Vienas iš svarbiausių šiuolaikinio augalininkystės ūkio, siekiančio išlikti konkurencingu laisvos prekybos rinkoje, tikslų - mažinti gamybos sąnaudas. Nemažą jų dalį sudaro žemės dirbimo išlaidos, tad dažniausia bandoma taupyti, taikant minimalaus žemės dirbimo sistemas ar sėjant į visiškai neįdirbtą ražieną. Bandymų rezultatai rodo, kad tam tikromis sąlygomis supaprastintas žemės dirbimas nėra pats tinkamiausias taupymo būdas.

Lietuvoje ir užsienio šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad, taikant supaprastintą (neariamąją) žemės dirbimo sistemą ar dirvos visai neįdirbant (sėjant į ražieną), dirvožemio fizikinės savybės iš esmės nepakinta. Taip pat gerėja maisto ir organinių medžiagų balansas bei drėgmės režimas dirvožemyje. Dar vienas supaprastinto žemės dirbimo privalumas - išsaugota natūrali dirvožemio biologinė įvairovė, dėl ko padidėja mikrobiologinis aktyvumas viršutiniame armens sluoksnyje, pagerėja dirvos struktūra. Taip pat teigiama, kad 3-5 proc. sumažėjęs minimaliai įdirbtoje dirvoje auginamų augalų derlius yra ekonomiškai pateisinamas.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU, buvusio Lietuvos žemės ūkio universiteto) Bandymų stotyje buvo įvertinta skirtingo žemės dirbimo intensyvumo ir tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą bei šiaudų įterpimo įtaka vasarinių rapsų derlingumui. Palyginamieji skirtingų sistemų tyrimai truko vienus metus.

Dirvožemio savybės ir tyrimo metodai

ASU Bandymų stoties laukuose, kuriuose buvo įrengtas bandymas, vyrauja karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (Endocalcaric Endohypogleyic Luvisol), vidutinio sunkumo priemolis ant smėlingo lengvo priemolio. Dirvožemis silpnai šarminis (pH 7,6), vidutinio humusingumo (2,86 proc.), vidutinio kalingumo (134 mg kg^-1) ir didelio fosforingumo (266 mg kg^-1). Bandymas įrengtas laukelių skaidymo metodu 4 pakartojimais. Pradinis laukelių dydis - 96, apskaitomasis - 34,5 m².

Tyrimo objektai

A - šiaudų įterpimas: · šiaudai pašalinti (-Š); · šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š).

B - žemės dirbimo sistemos: · tradicinis gilus arimas 23-25 cm gyliu rudenį (GA); · seklus arimas 10-12 cm gyliu rudenį (SA); · seklus purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8-10 cm gyliu rudenį (KL); · seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5-6 cm gyliu prieš sėją (RK); · seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5-6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK); · tiesioginė sėja į neįdirbtą ražieną (ND).

Bandymo laukeliuose taikyts tokia augalų kaita: vasariniai rapsai -> žieminiai kviečiai -> vasariniai miežiai. Nuėmus miežių derlių, šiaudai vienoje bandymo dalyje buvo pašalinti (-Š), o kitoje dalyje - susmulkinti ir paskleisti (+Š). Pirmojo ir antrojo varianto laukeliai po miežių derliaus nuėmimo sekliai arti. Rudenį giliai arti tik pirmojo varianto laukeliai. Penktojo varianto laukeliuose po miežių derliaus nuėmimo ražienose įsėtos baltosios garstyčios - tarpinis pasėlis žaliąjai trąšai. Ketvirtojo ir penktojo variantų laukeliai įdirbti tik pavasarį vertikalių rotorių kultivatoriumi prieš rapsų sėją. Šeštojo varianto laukeliai neįdirbti nei rudenį, nei pavasarį, tad sėta tiesiai į neįdirbtą ražieną. Pavasarį du kartus kultivuoti tik pirmojo, antrojo ir trečiojo variantų laukeliai. Ketvirtojo ir šeštojo varianto laukeliai rudenį purkšti „Raundap" 4 l ha^-1 norma, o penktojo varianto laukeliai - pavasarį prieš rapsų sėją.

Vasariniai rapsai Hunter sėti ražienine sėjamąją Väderstad XL. Sėklos norma - 8 kg ha^-1. Tyrimų duomenys apdoroti dviejų veiksnių dispersinės analizės metodu, naudojant kompiuterinį programų paketą SYSTAT 10. Skirtumų tikimybės lygis tarp variantų įvertintas LSD testu.

Tyrimų rezultatai

Pasėlio sudygimo vienodumas ir intensyvumas yra vienas iš veiksnių, lemiančių vasarinių rapsų derlingumą. Lauko bandymų rezultatai parodė, kad drėgną pavasarį šiaudų įterpimas vasarinių rapsų sudygimui esminės įtakos neturėjo. Rapsų dygimo pradžioje skirtingų žemės dirbimo sistemų laukeliuose didelių skirtumų taip pat nebuvo matyti.

