Vasaros pradžioje į kelias Jonavos rajono žemės ūkio bendroves įsisukusio klasikinio kiaulių maro padariniai šalies žemės ūkiui labai skaudūs: paskersta daugiau kaip 26 tūkst. kiaulių, apribotas jų eksportas, sumažėjusi kiaulių supirkimo kaina. Dėl klastingos ligos trys ūkiai patyrė 9,4 mln. Lt nuostolių. Siekiant išvengti pavojingo sukėlėjo, bene svarbiausia taikyti biologines saugumo priemones.

Klasikinis kiaulių maras (KKM) yra privalomai registruojama kiaulių ir šernų užkrečiamoji liga. Tai viena iš svarbiausių ekonominiu požiūriu kiaulių ligų pasaulyje. KKM sukelia apvalkalą turintis RNR virusas, kuris priklauso Flaviviridae šeimos pestivirus genčiai. KKM virusas (KKMV) antigeninėmis savybėmis yra panašus į galvijų virusinio viduriavimo ir avių pasienio ligos virusus. KKMV išlieka stabilus drėgnose kiaulių išskyrose, gaišenose ir kiaulienos produktuose.

KKM virusą lengvai sunaikina valymo ir dezinfekavimo priemonės, riebalų tirpikliai ir daugelis dezinfekcijai naudojamų medžiagų. Kiaulės dažniausiai užsikrečia per burną ir nosį tiesioginio arba netiesioginio kontakto būdu. KKMV išskiriami su seilėmis, nosies ir akių išskyromis, išmatomis ir šlapimu. KKMV gali būti platinamas su kuilių sperma.

KKM paplitimas priklauso nuo išskiriamo virusų kiekio, kiaulių užsikrėtimo būdo, aplinkos veiksnių, turinčių įtakos viruso išlikimui, ir kiaulių imlumo virusui. Nustatyta, kad KKMV išskiriamą kiekį lemia kiaulių amžius, veislė, viruso padermė, užsikrėtimo būdas ir kiaulių atsparumas. KKMV gali būti platinamas pervežant užkrėstas kiaules, per užkrėstas transporto priemones, šeriant kiaules užkrėstomis atliekomis, per užkrėstą aprangą ar apavą, įrankius, įrangą ir medžiagas. KKMV gali pernešti graužikai, paukščiai, nariuotakojai. Galimas KKMV plitimas oru į netoliese esančias kiaulių fermas. Nėra duomenų apie galimą kiaulių užsikrėtimą per kombinuotuosius pašarus. Šernai dažniausiai užsikrečia, suėdę užkrėstų kiaulių gaišenas, kiaulienos atliekas ar kiaulių išmatas. Šernų populiacijoje KKMV plinta tiesioginio kontakto būdu arba per šernų gaišenas ir išmatas. Šernai yra laikomi KKMV rezervuaru ir pagrindiniu infekcijos šaltiniu.

Ligos formos ir požymiai

Yra keturios KKM klinikinės formos: ūmi, poūmė, lėtinė ir įgimta. KKM inkubacinis laikotarpis atskirai kiaulei gali būti 2-14 dienų, tačiau kiaulių bandoje KKM klinikiniai požymiai gali pasirodyti praėjus 2-4 savaitėms ar net po ilgesnio laiko nuo užsikrėtimo, ypač kai užsikrečia veislinės kiaulės ar užsikrečiama vidutinio virulentiškumo virusu.

KKM didelio virulentiškumo virusai sukelia ligą per dvi dienas. Susirgimo klinikiniai požymiai yra įvairūs ir gali būti panašūs į kitų kiaulių ligų klinikinius požymius. KKM klinikiniai požymiai priklauso nuo kiaulių amžiaus ir viruso virulentiškumo. Sunkiau serga jaunesnės kiaulės. Vyresnės kiaulės gali sirgti slapta forma. Atjunkyti paršeliai ir penimos kiaulės serga ūmia forma. Ligos pradžioje kiaulės pradeda neėsti, tampa apatiškos, karščiuoja, patinsta limfiniai mazgai, vystosi akių gleivinės ir kvėpavimo organų uždegimas, užkietėja viduriai arba jos pradeda viduriuoti. Kraujosruvų pastebima ausų, uodegos, papilvės odoje. Pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka judesių koordinacija, ištinka raumenų traukuliai.

