Pagrindinė užduotis, planuojant darbus pieno ūkyje, - padidinti melžimo našumą. Per kiek laiko bus pamelžtos karvės, priklauso ne nuo melžimo aparatų skaičiaus, o nuo darbo organizavimo. Taigi, kas lemia melžimo proceso trukmę?

Didžiausią darbo laiko dalį pieno ūkiuose sudaro karvių melžimas. Svarstant galimybę įsigyti naują ar modernizuoti seną melžimo įrangą, dauguma ūkininkų linkę įsigyti daugiau melžimo aparatų, tikėdamiesi, kad darbas bus spartesnis. Paprastai atsižvelgiama tik į karvių bandos dydį, leistiną melžimo trukmę ir technines melžimo įrangos galimybes.

Kiek reikia melžimo aparatų, galima apskaičiuoti pagal šį pavyzdį: 150 karvių/1,5 val. (t. y. 5 karvės vienam aparatui per valandą) = 20 melžimo aparatų. Tiesa, per valandą pamelžiamų karvių skaičius priklauso ne tik nuo melžimo įrangos našumo, bet ir nuo laiko, kuris sugaištamas kiekvienai karvei paruošti.

Dažnai persistengiama ir įrengiama per daug aparatų. Deja, tai negarantuoja spartesnio melžimo. Tarkime, vienai karvei paruošti užtenka 50 sekundžių, tuomet per valandą operatorius galėtų pamelžti iki 72 karvių (t. y. 3 600 s/50 s vienai karvei). Nereikėtų rinktis tokios melžimo įrangos, kuria būtų galima melžti sąlyginai daugiau karvių, pvz., 100 karvių per valandą „eglutės" tipo melžimo aikštelėje su 20 aparatų. Jeigu per valandą pamelžiamos mažiau kaip 72 karvės, tai rodo, kad melžėjai dirba neefektyviai. Melžiant karves melžimo aikštelėse, kuriose yra palyginti daug melžimo vietų, laiko sąnaudos melžimui nesumažėja. Atvirkščiai - grynasis melžimo laikas, palyginti su tinkamai parinkta melžimo įranga, padidėja. Tokiu atveju prieš ar po melžimo atsiranda papildomų darbų, susijusių su didesniu aparatų skaičiumi. Pvz., daugiau laiko sugaištama melžimo aparatams po melžimo plauti. Tačiau nereikia pulti į kraštutinumus esą didelė melžimo įranga neekonomiška. Darbo planavimo pieno fermoje tikslas - suderinti technines melžimo įrangos galimybes ir laiko sąnaudas melžimo operacijoms atlikti.

Kas lemia melžimo trukmę?

Darbo laikas, kuris sugaištamas pamelžti vieną karvę, priklauso nuo įvairių veiksnių.

Patalpų higiena. Melžimo darbo našumą galima padidinti, palaikant boksų ir karvių guoliaviečių švarą. Tokiu būdu mažiau laiko skiriama tešmenims prieš melžimą valyti.

Karvių varymas į melžimo bloką. Daug darbo ir laiko sąnaudų prireikia karvėms pervaryti į melžimo patalpas. Tam sugaištama daugiau laiko, jei prieš melžimo įrenginius yra gyvulių guoliaviečių boksai. Jie vilioja dar nepamelžtas karves gultis, todėl sutrinka visos bandos judėjimas. Šią problemą galima išspręsti, įrengus specialią laukimo aikštelę. Joje turėtų išsitekti visos vienos grupės karvės (vienai karvei reikėtų skirti apie 1,5-1,7 m2). Laukimo ir melžimo patalpose reikalingas geras apšvietimas, patogūs praėjimo takai, nukreipiantys gyvulius melžimo įrangos link.

Praėjimo takai. Jeigu jie įrengti netinkamai, karvės labai nenoriai eina į melžimo vietas ir taip pat lėtai jas palieka. Prireikia daugiau laiko gyvulius paraginti, perginti ar net laukti jų melžimo aikštelėse. Į melžimo vietas karvės turėtų eiti (išeiti) tiesia vorele. Svarbu geras apšvietimas, nes prietemoje gyvuliai eina lėtai ir atsargiai.

Melžimo vietos įranga. Kad gyvulių kaita melžimo vietose vyktų sparčiai ir be trukdžių, krūtinės aukštyje įrengiami specialūs varteliai, valdomi rankiniu, vakuuminiu ar oro slėgio būdu. Dar greičiau karvių grupės pasikeičia, jei priekinė užtvara pakyla ar nusileidžia žemyn. Taip visos karvės palieka melžimo aikštelę vienu metu. Jei gyvulių grupių kaita sutrumpėja 8-10 sekundėmis, melžimo darbo efektyvumas išauga 15 procentų.

Melžimo įranga. Kai pieno ūkyje netrūksta tinkamų melžimo priemonių, laiko karvėms pamelžti prireikia mažiau. Pvz., operatoriui dirbti lengviau, jei jis turi kokybiškas priemones tešmenims masažuoti, paskutinėms pieno porcijoms išmelžti ir kitas. Dažniausiai naudojami manipuliatoriai melžikliams nuo spenių nuimti. Didelio produktyvumo karvėms laktacijos piko metu po melžimo tešmenyje lieka nemažai pieno. Todėl specialių manipuliatorių paskutinėms porcijoms išmelžti panaudojimas ne tik padidina pieno gamybą, bet ir apsaugo karves nuo mastitų.

