Lapkritį Hanoveryje vyksianti žemės ūkio technikos paroda „Agritechnica" - vieta, kur po vienu stogu sutelpa bene visos žemės ūkio mašinas gaminančios kompanijos, tačiau ne tik joje įmanoma išvysti skirtingų įmonių naujoves vienu metu. Pirmą kartą viename renginyje inovacijas pristatė keturios Skandinavijos kompanijos - traktorius gaminanti Suomijos įmonė „Valtra", žemės dirbimo ir sėjos techniką siūlanti Švedijos bendrovė „Väderstad", grūdų džiovinimo įrangą, saugyklas konstruojanti Švedijos kompanija „Tornum" bei tos pačios šalies firma „Trelleborg", kuri tiekia ir padangas, ir ratlankius.

Rugsėjį Berlyne surengtą naujovių anonsavimo renginį kompanijos „Valtra" pardavimų ir rinkodaros direktorius Luisas Telesas (Luis Teles) pavadino unikaliu ir neeiliniu įvykiu. „Pirmą kartą inovacijas pristatome kartu su kitomis įmonėmis", - pabrėžė jis. Pasižiūrėti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, kuri bus demonstruojama ir parodoje „Agritechnica", atvyko beveik 60 žurnalistų iš 22 pasaulio valstybių.

Visos naują techniką ir įrangą  pristačiusios Skandinavijos įmonės net ir per krizę neatsisakė plėtros ir investicijų į inovacijas. Šiemet 60-ties metų sukaktį švenčianti bendrovė „Valtra", priklausanti AGCO įmonių grupei, į gamyklos Suolahtyje plėtrą ir pertvarką mašinų surinkimo efektyvumui padidinti numačiusi investuoti 23 mln. eurų (beveik 80 mln. litų). Modernizavus surinkimo liniją, Valtra traktorių užsakymai bus įvykdomi greičiau. Pastarųjų penkerių metų „Valtra" investicijos siekia apie 50 mln. eurų (172,5 mln. litų).

Gamybą plečia ir „Väderstad". Kitąmet į gamyklos Vederštate (Väderstad) plėtrą (plotas išsiplės beveik 5 tūkst. m²), modernius įrengimus numatyta investuoti 8-10 mln. eurų (27,6-34,5 mln. litų). Duris atvėrė dar viena antrinė kompanijos įmonė Rumunijoje, netrukus pradės veikti ir padalinys Danijoje. Kitąmet iki rugsėjo planuojama baigti antrinės Lietuvos įmonės administracinio pastato ir remonto dirbtuvių statybas 30 km nuo Kauno. Šiam projektui įgyvendinti planuojama skirti 2 mln. eurų (apie 7 mln. Lt).

„Trelleborg" taip pat modernizuoja padangų gamybos technologijas - nuo 2005 m. investuota iš viso 142 mln. eurų (489,9 mln. litų). Vien šiemet modernizacijai išleista 48 mln. eurų (165,6 mln. litų). Pastatytos dvi padangų gamyklos Latvijoje ir Kinijoje.

Investuojama ne tik į gamyklų įrangą, naujas patalpas ir kvalifikuotus specialistus. Nemažos lėšos skiriamos gaminamiems žemės ūkio technikos modeliams tobulinti ir naujiems kurti. Kam tobulinimo procese skirti daugiausia dėmesio, lemia ir ūkininkų poreikiai, ir aplinkosaugos reikalavimai, ir verslo plėtojimo sąlygos. Žemdirbiams reikia ekonomiškai ir efektyviai dirbančios technikos, kuri dar ir yra draugiška aplinkai. Tausoti gamtos išteklius, juos saugoti ateities kartoms - reikalavimai, kuriuos kelia šiandiena. Šių reikalavimų paiso ir Skandinavijos kompanijos, visos be išimties pristačiusios sąnaudas taupančias, tvaraus ūkininkavimo reikalavimus atitinkančias mašinas ir įrangą.