Dešimtą dieną nuo dygimo pradžios išryškėjo esminiai skirtumai. Mažiausiai rapsų daigų rasta sekliai pavasarį rotoriniu kultivatoriumi 5-6 cm gyliu purentoje dirvoje (RK), laukeliuose su žaliąja trąša (ŽTRK) ir ten, kur taikyta tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą (ND). Daigų skaičius dešimtą dieną nuo dygimo pradžios buvo atitinkamai 11, 22 ir 13 proc. mažesnis negu giliai artoje dirvoje (kontrolinis variantas).

Anksčiau nustatyta, kad nei rudenį, nei pavasarį neįdirbtoje dirvoje (ND) arba tik pavasarį sekliai purentoje dirvoje (RK ir ŽTRK) būna daugiau drėgmės ir dėl šios priežasties žemesnė temperatūra. Vėsesnėje dirvoje augalų dygimo intensyvumas paprastai būna mažesnis.

Pasėlio tankumas priklauso nuo augalo veislės, sėjos laiko, meteorologinių sąlygų ir dirvos paruošimo prieš sėją. Tyrimų rezultatai rodo, kad šiaudų įterpimas vasarinių rapsų pasėlio augalų skaičiui neturėjo esminės įtakos. Tankiausias pasėlis susiformavo rudenį kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais sekliai purentoje (KL) bei giliai ir sekliai artoje (GA ir SA) dirvoje. Iš esmės mažesnis pasėlio tankumas nustatytas ir su žaliąja trąša, ir be jos pavasarį rotoriniu kultivatoriumi sekliai purentoje dirvoje (ŽTRK ir RK). Panašus augalų skaičius rastas ir neįdirbtoje dirvoje (ND), tačiau, palyginti su giliu arimu, šis skirtumas neesminis.

Šiaudų paskleidimas vasarinių rapsų derlingumui esminės įtakos neturėjo, o skirtingo intensyvumo žemės dirbimo sistemų įtaka buvo esminė. Tik giliai artoje (GA) dirvoje vasarinių rapsų derlius siekė 1,68 t ha^-1. Panašus derlingumas buvo ir sekliai artoje (SA), rudenį sekliai purentoje (KL), prieš sėją rotoriniu kultivatoriumi sekliai purentoje (RK) dirvoje. Gerokai mažesnis derlingumas gautas vasarinius rapsus auginant 12 metų neįdirbtoje ražienoje (ND) bei po ražienose žaliąjai trąšai auginamų tarpinių pasėlių, sekliai įterpiamų rotoriniu kultivatoriumi pavasarį (ŽTRK). Palyginti su giliu arimu (GA), derlingumas sumažėjo atitinkamai 9 ir 17 proc. Tai galėjo lemti įvairios priežastys. Nuolat sėjant į neįdirbtą ražieną (ND), paviršiuje kaupiasi nesuirusios augalų liekanos, todėl blogėja sėjos kokybė, didesnė ligų ir kenkėjų plitimo galimybė, šiaudams suskaidyti mikroorganizmai išeikvoja daugiau viršutiniuose sluoksniuose esančio azoto. Po miežių nuėmimo pasėtų baltųjų garstyčių tarpinio pasėlio (ŽTRK) liekanos įterpiamos pavasarį rotoriniu kultivatoriumi prieš pagrindinių augalų sėją ir, jei dirva būna drėgnesnė, nukenčia sėklos guoliavietės kokybė, prigyja dalis piktžolių.

Glaustai

• Drėgną pavasarį šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos vasarinių rapsų sudygimui esminės įtakos neturėjo. Dygimo pabaigoje mažiau rapsų daigų rasta rudenį nedirbtų variantų laukeliuose: pavasarį rotoriniu kultivatoriumi purentoje dirvoje ir be žaliosios trąšos (RK), ir su žaliąja trąša (ŽTRK), taip pat neįdirbtoje dirvoje (ND). Palyginti su giliu arimu (GA, kontrolė), daigų skaičius dešimtą dieną nuo dygimo pradžios buvo atitinkamai 11, 22 ir 13 proc. mažesnis.
• Šiaudų įterpimas augalų skaičiui neturėjo esminės įtakos. Gerokai mažesnis pasėlio tankumas, palyginti su giliai artu laukeliu, nustatytas su žaliąja trąša ir be jo pavasarį rotoriniu kultivatoriumi sekliai purentoje dirvoje (ŽTRK ir RK).
• Kasmet įterpiami šiaudai vasarinių rapsų derlingumo nepadidino. Pakeitus gilų arimą (GA) sekliu arimu (SA), sekliu purenimu rudenį (KL) ar sekliu purenimu rotoriniu kultivatoriumi prieš sėją (RK) rapsų derlius iš esmės nekito. Vasariniai rapsai subrandino 9 proc. mažesnį, palyginti su giliu arimu, derlių tiesioginės sėjos (ND) laukeliuose. Sekliai rotoriniu kultivatoriumi pavasarį įterpus žaliąją trąšą (ŽTRK), rapsų derlius taip pat sumažėjo (17 proc.). 

  T. Galinaitis, V. Bogužas

• Mano ūkis, 2011/10