Rudenį, kai daržovių derlius jau nuimtas, labai patogus metas sunaikinti laukuose piktžoles. Geriausia jas naikinti naudojant ne vieną kurį herbicidą, nes tokių stebuklingų tiesiog nėra, bet derinant žemės dirbimą ir purškimą keliais herbicidais.

Kol kas nėra ir tikriausiai dar negreitai atsiras tokių priemonių, kuriomis galima būtų visiškai išnaikinti piktžoles. Beje, absoliučiai jomis atsikratyti ir nebūtina, svarbiausia, kad piktžolių kiekis laukuose būtų minimalus ir nekenktų auginamiems kultūriniams augalams. Kadangi piktžolės yra vietinės kilmės augalai, todėl jų ryšys su aplinka ypač tamprus. Šiuo požiūriu jos kur kas pranašesnės už kultūrinius augalus.

Lietuvoje labiausiai paplitusios vienametės dviskiltės bei vienaskiltės piktžolės, kurios dauginasi sėklomis ir yra gana paprastai išnaikinamos herbicidais bei žemės dirbimu. Mažiau išplitusios, tačiau pačios įkyriausios, yra šakniaatžalinės, vegetatyviniu būdu (šaknų atžalomis) besidauginančios daugiametės piktžolės. Tai dirvinės usnys, dirvinės pienės, dirviniai vijokliai, smulkiosios rūgštynės. Šių piktžolių būdingiausias požymis - ilgos stiprios šaknys ir daugybė pumpurų. Šakniaatžalinių piktžolių šaknys išsidėsčiusios keliais aukštais horizontaliai ir vertikaliai, nuo jų atsišakoja vis naujos atžalos ir auga vis nauji augalai. Tokių piktžolių naikinimas - ilgas, kruopštus ir, svarbiausia, nuolatinis darbas. Svarbu žinoti atskirų piktžolių rūšių dauginimosi ypatybes bei jautrumą žemės dirbimui ir herbicidams.

Šiurkštusis burnotis - vienametė piktžolė, pasižyminti labai dideliu vislumu. Vienas augalas paprastai subrandina iki 500 000 sėklų, tačiau vešlus burnotis šiltu ir drėgnu oru derlingoje dirvoje gali subrandinti net milijoną sėklų. Taigi, norint užkirsti kelią šios piktžolės plitimui, būtina ją sunaikinti dar vegetacijos pradžioje, kol ji nepražydusi. Šiurkščiuosius burnočius reikia naikinti intensyviai dirbant žemę, taip pat jie yra jautrūs javuose naudojamiems herbicidams 2,4-D Nufarm, DMA 6 2,4-D Retro, MCPA bei runkeliuose naudojamiems - Piramin Turbo, Betanal. 

Dirvinės aklės - vienametės piktžolės, jos paprastai užteršia vasarinius javus, daržovių ir kaupiamųjų pasėlius. Dirvinės aklės labiau plinta rūgščiose dirvose. Šių piktžolių profilaktinės naikinimo priemonės - dirvų kalkinimas ir gausesnis tręšimas. Jos ganėtinai atsparios daugeliui herbicidų, ypač tada, kai būna išauginusios 3-4 lapelius. Jas naikina bulvių bei daržovių pasėliuose naudojami herbicidai  Zenkor, Betanal, Butisan Star, Butisan 400. 

Dirvinis asiūklis - rūgščių ir drėgnų dirvų piktžolė, paplitusi visoje Lietuvoje, ypač rytų ir vakarų regionuose, kur yra daugiau rūgščių dirvų. Dirvinis asiūklis yra bežiedis augalas. Jis dauginasi sporomis ir šakniastiebiais. Intensyviausiai dauginasi šakniastiebiais, kurie gali užaugti net iki 9 metrų ilgio. Pagrindinis vertikalus šakniastiebis auga gilyn iki 30-50 cm, o kartais net iki 1 m. Naikinti asiūk­lius reikia pirmiausia sausinant ir kalkinat rūgščias dirvas. Daug padeda gilusis arimas, kalio trąšų naudojimas ir intensyvus žemės dirbimas. 

