: česnakai geriau žiemoja, pavasarį mažiau pridygsta piktžolių, vasarą sulaikoma dirvos drėgmė.

Derliaus nuėmimas

Labai svarbu česnakus ne tik pasodinti, bet ir nukasti laiku. Suvėlinus sutrūkinėja šoniniai lukštai, skiltelės išbyra. Žieminiams česnakams geriausias nuėmimo laikas: kai pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai (jeigu žiedynai nepašalinti) arba kai nugelsta 75 proc. lapijos - liepos mėnesio antroje pusėje. Išrovus augalą, matyti išryškėjusios skiltelės, tačiau išorinis lukštas sveikas. Česnakai gali būti nuimami mechanizuotai su šakniavaisių pakeltuvu, svogūnų kasamąja, bulvių nuėmimo kombainu ar specialiai česnakams nuimti pritaikyta technika.

Lauke česnakai džiovinami 5-10 dienų sąvalkose. Baigiama džiovinti sandėliuose - džiovyklose, naudojant aktyviąją ventiliaciją ir oro šildytuvus. Česnakų žiedstiebių lapijos liekanos ir šaknys šalinami, kai ropelės gerai išdžiūsta. Žieminių česnakų žiedstiebis sutrumpinamas iki 1,5-2,0 cm virš svogūno. Svarbu valant nepažeisti lukštų. Česnakai jautrūs sutrenkimams, nuo jų greitai pūva. Sėjinukai nukasami pageltus lapams ir pradėjus džiūti kakleliui.

Laikomi dėžėse arba stelažuose 20-30 cm sluoksniu, popieriniuose arba medžiaginiuose maišuose. Pagal naudojimo paskirtį, česnakai gali būti laikomi šiltai (16-20 ºC temperatūroje) ir šaltai (0-+5 ºC temperatūroje).

Šiltai laikytos ropelės auga lėčiau, tačiau jos būna didesnės, bet ne visada gerai subręsta ir blogiau laikosi. Šaltai laikyti česnakai, pasodinti greičiau auga ir subręsta, bet dažniausiai būna smulkesni ir gaunamas mažesnis derlius.

Lietuvoje auginamos žieminių česnakų veislės

Žiemiai - vidutinio ankstyvumo veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Derlinga, užaugina 12-16 t ha^-1 prekinių ropelių derlių. Ropelės plokščiai apvalios formos, dengiamieji lukštai baltos spalvos. Skiltelės stambios, ropelėje jų būna 6-8, sveria 67-88 gramus. Oriniai svogūnėliai smulkūs. Veislė atspari ligoms ir kenkėjams.

Arkus - šios veislės česnakų galvutės dengiamieji lukštai baltos spalvos su pilkomis gyslelėmis. Ropelės užauga 50-60 g svorio, sudėtos iš 4-7 stambių skiltelių, padengtų rudos spalvos su violetiniu atspalviu lukštais. Derlingumas - 8-10 t ha^-1.

Doneckij violetovyj - ropelės apvaliai plokščios, padengtos 2-3 lukštais. Lukštai balti su violetiniu atspalviu. Minkštimas baltas arba truputį kreminis. Ropelė kompaktiška, sudėta iš 6-8 skiltelių, sveria 30-54 gramus. Vegetacijos periodas nuo sudygimo iki visiško laiškų sugulimo trunka 95-116 dienų.

Jubiliejnyj gribovskij - gerai žiemojančių česnakų veislė. Net po atšiauriausių žiemų lieka gyvybingų 97 proc. rudenį pasodintų augalų. Vegetacijos periodas nuo sužėlimo iki laiškų išgulimo trunka 122-138 dienas. Derlius - 10-12 t ha^-1. Ropelės sudėtos iš 6-8 vienodų skiltelių, sveria 55-70 gramų. Aštraus skonio.

Gribovskij - gerai žiemojančių česnakų veislė. Vegetacijos periodas nuo sužėlimo iki laiškų išgulimo trunka 130-140 dienų. Derlius - 10-11 t ha^-1. Ropelės sudėtos iš 5-7 vienodų skiltelių, sveria 60-70 gramų. Aštraus skonio.

Parus -  šios veislės česnakai žiemoja vidutiniškai, po atšiaurių žiemų išlieka apie 80 proc. gyvybingų augalų. Vegetacijos periodas nuo sužėlimo pavasarį iki laiškų išgulimo trunka 125-135 dienas, galima gauti iki 15 t ha^-1 derliaus. Ropelės subrandina 5-7 stambias skilteles ir sveria 50-65 gramus. Veislė neatspari netikrajai miltligei.

R. Karklelienė

Mano ūkis, 2011/10