Tešmens anatomija. Karvėms, kurių tešmuo labai didelis ar gilus, pamelžti sugaištama daugiau laiko, nes ilgiau užtrunka uždėti ir nuimti melžiklius. Be to, karvės su netaisyklingos formos tešmeniu melžiamos ilgiau, dėl to operatoriaus darbo sparta taip pat mažėja.

Melžimo operatoriaus įgūdžiai. Melžimo trukmė taip pat labai priklauso ir nuo paties operatoriaus gebėjimo gerai organizuoti savo darbą bei panaudoti įvairias laiką taupančias priemones. Pvz., karves pamelžti užtrunka trumpiau, jei tešmenims valyti naudojamos vienkartinės servetėles.

Melžimo sistemų skirtumai

Minėti veiksniai turi daug didesnę įtaką produktyviam melžimui ir laiko sąnaudoms negu pati melžimo aparato konstrukcija. Tačiau daugelis ūkininkų laikosi nuomonės, kad tam tikra melžimo įranga yra efektyvesnė už kitą. Tokios nuomonės priežastis gali būti pavyzdžiai, kada lyginami pieno ūkiai, kuriuose yra skirtingos gamybos sąlygos.

Pavyzdžiui, vienas ūkininkas turi tradicinę „eglutės" tipo melžimo aikštelės sistemą, kurioje nėra atskiros laukimo patalpos, o norėdami patekti į guoliavietes gyvuliai turi eiti takais, kurie pasisuka 90o kampu. Kitas ūkininkas melžia karves „karuselės" tipo melžimo aikštelėje, todėl jo rezultatai geresni. Paprastai galvojama apie įvairius melžimo aparatų tipus, o ne apie skirtingas jų naudojimo sąlygas.

Praktinis vertinimas - nevienareikšmis

Dėl daugybės veiksnių įtakos ir technologinių skirtumų laiko sąnaudų analizė, lyginant įvairią melžimo įrangą, skiriasi. Jei įrengta „eglutės" tipo (2x12) aikštelė, paruošti melžimui kiekvieną karvę sugaištama nuo 50 iki 85 sekundžių. Panašūs rezultatai gauti Vokietijos ūkiuose, kuriuose naudojamos „tandemo" tipo melžimo aikštelės (2x16). „Karuselės" tipo melžimo aikštelėse (22 vietų) paruošti melžimui vieną karvę užtrunkama nuo 45 iki 65 sekundžių.

Prieš įsigyjant melžimo įrangą, rekomenduojama kuo tiksliau įvertinti sąlygas ūkyje ir numatyti, kiek laiko užtruks vienos karvės melžimas. Lentelėje pateiktos mokslininkų nustatytos skirtingų melžimo operacijų laiko normos, esant „normalioms standartinėms sąlygoms". Jei sąlygos skiriasi nuo nurodytų lentelėje, tai laiko sąnaudų normatyvai turėtų būti koreguojami individualiai ūkiui. Pirmiausia reikia įvertinti faktines laiko sąnaudas, o paskui iš gauto rezultato atimti neefektyviai panaudotą laiką, kurio būtų galima išvengti.

Optimalus melžimo aparatų skaičius

Preliminariai nustačius melžimo laiką, reikėtų apskaičiuoti galimą darbo našumą. Tam 3 600 sekundžių dalijama iš laiko, kurio reikia vienai karvei pamelžti. Jei vienai karvei užtektų 55 s, darbo našumas būtų melžimui paruoštos 65 karvės per valandą. Be to, reikia įvertinti ir pieno tekėjimo greitį. Priklausomai nuo pieno kiekio tešmenyje ir kitų fiziologinių veiksnių, melžimas vidutiniškai trunka 8-10 min. Planuojant darbą, reikia atsižvelgti į tai, kiek laiko užtruks gyvulių grupių kaita, tešmens paruošimas melžimui ir melžimo aparatų uždėjimas.

Melžiant „eglutės" ar „tandemo" tipo melžimo aikštelėje, vieną karvę paruošti melžimui ir pamelžti truks 12-13 min. Tai lemia techninės įrangos galimybės: vienam melžimo aparatui tenka 4,5-5,0 karvės per val. (60 min./12-13 min.). Naudojant vadinamąją „swing-over" melžimo įrangą, per tą patį laiką kiekvienoje melžimo vietoje pamelžiama po 1 karvę daugiau. O „karuselės" tipo aikštelėje vidutinis darbo našumas bus mažesnis negu 4 karvės vienoje melžimo vietoje per valandą. Nes karuselės sukimosi greitis priklauso nuo laiko, per kurį pamelžiama lėčiausiai pieną atiduodanti karvė.

Atsižvelgiant į operatoriaus darbo spartą bei technines įrangos galimybes, galima apskaičiuoti optimalų melžimo aparatų skaičių. Tam abu šiuos rodiklius reikia padalinti vieną iš kito. Jei operatoriaus darbo našumas siekia 65 karvės per val., o melžimo aparato darbo režimas - 5 karvės per val., ūkyje reikia turėti 13 melžimo aparatų.

J. Ramanauskienė, D. Stanišauskienė

Mano ūkis, 2011/10