23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/10
Vaistinio valerijono ligos
  • E. Survilienė
  • Mano ūkis

Vaistinių augalų auginimas Lietuvoje gali tapti perspektyvia ūkio šaka. Daugelio šalių patirtis rodo, kad vaistinių augalų auginimas nėra lengvas, kaip kad gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šia linkme vykdomi tyrimai LAAMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Geros gamybos praktikos reikalavimus ir direktyvas vaistinės augalinės žaliavos ir jų produktų kokybė turi atitikti stabilumo, saugumo ir efektyvumo rodiklius. Kadangi žaliava reikalinga farmacijos, kosmetologijos, maisto pramonei, ją auginant turi būti atsisakoma sintetinių pesticidų, augimą skatinančių hormonų. Deja, šių reikalavimų ne visada paisoma. Štai Vengrijoje nuo 1974 m. buvo tiriami pesticidų likučiai daugiau kaip 4 000 importuojamų vaistinių mėginių. 172 mėginiuose rasta aukštesnio lygio likučių negu leidžia Vengrijos teisės aktai. Po 24 mėnesių saugojimo likučių koncentracija sumažėjo tik 5-10 proc. Užteršti mėginiai gauti iš 46 šalių - dominavo Viduržemio jūros ir subtropinis regionai.

Vaistiniams augalams gali kenkti ligos ir kenkėjai, kurie sumažina pasėlių derlingumą, blogina žaliavos kokybę, menkina prekinę vertę. Be infekcinių ligų, vaistiniai augalai bei jų žaliava gali būti pažeisti fiziologinės kilmės ligų, kurias sukelia nepalankios sąlygos augimo metu (šalnos, sausros), neteisinga priežiūra ir panašiai.

Vaistinių augalų ligas sukelia bakterijos, grybai ir virusai. Dažniausiai pasitaikančios vaistinių augalų ligos yra:

  • lapų dėmėtligės;
  • šaknų puviniai;
  • miltligės;
  • rūdys.

Bakterinės ligos - bakteriozės augaluose pasitaiko retai, ne daugiau kaip 10 proc. visų ligų. Dažniausiai bakterijos sukelia augalų audiniuose puvinius, ypač šaknų. Apsauga nuo bakteriozių yra sudėtinga ir iki galo neišspręsta. Dažniausiai taikomos prevencinės priemonės (pavyzdžiui, drėgmės mažinimas) ir agrotechninės priemonės - ligotų augalų šalinimas iš pasėlio ir panašiai.

Grybinės ligos

Dažniausiai vaistinius augalus pažeidžia grybinės ligos. Parazitinių grybų sukeltos ligos - mikozės - labai pavojingos. Jei augalas itin jautrus, liga gali visiškai sunaikinti pasėlį, ligoto pasėlio produkcija gali būti užteršta mikotoksinais.

Vaistiniai valerijonai (Valeriana officinalis) - vieni iš tų vaistinių augalų, kurie Lietuvoje jau pradedami auginti dideliais plotais. Pastebėta, kad daugiausia ligų aptinkama antrųjų metų vaistinio valerijono pasėlyje. Dėl iki 25-60 proc. pažeistos vaistinio valerijono lapijos (ligoti lapai anksti sudžiūsta, nubyra) šaknų derlius sumažėja iki 25-30 procentų.

Ligos, kurias sukelia Fusarium, Helminthosporium, Phytophthora, Pythium, Alternaria genčių patogeniniai grybai, sumažina vaistinės žaliavos derliaus išeigą iki 15-20 proc. ir pasireiškia kaip:

  • vytulys;
  • žiedinis puvinys;
  • minkštasis (šlapiasis) puvinys;
  • rudasis arba juodasis šaknų puvinys.

Esant drėgmės pertekliui, šaknys ir šaknies kaklelis apsitraukia balta puria grybiena, po kuria audiniai pūva šlapiuoju sklerotiniu puviniu (Sclerotinia sp.). Kitus šaknų puvinius gali sukelti dirvos patogeniniai Phoma, Fusarium, Rizoctonia genčių grybai ir bakterijos. Infekcijos plitimui pasėlyje didelę reikšmę turi sėklų užsikrėtimas ir tokie dirvos kenkėjai, kaip spragšiai, grambuoliai, dirvinukai, pelėdgalvių lervos.