Jie jautrūs herbicidams  Lontrel, 2,4- D Nufarm ir DMA 6 2,4-D Retro. Norint iš dirvos išnaikinti asiūklius, reikia nuėmus derlių ant dar augančių asiūklių išpurkšti vieną iš šių herbicidų mišinių:

1) Roundup Classic 4,0 l/ha + Banvel 4S 0,8 l/ha;

2) Roundup Classic 4,0-4,5 l/ha + MCPA 1,0 l/ha + 5-10 kg/ha amonio salietros ar karbamido;

3) Roundup Classic 8,0 l/ha + Starane 0,5 l/ha + Lontrel 0,5 l/ha.

Tai padaryti geriausia iki rugsėjo 25 d. Maždaug po 2 savaičių, piktžolėms parudavus, dirva suariama visu armens gyliu (20-27 cm). 

Paprastoji kraujažolė - šakniastiebė daugiametė piktžolė, plintanti sėklomis bei atžalomis iš šakniastiebių dalių, susmulkintų dirbant žemę, turinčių gyvybingus pumpurus. Paprastąsias kraujažoles galima išnaikinti intensyviai dirbant žemę, nes kraujažolės to nepakenčia. Taip pat svarbu neleisti joms subrandinti sėklų. 

Herbicidams kraujažolės palyginti atsparios. Jos jautrios Lontrelui. Derlių nuėmus dar vegetuojančias kraujažoles verta naikinti Roundup Classic 4,0 l/ha su 10 kg/ha ištirpintos amonio salietros. Kraujažolėms parudavus ir praėjus 2-3 savaitėms po purškimo, dirva suariama visu armens gyliu. 

Dirvinė usnis - labai gaji šakniaatžalinė piktžolė, dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis, kurių vienas augalas gali subrandinti net iki 40 000. Suaugusių dirvinių usnių pagrindinės šaknys būna net 5-6 metrų ilgio, nuo jų atsišakoja šoninės horizontaliosios ir supina armenį bei poarmeninį sluoksnį. Norint sunaikinti šias įkyrias piktžoles, negalima leisti joms subrandinti sėklų. Pagrindinė usnių naikinimo priemonė - intensyvus pūdymų, dobilienų, mišinių dirbimas, pakartotinis dirvų skutimas ir gilus arimas. Galima jas naikinti ir herbicidais Lontrel, 2,4-D Nufarm, DMA 6 2,4-D Retro, MCPA, Roundup Classic, ar bet kuriuo kitu glifosato veikliosios medžiagos turinčiu preparatu. Iš kontaktinių efektyvesnis Basagran, tačiau jis usnių šaknų sistemos nesunaikina, todėl šios piktžolės vėliau vėl atželia.

Paprastasis varputis - visiems labai gerai pažįstama piktžolė, nes auga visoje Lietuvoje. Paprastasis varputis dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Varpučio daigai iš sėklų pasirodo rudenį arba pavasarį ir auga greitai. Turėdamas tik 4-5 lapus varputis pradeda auginti šakniastiebius. Ant jų susidaro pumpurai, iš kurių auga naujos atžalos. Varpučio šakniastiebiai po žeme 10-12 cm gylyje sudaro ištisą raizginį. 

Varpučiai nepakenčia pavėsio, todėl juos nustelbia vešlūs žieminių javų bei vikių ir avižų pasėliai. Mechaniškai paprastasis varputis naikinamas intensyviai dirbant žemę rudenį - pakartotinai skutant ražienas bei ariant. Cukrinių runkelių, burokėlių, morkų, svogūnų, kopūstų pasėliuose vegetacijos metu paprastuosius varpučius per 2-3 savaites galima išnaikinti herbicidais Agil, Focus ultra, Fusilade. Nuėmus derlių, dar žaliuojantys varpučiai naikinami glifosato veikliosios medžiagos turinčiais preparatais. 

Kita sunkiau išnaikinama šakniaatžalinė piktžolė yra dirvinis vijoklis. Jo stiebas išauga iki 1 m ilgio. Pagrindinė šaknis išaugina šonines, jos auga horizontaliai ir į viršų leidžia atžalas, o į apačią vėl auga šaknys. Taip suveši dirvinių vijoklių sąžalynai, ypač priemolio dirvose. Dirvinių vijoklių galima sumažinti pakartotiniu ražienų skutimu ir kai kuriais herbicidais. Daugumai herbicidų dirviniai vijokliai yra palyginti atsparūs. Net tokiais herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, galima išnaikinti tik apie 50 proc. dirvinių vijoklių.

