23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/10
Latvių sodininkams kolegos iš Lietuvos – didelis autoritetas
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Taip jau susiklostė, kad latvių sodininkai į kolegas lietuvius žiūri taip pat, kaip lietuviai - į kolegas lenkus: kaip į pažengusius gerą žingsnį į priekį. Sodinamąją medžiagą latviai dažnai įsigyja iš Lietuvos medelynų, vertina lietuviškos selekcijos veisles, o sodo priežiūros darbų technologinių subtilybių irgi mokosi iš mūsų. Tiesa, yra vienas (bet esminis!) darbas, kurį latviai atlieka geriau už mus - jie sugeba parduoti obuolius už labai gerą kainą.

Latvijoje didelė dalis sodų yra daug mažesnio intensyvumo, negu versliniai sodai Europoje. Nepaisant to, vaismedžiai užaugina palyginti gausų derlių. Vienu tokio sodo pavyzdžiu galėtų būti Dacės ir Mintauto Abolinių (Dace ir Mintauts Abolins) sodas. Vienkiemį su 14 ha žemės Aboliniai įsigijo prieš 20 metų. Iš pradžių augino javus, cukrinius runkelius, tačiau ilgainiui nusibodo kasmet sunkiai dirbti žemę, tad sumanė veisti sodą.

Taip prieš dešimt metų pasodinti pirmieji sodinukai, o dabar sodas užima beveik 8 ha. Kadangi sodinta etapais, tai visas plotas padalintas į 5 kvartalus, kurie skiriasi pagal vaismedžių amžių. Atstumai sode tarp eilių 5 metrai, eilėse tarp medžių - 3 metrai. Šeimininkas savo sodą, kuriame auga obelys, kriaušės, vyšnios ir trešnės, laiko eksperimentiniu - čia išbandoma daugybė veislių ir poskiepių. M. Abolinis yra Latvijos žemės ūkio universiteto Jelgavoje profesorius, galbūt todėl jo sodas sutvarkytas tiksliai, tarsi mokslinė kartoteka. Prie kiekvienos vaismedžių eilės yra lentelė su užrašu, kokios veislės ir su kokiais poskiepiais augalai čia auga. Sode auginama per 20 veislių obelų, 10 skirtingų poskiepių. Taip pat auginama per 10 veislių trešnių, keturių veislių vyšnios (Nordia, Šokoladnica, Žagarės, Nord Star). 1,5 ha užima kriaušės, iš kurių pagrindinė veislė - latviška Souvenirs, taip pat ir Jūratė, Konferencinė, Mramornaja.

Gausiausia sode yra obelų veislių kolekcija, iš kurių pagrindinės - Auksis, Antej, Sinap Orlovskij, Beloruskoje Malinovoje. Šiemet obelų derlius gausesnis negu vidutinis ir, šeimininko teigimu, labai gerai dera obelys su žemaūgiais poskiepiais. Ūkininkas savo jėgomis yra įsirengęs uogų ir vaisių šaldyklas, kuriose pritaikyti įdomūs inžineriniai sprendimai. Pavyzdžiui, vaisių saugykloje temperatūra reguliuojama šildant arba šaldant grindis. Saugyklos nėra modernios, bet obuoliai išsilaiko pakankamai kokybiški. Turimose saugyklose galima sutalpinti 100 tonų derliaus. Ūkyje yra nedidelis perdirbimo cechas, kuriame spaudžiamos obuolių sultys ir gaminamas sidras.

Didžioji dalis vaisių realizuojama turguose, taip pat prekybos centruose Spice, kur savaitgaliais suteikiama galimybė ūkininkams tiesiogiai prekiauti savo produkcija. „Ten būna labai gera prekyba", - patikina ūkio šeimininkė Dacė, kuriai patikėta didžioji dalis derliaus realizacijos rūpesčių. Pardavinėti obuolius tiesiogiai vartotojams apsimoka - už kilogramą vaisių gaunama 0,8-1 latas (4-5 litai), o didmenininkai obuolius superka po 36-40 santimų.

Moteris pasidžiaugia, kad labai naudinga dalyvauti programoje „Vaisiai mokykloms" - už kilogramą obuolių, parduotų per šią programą, augintojai gauna 1,20 lato (7 Lt). Lietuvoje keletas sodininkų dalyvavo šioje programoje, bet nusivylė - darbo daug, o kaina nepatraukliai maža, nes tik tokią pasiūlęs gali tikėtis laimėti konkursą. „Latvijoje programoje gali dalyvauti tik vietiniai augintojai, apibrėžtas geografinis atstumas, kad nei iš Lietuvos, nei iš Lenkijos vaisių atvežti neįmanoma. Tiekiant vaisius mokykloms svarbiausia, kad obuoliai nebūtų per dideli - tinka tik iki 5 cm skersmens, o svoris neturi viršyti 100 gramų", - aiškina Dacė. Tiesa, ūkio šeimininkė pripažįsta, kad nors pinigai geri, bet popierizmo dalyvaujant šioje programoje yra tikrai daug, reikia nusiteikti griežtoms patikroms.