Svarbiausia naujovė - kol kas už uždangos

Ne visas renginyje pristatytas naujas mašinas gamintojai leido viešinti. Kokia svarbiausia kompanijos „Valtra" naujiena, žemdirbiai sužinos tik prasidėjus šiųmetei „Agritechnica" parodai. Tačiau, pasak L. Teleso, ne mažiau svarbios ir kitos naujovės. Ateinančiam sezonui atnaujinti bene visų serijų traktoriai. Jų varikliuose įdiegta išmetamųjų deginių kiekį mažinanti SCR technologija, atitinkanti TIER III B deginių emisijos reikalavimus.

„Didžiuojamės, galėdami tokiu būdu prisidėti prie pastangų išsaugoti gamtą ateities kartoms", - teigė pardavimų ir rinkodaros direktorius, pridurdamas, kad ši technologija ne tik mažina kenksmingų medžiagų emisijas, bet ir taupo degalus. Apskaičiuota, kad traktoriai su SCR eikvoja vidutiniškai 7,7 proc. mažiau degalų, t. y. atėmus išlaidas dyzelinui ir AdBlue tirpalui, sutaupoma apie 3 000 eurų per metus (10 350 litų).

Pirmasis pasaulyje traktorius, kuriame 2008 m. buvo įdiegta SCR technologija, buvo Valtra S. Naujam sezonui pristatyta trečioji S traktorių karta, kurią žymi skaičius 3 prie modelio: S233 (270 AG), S263 (295 AG), S293 (320 AG), S323 (350 AG) ir S353 (370 AG). Triukšmo lygis nuo 71 dB sumažintas iki 70 dB. Į žemės ūkio paslaugas teikiančias įmones orientuotuose traktoriuose sumontuotas 630 l talpos degalų bakas, kuris yra 60 l talpesnis už montuojamus senesniuose modeliuose. Pagerinta variklių aušinimo sistema.

Nuo šiol mažiau aplinką terš ir mažieji Valtra T serijos modeliai. Juose taip pat įrengta SCR technologija. Šių traktorių asortimentą papildė T133 ir T153 modeliai, kuriuose montuojami 6,6 l Sisu Power varikliai, bei T163, T173, T193 modeliai su 7,4 l varikliais. Tyrimais nustatyta, kad šių traktorių su SCR technologija patobulintais varikliais degalų sąnaudos yra 5-10 proc. mažesnės. Pasak L. Teleso, mašinas, kuriose įdiegta deginių emisijas mažinanti įranga, paprasta eksploatuoti, nes sistemos veikimu „pasirūpina" elektronika. „Ūkininkui tereikia nepamiršti įpilti AdBlue", - garantuoja jis.

Kompanija „Valtra" prieš metus pristatė traktorius, kuriuos galima varyti ir biodujomis, ir dyzelinu. Be didelių variklio konstrukcijos pakeitimų, biodujomis gali būti sukuriama apie 70-80 proc. mašinos galios. L. Teleso teigimu, traktoriaus testavimo rezultatai nenuvylė - našumu jis nė kiek nenusileido įprastu dyzelinu varomiems modeliams, todėl šiemet pristatyta antroji biodujomis varomų N101 traktorių karta su SCR technologija patobulintais varikliais. „Alternatyvių degalų panaudojimo koncepcija atitinka šių dienų realybę. Daugėja biodujų jėgainių. Atsiras poreikis ir biodujomis varomiems traktoriams, todėl mes juos ir toliau tobulinsime", - patikino L. Telesas.

Tiksliosios sėjos mašinos atvers duris į naujas rinkas

Svarbiausia kompanijos „Väderstad" naujiena - kukurūzų ir kitų stambiasėklių augalų tikslaus išsėjimo sėjamoji Tempo. Pakabinama sėjamoji bus gaminama 6 ir 8 eilučių. Mažesnio darbinio pločio sėjamosios sėkladėžės talpa 1 250, 8 eilučių - 1 700 l. Numatyta galimybė užsisakyti mašiną su lokalinio trąšų įterpimo įranga.

Pasak „Väderstad" produktų vadybininko Larso Tylo (Lars Thylh), nauja sėjamoji sėja tiksliai, net ir važiuojant dideliu greičiu. „Dėl išskirtinio suspausto oro principu sėklas įterpiančio išsėjimo aparato sėjamoji tiksliai sėja ir kalvotuose laukuose. Sėjos kokybė nesuprastėja ir tada, kai mašina stipriai vibruoja", - naujovės privalumus pristatė vadybininkas. Be to, sėklas galima sėti ir į arimą, ir į minimaliai įdirbtą dirvą, ir į ražieną. Kiekvienos eilutės išsėjimo aparato spaudimas į dirvą siekia iki 325 kilogramų.