KKMV sukelia leukopeniją ir imuninės sistemos nepakankamumą. Dėl antrinės bakterinės infekcijos vystosi kvėpavimo ir virškinimo organų uždegimas. Bakterinės infekcijos sukelti pokyčiai užgožia KKM klinikinius požymius ir gali klaidinti nustatant ligos diagnozę. Kiaulės gaišta. Suaugusios kiaulės gali pasveikti. Joms susidaro antikūnai nuo KKMV. Antikūnai gali būti aptinkami praėjus 2-3 savaitėms nuo ligos pradžios. Patologiniai pokyčiai nustatomi limfiniuose audiniuose, blužnyje ir inkstuose bei kituose vidaus organuose. Limfiniuose mazguose matyti patinimų ir kraujosruvų. Taškelių ir dėmelių formos kraujosruvos nustatomos inkstuose, šlapimo pūslės ir ryklės gleivinėje, serozinėse plėvėse. Galvos smegenyse vystosi nepūlingas uždegimas.

KKM reikia skirti nuo afrikinio kiaulių maro, raudonligės, kiaulių reprodukcijos respiratorinio sindromo, apsinuodijimo kumarinu, hemoraginės purpuros, cirkovirusinių ligų, salmonelių ir pasterelių sukeliamų ligų, virškinimo ir kvėpavimo organų susirgimų, kurių nepavyksta išgydyti antibiotikais. KKMV išskiriamas dar iki ligos klinikinių požymių pasirodymo.

KKM lėtinė eiga vystosi kiaulėms, kurios neturi pakankamo imuniteto KKMV. Ligos pradžioje klinikiniai požymiai būna panašūs į ūmios eigos KKM klinikinius požymius. Vėliau dominuoja nespecifiniai požymiai kaip nepastovus karščiavimas, lėtinis enteritas ir svorio mažėjimas. Odoje kraujosruvų paprastai nėra. Kiaulės išgyvena 2-3 mėnesius ir gaišta. Tokioms kiaulėms gali būti nustatomi antikūnai, tačiau jos platina KKMV virusus tol, kol nugaišta. Mažiau pastebima kraujosruvų vidaus organuose ir serozinėse plėvėse. Kiaulėms vystosi virškinimo organų gleivinės uždegimas ir limfinio audinio nekrozė.

Slaptos infekcijos atveju KKMV gali pereiti placentos barjerą ir užkrėsti vaisius. Vaisiaus užkrėtimo KKMV pasekmės priklauso nuo paršavedės paršingumo laikotarpio ir KKMV virulentiškumo. KKMV užsikrėtus ankstyvuoju paršingumo laikotarpiu paršavedės gal išsimesti arba atvesti negyvus paršelius, taip pat galima vaisiaus mumifikacija ir paršelių apsigimimai. Sumažėja paršavedžių vaisingumas. Paršavedėms užsikrėtus iki 90 paršingumo dienos, atvesti paršeliai platina virusą, blogiau auga, galimi raumenų traukuliai. Užsikrėtę KKMV jaunikliai gaišta. Veislinėse kiaulių fermose kartais būna sunku nustatyti KKM. Paršavedžių vislumo sutrikimai ir išsimetimai galimi kiaulių reprodukcijos respiratorinio sindromo, leptospirozės ir Aujeskio ligos atvejais.

Būdai ligos plitimui užkirsti

KKM kontrolės reikalavimus nustato 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių. KKM protrūkio atveju nustatomos kontrolės priemonės ligai likviduoti, nes KKM protrūkis gali įgauti epizootinį mastą ir sukelti tokį mirtingumą bei sutrikimus, kurie kelia grėsmę visos kiaulininkystės ūkio pelningumui. Šios priemonės turėtų būti pradėtos taikyti, vos tik įtarus KKM, kad jį patvirtinus, būtų galima imtis kuo skubesnių ir efektyvesnių veiksmų.

Kilus KKM protrūkiui, būtina neleisti ligai plisti toliau ir atidžiai kontroliuoti gyvūnų judėjimą bei produktų, kurie gali būti užkrėsti, vartojimą. Siekiant išvengti ligos plitimo, būtina valyti ir dezinfekuoti užkrėstas patalpas, apie protrūkio židinį nustatyti priežiūros ir apsaugos zonas, o prireikus ir kiaules skiepyti.

Prieš devynerius metus (2002 m. vasario 1 d.) EK sprendimu 2002/106/EB buvo įteisintas Diagnostinis vadovas, nustatantis klasikinio kiaulių maro patvirtinimo diagnostines procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus. Vadovas taip pat nustato vienodas KKM diagnozavimo procedūras visoje ES.

KKM protrūkių kontrolei taikomos standartinės priemonės. Aplink KKM protrūkio židinį nustatoma 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zona, siekiant sulaikyti KKMV plitimą. KKM protrūkio židinyje kiaulės likviduojamos. Dažnai aplink pirminį KKM protrūkio židinį kiaulės taip pat likviduojamos, siekiant sumažinti KKMV galimą išplitimą į gretimas kiaulių laikymo vietas. Apribojimų zonoje sustabdomas kiaulių judėjimas. Tai standartinės KKM kontrolės priemonės, kuriomis pavyksta sustabdyti KKMV plitimą.

