Žaliuojantys žieminių rapsų pasėliai džiugina rapsų augintojus. Visi žemės ūkio darbai pagal technologines rekomendacijas rapsų pasėliuose jau atlikti ir belieka tikėti, kad susiklostys palankios oro sąlygos rapsams žiemoti. Siekiant užauginti aukštos kokybės derlių, reikia nepamiršti ir rapsų pasėliuose plintančių grybinių ligų, ypač fomozės, dėl kurios kasmet prarandama nemaža dalis derliaus.

Pastaraisiais metais žieminių rapsų pasėliuose brendimo pabaigoje aptinkama per 80 proc. fomozės pažeistų augalų, apie pusė jų būna intensyviai pažeisti šaknies kaklelio srityje, t. y. dėl fomozės sausojo puvinio stiebų apačioje augalai būna subrendę anksčiau laiko, tokių augalų sėklos susmulkėja. Šiuo metu fomozė žieminiuose rapsuose yra laikoma viena iš žalingiausių grybinių ligų. Fomozės žalingumas sparčiai didėja dėl ilgo ir šilto rudens periodo. Grybo Leptosphaeria maculans, sukeliančio rapsų fomozę, pseudotecių brendimą, askosporų išbarstymą ir augalų užsikrėtimą lemia daug veiksnių, tačiau krituliai, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra yra vieni iš svarbiausių.

Fomozės vystymosi ciklas yra gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis, negu kitų rapsuose plintančių grybinių ligų, todėl labai svarbu kuo geriau pažinti šios ligos plitimo ypatumus, ligos sukėlėjo, grybo L. maculans, biologines savybes, kad kuo tiksliau būtų galima nustatyti tinkamiausią apsaugos priemonių nuo fomozės naudojimo laiką. Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos sukėlėjo infekcijos šaltiniu. Pirmiausia užkrečiami augalų lapai, vėliau ilgą laiką grybas vystosi augale latentiškai (nematomai) ir tik brendimo tarpsniu išryškėja ligos požymiai stiebo apatinėje dalyje ar aukščiau ant stiebo.

Žieminių rapsų augalai šia liga gali užsikrėsti ir rudenį, ir pavasarį, fomozės žalingumas labai priklauso nuo to, kuriuo periodu augalas užsikrėtė. Nuo rudenį užsikrėtusių rapsų lapų fomozės dėmės išsivysto stiebo apatinėje dalyje, o nuo pavasarį užsikrėtusių - aukščiau ant stiebo. Stiebo apačioje esantys ligos pažeidimai yra daug pavojingesni už pažeidimus aukščiau ant stiebo, ypač jei išplinta visoje apatinėje stiebo dalyje. Tai gali atsitikti, jei ligos požymiai ant lapų išryškėja anksti rudenį, rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, tuomet dar rudenį, iki užšąlant, yra pakankamai laiko grybui peraugti lapkotį ir pasiekti šaknies kaklelį. Stiebo apatinėje dalyje arba šaknies kaklelio srityje pažeisti augalai, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau negu sveiki.

Žemdirbystės institute atlikti epidemiologiniai tyrimai, siekiant pažinti fomozės atsiradimo priežastis, sąlygas, nustatyti pagrindinio ligos infekcijos šaltinio - oru plintančių askosporų koncentracijos ore dinamiką rudens (rugsėjo-lapkričio mėnesiais) ir pavasario (kovo-gegužės mėnesiais) periodų metu, siejant tai su pagrindiniais meteorologiniais rodikliais (vidutine paros oro temperatūra ir krituliais) mūsų šalies sąlygomis. Šiems tyrimams buvo naudojama 7 dienų „Burkard" siurbiančioji sporų gaudyklė, kuri kiekvienais metais rudenį, rugpjūčio paskutinėmis dienomis, ir pavasarį, kovo pabaigoje, buvo pastatoma žieminių rapsų lauke. Rudenį kiekvienos dienos askosporų mėginiai buvo renkami nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d., o pavasario laikotarpiu nuo - kovo 1 iki gegužės 31 d. Šiais periodais surinkti kiekvienos dienos mėginiai buvo analizuojami mikroskopu, suskaičiuotos askosporos ir nustatyta jų koncentracija 1 m³ oro.

Pirmosios askosporos sporų gaudyklėje buvo nustatytos rugsėjo pradžioje. Per visą rugsėjo mėnesį askosporų buvo randama kiekvienos paros ėminiuose per visą tyrimų laikotarpį. Po gausesnio lietaus, esant didesnei negu 75 proc. santykinei oro drėgmei, buvo nustatytas askosporų kiekio ore padidėjimas. Nors visais tyrimų metais sutapo askosporų plitimo pradžia, tačiau maksimalus grybo L. maculans askosporų kiekis atskirais metais buvo nustatytas skirtingu laiku. Dažniausiai maksimalus askosporų kiekis viename kubiniame metre oro buvo nustatytas rugsėjo paskutinėmis-spalio pirmosiomis dienomis. Kadangi žinome, jog fungicidai nuo fomozės efektyvūs tik užsikrėtimo metu, maksimalaus askosporų išplitimo periodu, t. y. spalio pradžioje, juos ir vertėtų naudoti žieminių rapsų pasėliuose. Deja, tai tik iš dalies apsaugotų nuo fomozės (nuo purškimo dieną jau išplitusios infekcijos). Norint patikimai apsaugoti pasėlį nuo šios grybinės ligos, po 2 savaičių purškimą fungicidais vertėtų pakartoti.

Pavasarį askosporos ore pradeda plisti kovo ar balandžio pradžioje, priklausomai nuo oro sąlygų. Askosporų išbarstymo pikai nustatyti gegužės mėnesio antrąjį ir trečiąjį dešimtadienį.