Moderniai tvarkomas sodas

Jaunos poros Dacės Anužos (Dace Annuža) ir Laurio Mednio (Lauris Mednis) sodą galima laikyti visiškai modernaus sodo pavyzdžiu. Pirmieji sodo kvartalai pasodinti 2000-aisiais. Tiesa, tuo metu sodo šeimininkai buvo kiti, Dacė ir Lauris sodą nusipirko tik 2005 metais. Todėl ir pasakoti gali tik apie pastaruosius penkerius metus. „Man atrodo, Panevėžio sodininkas Aleksas Speičys čia žino daugiau negu mes", - šypsosi L. Mednis. Būtent iš A. Speičio medelyno įsigyta visa sodinamoji medžiaga, konsultuotasi dėl priežiūros, genėjimo, formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų.

„Na, ką aš galiu papasakoti? Žmogus iš karto pasodino 20 ha. Suformavo puikiai, prižiūrėjo gražiai, deja, kai kas egzamino neišlaikė - nušalo", - aiškina A. Speičys. Labiausiai nukentėjo Šampion veislės obelaitės, nekaip atrodo ir Ligol. Neatremiamą smūgį medeliams sudavė dvi iš eilės nepalankios žiemos. 2009 m. žiema buvo labai šalta, bet tą rudenį nebuvo didelio derliaus, todėl medeliai buvo mažiau nualinti ir geriau atlaikė šalčius. O pernai derlius buvo labai gausus, tad žiema paveikė pražūtingai. Kai kurie medeliai dar bando vegetuoti, ir jų išgyvenimą lems ateinančios žiemos sąlygos.

Veislių asortimentas labai panašus į Lietuvos sodininkų pamėgtąjį penketuką, daugiausia pasodinta Ligol, Auksis, Alva, Lobo, Delikates obelų. Šiaip Latvijos soduose iki šiol populiarios baltarusiškos ir rusiškos obelų veislės, tačiau L. Mednis sako neturįs problemų dėl to, kad jo auginamos veislės yra kitokios. „Pastaruoju metu prekybininkai nelabai linkę įvardinti konkrečių veislių. Daug dažniau tenka išgirsti pageidavimą: duokite mums raudonų gražių obuolių", - aiškina sodininkas. O tokių „gražių ir raudonų" vaisių jis turi visada. Turimose saugyklose Auksis išsilaiko iki Naujųjų metų, Ligol - iki pavasario.

Karti Lietuvos sodininkų patirtis byloja, kad obuolių pardavimai iki Naujųjų metų būna labai vangūs. Latvijoje irgi jaučiasi rudeninis štilis, tačiau po Naujųjų, kai atsiveria Rusijos rinka, reikalai labai greitai pajuda į priekį. Sausio mėnesį darbų tiek, kad tik spėk suktis. Tačiau L. Mednis įprastų rinkos svyravimų beveik nejaučia - visą išauginamą obuolių kiekį jis parduoda RIMI prekybos tinklui. Ištisą sezoną laikomasi vieningos kainos, kuri suderama dar iki derliaus skynimo. „Nesvarbu, ar sezono pradžia, ar pabaiga, obuolių kaina praktiškai nekinta. Na, maksimaliai gali pakilti 5-10 procentų", - aiškina sodininkas. Ar tokia sistema palanki augintojui? Lauris įsitikinęs, kad taip dirbti patogu vien dėl to, kad jis yra garantuotas, jog visą derlių atiduos už tam tikrą kainą. Žinoma, žiemą jis gal galėtų tuos obuolius parduoti brangiau, bet rudens periodu susitarta kaina RIMI būna netgi palankesnė, negu tuo metu galima gauti turguose. „Garantuota rinka - štai didžiausias privalumas", - sako Dace. Pernai per sezoną jie pardavė 500 t obuolių.

RIMI turi automatinę užsakymų sistemą. Iki 11 val. ryto apdorojami duomenys su visų parduotuvių užsakymais, ir lygiai 11 val. sodininkas gauna užsakymą, kiek tą vakarą reikia pristatyti obuolių į centrinę bazę Rygoje. L. Mednio žiniomis, su RIMI dirba 3 Latvijos sodininkai, tinklui „Maxima" obuolius tiekia augintojų kooperatyvas, jungiantis 10 sodininkų. Taigi, šiuos du tinklus aptarnauja 13 sodininkų.