Tyrimai rodo, kad svarbiausia KKMV plitimo kontrolės priemonė yra kiaulių judėjimo kontrolė. Kiaulių fermose turi būti žinomas kiaulių skaičius pagal jų kategorijas. Išvežamos kiaulės turi būti ženklinamos, kiaulių siuntos kliniškai apžiūrimos. Atvežtos kiaulės turi būti atskiriamos nuo kitų, stebimos ir tiriamos sveikatos būklei įvertinti. Įtarus KKM būtina nedelsiant informuoti kiaulių ūkį aptarnaujantį veterinarijos gydytoją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), kuri turi pradėti tyrimą, siekiant nustatyti kiaulių susirgimo priežastį.

ES prioritetas - prevencija. Tai geriau už gydymą. Biologinio saugumo priemonės padeda apsaugoti kiaulių bandas nuo ligų. Jos apima daugelį sričių. Kiaulių fermų geografinis išsidėstymas gali būti labai svarbus faktorius. Kiaulių fermų didelis tankis ir jų išdėstymas arti pagrindinių kelių gali būti svarbus KKMV plitimo rizikos veiksnys. Kiaulių fermos turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio gyvūnų, žmonių ir transporto priemonių, t. y. jos turi būti aptvertos. Įėjimas ir įvažiavimas į kiaulių fermas turi būti kontroliuojamas. Kiekvienas apsilankymas kiaulių fermose turėtų būti registruojamas, kad, esant reikalui, galima būtų atsekti žmonių ir transporto priemonių judėjimą. Žmonių ir kiaulių kontaktai gali kelti riziką, nes kiaules prižiūrintys darbuotojai ir lankytojai gali atnešti KKMV. Darbuotojų apranga gali būti užkrėsta KKMV lankantis kituose kiaulių ūkiuose ar medžioklėje. Todėl kiekvienas darbuotojas turi turėti galimybę pasikeisti aprangą. Drabužiai turi būti nuolat skalbiami ir dezinfekuojami, kad būtų sunaikinti galimi kiaulių ligų sukėlėjai. Žinoma, tokią tvarką sunku taikyti namų arba labai smulkiuose ūkiuose. Tokiais atvejais galima būtų naudotis vienkartiniais drabužiais. Prie įvažiavimų ir įėjimų į kiaulių fermas turi būti iškloti dezinfekciniai kilimėliai. Jie turi būti nuolat valomi, keičiama dezinfekuojamoji medžiaga. Neprižiūrimi dezinfekciniai kilimėliai gali būti infekcijos šaltiniu. Kiaulių priežiūros įranga ir priemonės neturėtų būti naudojamos kitose kiaulių fermose.

KKM prevencijai labai svarbu vengti bet kokių išorės kontaktų. Biologinio saugumo priemonės turi būti kiaulių fermų savikontrolės sistemos dalis. Labai svarbu, kad jos būtų tinkamai valdomos.

Taigi, kiekvienas galimas tiesioginis arba netiesioginis kiaulių ir žmonių ar kiaulių ir kitų gyvūnų kontaktas gali kelti ligos plitimo pavojų. Todėl fizinė kiaulių fermų atskirtis yra labai svarbi ligų prevencijai. Negalima pamiršti kitų gyvūnų (šunų, kačių, žiurkių, pelių, paukščių ir vabzdžių), kurie gali mechaniškai platinti kiaulių ligų sukėlėjus. Kiaulių keitimas fermoje visada kelia ligos įvežimo grėsmę, ypač kai kiaulės įvežamos iš nežinomos kiaulių sveikatos būklės bandos. Todėl nauja kiaulių partija turėtų būti atskirta nuo kitų kiaulių, kol bus išaiškinta jų sveikatos būklė. Panašios priemonės turėtų būti taikomos paršavedėms, nes jos gali užsikrėsti, kai sėklinimui naudojama užkrėstų kuilių sperma.

Netiesioginę ligos protrūkio riziką kelia transporto priemonės, kuriomis pervežamos kiaulės. KKMV taip pat gali plisti oru lašeliniu būdu. Nustatyta, kad virusas išlieka gyvybingas aerozolyje 30 minučių. Ne kartą buvo nustatyta, kad aerozolis, patekęs iš kiaulių fermų, kuriose likvidavus kiaules, buvo atliekamas valymas ir dezinfekcija, į sveikų kiaulių bandą buvo KKM protrūkio priežastis. Todėl reikėtų siekti, kad valant ir dezinfekuojant tvartus nesusidarytų aerozolis. KKMV virusai nustatomi sergančių kiaulių iškvėptame ore.

P. Mačiulskis

Mano ūkis, 2011/10