Geriausia Roundup Classic 4,0 l/ha ir Banvel 4S 0,6 l/ha mišiniu lauką nupurkšti, kai derlius jau nuimtas, o dirviniai vijok­liai dar būna vešlūs. Purškiama rugsėjo mėnesį. Po 2 savaičių, vijokliams parudavus, dirva suariama visu armens gyliu. 

Paprastasis kietis - daugiametė šak­niastiebė, sėklomis plintanti piktžolė. Vienas gerai išsivystęs kietis gali subrandinti net iki 2 mln. sėklų. Iš sudygusios sėklos rudenį išsivysto skrotelė, o šaknis skverbiasi gilyn į žemę. Kitais metais išauga žiedinės atžalos, o iš supjaustytų šakniastiebių atkarpų taip pat gali išaugti nauji augalai. 

Paprastasis kietis dirbamuose laukuose dažniausiai naikinamas arimu, be to, kiečiai jautrūs herbicidams Basagran, Lontrel, 2,4-D Nufarm ir DMA 6 2,4-D Retro.

Tarpinių pasėlių nauda

Anksti nuėmus daržovių ar kitų kultūrinių augalų derlių, jų vietoje galima sėti vadinamuosius tarpinius augalus, kurie stabdo piktžolių sudygimą bei vystymąsi. Tarpiniai augalai ypač stabdo garstukų, bekvapių ramunių, daržinių žliūgių dygimą. Atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas, tam geriausiai tinka kryžmažiedžiai augalai: vasariniai arba žieminiai rapsai, rapsiukai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Minėtų augalų sėklos greitai sudygsta, daigai sparčiai auga, žalioji masė sukaupia daug azoto. 

Tarpinių pasėlių derlius daug priklauso nuo sėjos laiko. Rapsus ir rapsiukus būtina pasėti iki rugpjūčio 15-20 dienos, į hektarą žieminių rapsų sėjant 8-10 kg, vasarinių rapsų ir rapsiukų - 12-14 kg. Aliejinius ridikus ir baltąsias garstyčias reikėtų pasėti iki rugpjūčio 20-25 dienos, sėklos norma 20 kg/ha. Šių pasėlių pagrindinis tikslas - užauginti kuo daugiau žaliosios masės, kurią naudingiausia užarti žaliajai trąšai, be to, šie augalai augdami nustelbia bedygstančias ir augančias piktžoles. Taigi dirva ir patręšiama, ir apsaugoma nuo piktžolių. 

Vieni iš veiksmingesnių būdų, siekiant išnaikinti kuo daugiau šakniastiebinių daugiamečių piktžolių (jei tokių yra lauke) rudenį, yra derinti žemės dirbimą su herbicidų naudojimu, tai atliekant vieną ar, jei įmanoma, du kartus. 

Herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, šiuo metu Lietuvoje registruota daug, todėl piktžolėms naikinti rudenį galima išsirinkti ne vieną produktą su šia veikliąja medžiaga. 

Daugiamečių piktžolių naikinimas:

• nuėmus priešsėlio derlių (žieminių kviečių, rapsų), šiaudai smulkinami 3-6 cm ir įterpiami skutikais arba lėkštėmis;
• po 2 savaičių, suvešėjus piktžolėms, laukas purškiamas Roundup Classic 4,0-4,5 l/ha+MCPA 1,0 l/ha+5-10 kg/ha amonio salietros ar karbamido mišiniu;
• dar po 2-3 savaičių, piktžolėms nurudavus, laukas suariamas visu armens gyliu.

Arba, jei yra pakankamai laiko, galima:

• nuėmus priešsėlio derlių neskustas ražienas purkšti Roundup Classic 4,0-4,5 l/ha + MCPA 1,0 l/ha + 5-10 kg/ha amonio salietros ar karbamido mišiniu; 
• po 2-3 savaičių, piktžolėms nurudavus, lauką galima įdirbti skutikliais arba tiesiog suarti;
• jei po 2 savaičių piktžolės pakartotinai sužels, galima tuo pačiu herbicidų mišiniu nupurkšti lauką dar kartą;
• po 2-3 savaičių, piktžolėms nurudavus, laukas suariamas visu armens gyliu.

D. Kavaliauskaitė

Mano ūkis, 2011/10