Pusė (50 proc.) viso rudenį 1 m³ oro nustatyto askosporų kiekio dažniausiai išbarstoma per rugsėjį, o iki spalio antrojo dešimtadienio pabaigos išbarstoma net 75 proc. viso nustatyto askosporų kiekio. Natūralu, kad gausiausiai fomozės dėmės ant žieminių rapsų lapų išsivysto spalio pradžioje, netrukus po to, kai bendras askosporų kiekis ore pasiekia 50 procentų. Tik atskirais metais dėl kritulių stokos rugsėjo mėnesį askosporų barstymas gali vėluoti 2-3 savaites (taip buvo 2005 m.).

Pavasarį askosporų barstymas iš ant pernykščių rapsų augalų liekanų subrendusių grybo pseudotecių atsinaujina apie balandžio vidurį. Apie 2-3 savaites askosporos plinta negausiai, tačiau nuo gegužės vidurio iki mėnesio pabaigos ore aptinkama daug askosporų, per šį laikotarpį askosporų kiekis pasiekia 50-100 proc. viso pavasarį nustatyto askosporų kiekio. Tuo metu žieminių rapsų augalai yra stiebo augimo tarpsnio, o vasariniai rapsai - dažniausiai skrotelės tarpsnio.

Fomozės infekcijai žieminiuose rapsuose didelę reikšmę turi oro temperatūra bei krituliai. Pirmos grybo askosporos pradeda byrėti, kai po žieminių rapsų derliaus nuėmimo iškrenta ne mažiau kaip 100 mm kritulių. Per laikotarpį nuo pirmų askosporų išbarstymo iki lapkričio 30 dienos atskirais metais nustatyta nuo 68,8 iki 100 proc. dienų su askosporomis. Nuo žieminių rapsų derliaus nuėmimo iki pirmų askosporų pasirodymo atskirais metais būna nuo 18 iki 36 lietingų dienų, o askosporų išbarstymo pikas pasiekiamas, kai lietingų dienų skaičius padidėja iki 25-40 dienų. Tačiau 2006 m. rudenį buvo nustatytas mažiausias askosporų kiekis ore, nors kritulių kiekis ir lietingų dienų skaičius tų metų rudenį buvo didžiausias. Tais metais, vyraujant lietingiems orams, anksti pavyko sudaiginti rapsų pabiras gretimame lauke ir užarti rapsų stiebų liekanas, todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties 2006 metų rudenį ir buvo nustatytas mažas askosporų kiekis ore. Tai dar kartą patvirtina, kad askosporų kiekis ore priklauso ne tik nuo meteorologinių sąlygų, bet ir nuo infekcijos šaltinio - jeigu gretimame lauke, dirvos paviršiuje yra neužartų rapsų augalų liekanų - sąlygos askosporoms plisti ir augalams užsikrėsti bus palankesnės.

Pavasarį meteorologinės sąlygos atskirais metais buvo labai skirtingos. Itin išsiskyrė 2007 m., kuomet askosporų per laikotarpį nuo kovo 1 iki gegužės 31 dienos buvo išbarstyta net 4-6 kartus daugiau, negu kitais tyrimų metais, tačiau per tą patį laikotarpį buvo tik 23,5 proc. dienų su askosporomis. Dauguma askosporų tais metais plito gegužės pabaigoje, nes pakankamai ilgas periodas susidarė nuo pirmųjų askosporų pasirodymo pavasarį iki jų maksimalaus gausumo (81 diena). Intensyvų askosporų formavimąsi ir plitimą mėnesio pabaigoje lėmė gausūs krituliai (132,2 mm) per trumpą laikotarpį (tik 4 lietingos dienos).

2007-ųjų pavasaris išsiskyrė ir žymiai didesne temperatūrų suma per laikotarpį nuo kovo 1 iki gegužės 31 dienos, palyginti su 2005 ar 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, todėl sąlygos pseudotecių brendimui ir askosporų formavimuisi buvo žymiai palankesnės. Kaip minėta, nuo pavasarį išplitusių askosporų fomozės sausojo puvinio dėmės išsivysto aukščiau ant stiebų, ir jos yra mažiau žalingos, negu pažeidimai šaknies kaklelio srityje. Tačiau kai fomozės dėmių ant stiebų išsivysto daug ir įvairiame aukštyje, ir jos apima visą stiebo perimetrą, liga gali padaryti daug žalos ir dėl pavasarinės infekcijos. Tačiau, kaip rodo tyrimų duomenys, sąlygos grybo L. maculans pseudoteciams bręsti ir askosporoms išbarstyti bei žieminių rapsų augalams užsikrėsti rudenį yra daug palankesnės negu pavasarį.

Didesnę reikšmę fomozės infekcijai žieminiuose rapsuose turi grybo L. maculans askosporų gausumas ore rudenį, o ne pavasarį. Taigi, šiuo metu oro sąlygos grybo L. maculans askosporų išbarstymui bei žieminių rapsų augalų užsikrėtimui yra labai palankios, ypač ten, kur rapsai pasėti netoli liepos mėnesį nukultų rapsų laukų. Kadangi fungicidai efektyvūs nuo fomozės tik užsikrėtimo metu, šį rudenį, spalio pradžioje, arba vėliau, kai 10-15 proc. augalų lauke bus su fomozės požymiais ant lapų, rekomenduotina nupurkšti fungicidais, leistinais naudoti rapsų pasėliuose nuo fomozės rudenį (www.vatzum.lt).

I. Brazauskienė, E. Petraitienė

Mano ūkis, 2011/10