Vienas iš kompanijos „Väderstad" savininkų ir valdybos pirmininkas Kristeris Starkas (Crister Stark) neabejojo, kad naujas kūrinys atvers duris į naujas rinkas. „Apie pusę viso javų ir kitų kultūrų derliaus sudaro kukurūzai. Dešimt metų tyrinėjome ir aiškinomės, ar verta gaminti tokias sėjamąsias. Tikimybė, kad nauja mašina pateisins ir mūsų, ir žemdirbių lūkesčių, didelė. Kokybiškas produktas mus nuves į naujas rinkas," - gerai naujos mašinos galimybes vertino K. Starkas.

Grūdų džiovinimo ir saugojimo inovacijos

Globalios recesijos metų veltui nepraleido ir Švedijos kompanija „Tornum". Pasak jos vadovo Pero Larsono (Per Larsson), tuomet, kai buvo mažai užsakymų, inžinieriai triūsė ties grūdų džiovinimo naujovėmis. „Visą dėmesį skyrėme energijos sąnaudų mažinimo technologijų paieškoms ir jos buvo vaisingo", - teigė P. Larsonas. Porcijines ir nepertraukiamo srauto džiovyklas gaminanti įmonė pristatė 30 proc. mažiau dujų eikvojančią grūdų džiovinimo įrangą HR (angl. heat recovery). P. Larsono įsitikinimu, taupyti nuolat brangstančios ir senkančios energijos išteklius tapo kaip niekad svarbu, o ateityje tam bus skiriamas dar didesnis dėmesys.

Naujų džiovyklų HR veikimo principas paremtas antriniu šilumos panaudojimu, t. y. per aušinamų grūdų sluoksnį tekantis oras iš apatinių sekcijų nukreipiamas ne į aplinką, o pašildomas iki reikiamos temperatūros ir vėl grąžinamas į džiovinamus grūdus. „Per grūdus pratekėjęs oro srautas būna kur kas šiltesnis negu tiekiamas iš aplinkos, todėl jam pašildyti reikia mažiau energijos", - paaiškino Janas Helemaras (Jan Hellemar), kompanijos eksporto vadovas. Naujoji įranga ne tik mažiau eikvoja energijos. Džiovyklose galima įrengti aplinkos dulkėtumą mažinančią sistemą. Į aplinką mažiau skleidžiama dulkių, kai ties grūdų iškrovimo anga sumontuojamas automatinis oro srauto stabdymo įtaisas su ilgesniu drėgno oro kanalu. Energiją taupančių džiovyklų paklausa auga visose valstybėse, ypač tose, kuriose ūkininkai gauna subsidijas už įsigyjamą įrangą.

Karšto klimato šalių žemdirbiams „Tornum" sukūrė grūdų aušintuvą. Pasak J. Helemaro, atvėsinti grūdai gali būti laikomi drėgnesni. Aušintuvai kontroliuoja derliaus laikymo talpos mikroklimatą ir išlaiko optimalią temperatūrą. „Optimalios temperatūros aplinkoje ribojama grūdų kenkėjų veikla, be to, grūdai neišdžiovinami per daug, t. y. jų drėgnumas išsaugomas normos ribose", - įrangos naudą įvardijo specialistas. Šiltuosiuose kraštuose „Tornum" grūdų aušintuvai labai populiarūs.

Kompanija „Tornum" patentavo ir unikalią dviejų funkcijų - vėdinimo bei iškrovimo - sistemą Kanalsystem. Ji gali būti įrengta bet kokio skersmens saugojimo bokštuose, kuriuose efektyviai aeruoja grūdus ir oro srautu nukreipia juos reikiama iškrovimo kryptimi.