Rūdžių sukėlėjai (grybai Puccinia commutata, Puccinia dioicae, Puccinia valerianae ir Uromyces valerianae) daugelyje šalių kasmet pažeidžia vaistinius valerijonus. Pažeistų augalų stiebų, lapkočių, lapų apatinėje pusėje vegetacijos pradžioje atsiranda oranžinės spalvos spuogelių su smulkiais įdubimais - ecidžių, kurie vasarą išnyksta, ir jų vietoje abiejose lapo pusėse atsiranda pradžioje šviesiai rudi spuogeliai - uredosorai, o vėliau tamsiai rudi - teleutosorai.

Agresyvios Erysiphe ir Sphaerotheca genčių grybų rūšys gali sukelti didelę žalą daugiau kaip 20 rūšių vaistinių augalų. Miltligės (Erysiphe valerianae, Erysiphe cichoracearum) pažeistų valerijonų lapai viršutinėje pusėje būna aptraukti baltu, plonu tarsi voratinklis apnašu. Miltlige sergančio vaistinio valerijono derlius sumažėja 25-30 procentų.

Augalams sergant netikrąja miltlige (Peronospora valerianae), lapų apatinėje pusėje susidaro pilkai violetinis apnašas.

Kai dėmės ant lapų didelės (pailgos, kampuotos arba beveik apskritos, pilkos arba rusvos), plačiais tamsesniais pakraščiais,  o iš apatinės lapo pusės aptrauktos baltu plonu apnašu, galima įtarti valerijono ramuliariozę (Ramularia valerianae).

Valerijono antraknozės (Colletotrichum valerianae) atveju dėmės būna kampuotos arba apskritos, 2-4 mm skersmens, šviesiai rudos su tamsesniais pakraščiais. Dėmėms susiliejus, lapo audiniai ruduoja ir džiūsta.

Ypatingas dėmesys - prevencijai

Kadangi Lietuvoje vaistinių augalų pasėlių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų nėra registruotų augalų apsaugos produktų, būtina laikytis bendrų agrotechnikos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant sėjomainai, sodinamosios medžiagos kokybei, subalansuotam tręšimui. Vaistinių augalų apsaugai nuo ligų pirmenybė teikiama biologiniams metodams, veislių su stipresniu imunitetu auginimui. Vietoj cheminių pesticidų galima naudoti biologinius produktus, kurie yra natūralios kilmės, nekenkia aplinkai, netoksiški augalams ir saugūs naudoti. Daugelis jų yra pagaminti iš augalinės žaliavos: iš Azadirachta indica sėklų aliejaus, Quassia amara, Mimosa tenuiflora, cinamono medžio, citrusinių vaisių žievelės ar sėklų ekstrakto ir pasižymi baktericidinėmis, fungicidinėmis bei insekticidinėmis savybėmis. Šie produktai naudojami kaip augalų imuninės sistemos gerinimo priemonė, kartu prevenciškai saugo nuo žalingų organizmų.

Kita priežastis, kodėl vaistiniai augalai negali būti apdoroti cheminėmis medžiagomis, yra ta, kad vaistinius augalus gausiai lanko natūralūs entomofilai (vabzdžiai apdulkintojai).

Puviniai, miltligės, rūdys ir vytuliai gali užpulti prieskoninius augalus, ypač jei augalai auga tankiai arba auginami drėgname, blogai nusausintame dirvožemyje. Blogos aeracijos ir šlapiame dirvožemyje suaktyvėja patogeninių grybų ir bakterijų augimas.

Sandėlių, laikymo, fasavimo patalpų, įrenginių sanitarijos ir higienos reikalavimų ir normų laikymasis, strategiškai panaudoti masalai, temperatūros ir drėgmės režimo palaikymas džiovintos produkcijos laikymo metu yra būtini užaugintos produkcijos apsaugai nuo graužikų, sandėlio kenkėjų, ligų sukėlėjų. Žaliavinės produkcijos rūšiavimas riboja kenkėjų ir ligų pradų patekimą į produkciją. Jei džiovintos produkcijos drėgmės ne didesnė kaip 11 proc., jokie mikroorganizmai joje nesiveisia. 

E. Survilienė

Mano ūkis, 2011/10