Planuodami sodo purškimus cheminiais augalų apsaugos produktais, ūkio šeimininkai naudojasi meteorologine stotele su ligų prognozavimo moduliais. Bet, pasak šeimininko, jei į rodmenis nuo sezono pradžios įsivelia kokia nors klaida (o taip buvo ir šiais metais), tai praktiškai visą sezoną pasitikėti prognozavimo sistemos duomenimis pasidaro nebeįmanoma. Pasirodo, stotelei „protą susuko" didžiulis kritulių kiekis, kurio ji tiesiog nepajėgė sukalkuliuoti. Ūkyje dirba 5 žmonės, tik kai reikia skinti derlių, prisireikia didelės talkos. Šeimininkės specialybė - ekonomistė-buhalterė, ji pati veda visą ūkio buhalterinę apskaitą. „Manau, kad sodininkystė - pelningas verslas. Iš jo galima pragyventi", - sako Dace. „Jei ne palūkanos bankams, neturėtume kur pinigų dėti", - juokaudamas pritaria Lauris.

KOMENTARAS

Dr. Alma VALIUŠKAITĖ, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja

Soduose taikoma augalų apsaugos sistema atitinka šių sodų agrotechnikos lygį bei pasirinktas auginti veisles. Dacės Anužos ir Laurio Mednio sode apsauga yra panašaus intensyvumo, kaip ir daugelyje Lietuvos verslinių sodų. O štai Mintauto Abolinio sode apsaugos intensyvumas yra kone dvigubai mažesnis: šeši purškimai per sezoną - tai tikrai nedaug. Tačiau bendras sodo vaizdas visai neblogas. Kodėl? Pirmiausia, dėl geografinės padėties - šiek tiek šiauriau, šiek tiek vėsesnis klimatas, pasirinktos auginti veislės yra ne itin jautrios ligoms. Kitas svarbus veiksnys vaismedžių sveikatingumui yra tas, kad aplinkui nėra kitų sodų, todėl infekcijos intensyvumas neišauga. Lietuvos soduose šiemet buvo būdingas difuzinis rauplių plitimas, kai rauplių apnašos susiformuoja apatinėje lapų pusėje ir nuo rūko, didelės santykinės oro drėgmės, gausių rasų išplinta per visą lapo ploto paviršių. Latvijoje rauplių dėmių plotai nedideli, infekcija suvaldyta. Vis dėlto šiame sode vieno purškimo pritrūko, o kiti galbūt nebuvo atlikti laiku, todėl yra rauplių pažeistų obuolių, akivaizdūs ir kenkėjų pažeidimai. Matyti daug pakeitusių spalvą, „iščiulptų" lapų - tai sodinių erkių pažeidimai.

KOMENTARAS

Dr. Darius KVIKLYS, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktorius

Lietuvos sodininkų draugystė su Latvijos sodininkais prasidėjo palyginti neseniai. 2004-2005 m. Sodininkystės ir daržininkystės institutas kartu su Purės sodininkystės stotimi ir abiejų šalių sodininkų asociacijomis organizavo INTERREG projektą, o šiuo metu su Latvijos valstybiniu sodininkystės institutu dalyvauja Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo abipus sienos programoje ir jau įsteigė bendrą Sodininkystės technologijų sklaidos centrą. Organizuojami bendri seminarai, lauko dienos, konsultacijos, ruošiama mokomoji vaizdo medžiaga, rengiamos kasmetinės sodininkų išvykos į kaimyninę šalį, kuriose galima susirasti partnerių, pasisemti patirties ir išgirsti naujovių. Skirtingai negu Lietuvoje, Latvijoje vyrauja nedideli, 3-10 ha ploto sodai, ir nors produkcijos priskinama nedaug, tačiau latvių sodininkai jaučiasi esantys padėties šeimininkai. Pirmiausia dėl to, kad juos palaiko Žemės ūkio ministerija ir vyriausybė, inicijuodama savas ar ES paramos programas. Be puikiai sutvarkytos ir būtent sodininkams pelningos mokyklų aprūpinimo vaisiais programos, Latvijos sodininkai džiaugiasi didelėmis išmokomis už integruotą vaisių auginimą, gera vietinės rinkos apsauga nuo importinių vaisių. Netiesioginėmis priemonėmis pasiekta, kad kol prekyboje yra latviškų obuolių, tol iš kitų šalių jų įvežama tik nedidelė dalis. Ir Lietuvos sodininkai privalo latvių pavyzdžiu susitvarkyti šalies vidaus rinkoje.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/10