Pasak P. Larsono, įmonė ne tik tiekia įrangą, bet ir suteikia žinių, kokia sistema tinkamiausia konkretaus ūkio sąlygomis. „Investicijos į grūdų džiovinimo ir saugojimo įrengimus gana didelės, todėl labai svarbu nuo pat pradžių tinkamai pasirinkti ir įvertinti ateities plėtros galimybes. Dažnai būna, kad pastatę per mažo našumo džiovyklą ir saugyklas po kurio laiko žemdirbiai vėl kreipiasi ir prašo padidinti pajėgumus. Nors mes tiekiame modulines sistemas, tačiau didinti jau pastatytos įrangos pajėgumus visada atsieina brangiau, negu statyti iš karto didesnio našumo įrenginius", - akcentavo kompanijos vadovas.

Už Arvydą Sabonį didesnės padangos

Kompanija „Trelleborg" paskelbė, pagaminus didžiausias rinkoje padangas traktoriui. Jų skersmuo 2 300 mm. Pasak bendrovės žemės ūkio ir miškų padangų padalinio prezidento Paulo Pompėjaus (Paolo Pompei), TM1000 High Power padangos skirtos didelės galios (per 390 AG) traktoriams, tačiau, kuris traktorių gamintojas užsakė padangas-milžinės, jis neatskleidė. „Stebima technikos galingumo didėjimo tendencija, todėl ir mūsų naujovės turi būti į tai orientuotos. Per pastaruosius šešerius metus, dideliems traktoriams skirtų padangų užimamos pasaulio rinkos dalį padvigubinome", - tvirtino P. Pompėjus. Pirmieji už Arvydą Sabonį didesnes padangas galės pamatyti „Agritechnica" parodos lankytojai.

Patobulintos ir Trelleborg ratlankių gamybos technologijos. Išrastas būdas, kaip pagerinti ratlankio ir padangos sukibimą. Pasak Pero Vadmos (Per Vadmaa), „Trelleborg" gamyklos Švedijoje direktoriaus, su padanga besiliečiančio ratlankio dalis išvagota sukibimo paviršių didinančiomis įraižomis, kurių aukštis padidėjo nuo 0,8 iki 1,2 mm. „Tobulindami ratlankių gamybos technologiją užsibrėžėme tikslą sumažinti ratlankio ir padangos praslydimo nuo pirminės pozicijos atstumą iki 10 mm. Ratlankis ir padanga turi atitikti vienas kitą ir riedėti tartum viena dalis. Sunkėjant technikai ir didėjant jos našumui, šios problemos sudėtinga išvengti", - naujovę pristatė gamyklos direktorius, pabrėždamas, kad šią technologiją kompanijos specialistai sukūrė kartu su mokslininkais.

Beje, „Trelleborg" negamina guminių vikšrų kombainų ir traktorių vikšrinėms važiuoklėms. Pasak rinkodaros direktoriaus Lorenzo Ciferio (Lorenzo Cifferi), technika su ratais dirvą mažiau slegia negu vikšrinės mašinos. „Be to, komfortas važiuojant ratine technika yra gerokai didesnis", - argumentuoja jis, pridurdamas, kad nepaisant to, kad parduodama daugiau vikšrinių traktorių ir kombainų, vikšrų gamyba net nesvarstoma.

Technikos gamybos mastai auga kaip ant mielių

Pasaulinės krizės sukrėsta žemės ūkio technikos pramonė šiandien prognozuoja naujas verslo perspektyvas. Pasak K. Starko, žemės ūkis negali būti neperspektyvus verslas. „Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, augantis bioenergijos poreikis - sąlygos, lemiančios geras ir žemdirbių, ir žemės ūkio mašinas gaminančių įmonių perspektyvas", - akcentavo įmonės vadovas.

Jo teigimu, prieš porą metų pasaulį ištikusios krizės neliko nė ženklo. Prekyba sparčiai atsigauna ir Rusijoje. Technikos užsakymai auga geometrine progresija daugumoje rinkų. „Tenka pripažinti, kad komplektuojamąsias detales tiekiančios įmonės nebespėja vykdyti mūsų užsakymų, dėl to ir mes jau vėluojame gaminti mašinas žemdirbiams", - apie gerėjančius veiklos rezultatus užsiminė valdybos pirmininkas. Jo žodžius patvirtino ir traktorių įmonės „Valtra" pardavimų ir rinkodaros direktorius L. Telesas, sakydamas, kad vėluojama tiekti detales ir Valtra traktoriams.

Daina Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/10