Kasdien pienininkystės ūkio specialistai susiduria su viena opiausių problemų - karvių brokavimu. Dėl melžiamų karvių produkcijos didėjimo nuolat kyla daug problemų ir susirgimų, dėl kurių dažnai tenka karves išbrokuoti. Kad būtų galima imtis efektyvių profilaktikos priemonių ir išvengti nuostolių, svarbu išsiaiškinti gyvulių brokavimo priežastis.

Brokavimas gali būti suplanuotas, kai tam pasiruošiama iš anksto, ir neplanuotas, kai karves tenka staiga išbrokuoti dėl ligų, traumų ar kitų nenumatytų priežasčių. Manoma, kad normalu kiekvienais metais išbrokuoti iki 30 proc. bandos karvių, pakeičiant jas pirmaveršėmis. Kai bandoje išbrokuojama daugiau karvių negu yra telyčių joms pakeisti, padidėja išlaidos pakaitinėms telyčioms auginti (pirkti) ir sumažėja karvių laktacijų skaičius.

Reprodukcijos sutrikimai - opiausia problema

Šiuolaikiniame pienininkystės ūkyje karvės dažniausiai išbrokuojamos dėl reprodukcijos sutrikimų, kuriuos sukelia kiaušidžių ligos (cistos, hipotrofija), lėtiniai endometritai, piometros. Nemažai karvių išbrokuojama dėl tešmens ligų ir fizinių jo trūkumų (mastitų, tešmens sukietėjimų, silpnų tešmens raiščių, netaisyklingų spenių ir kt.), mažo pieningumo, medžiagų apykaitos ligų (ketozės) ir virškinimo trakto susirgimo - šliužo dislokacijos į dešinę pusę (ŠDK).

Dalies karvių tenka atsisakyti ir dėl galūnių traumų bei ligų: kaulų lūžių, nagų, sąnarių pūlingų uždegimų, tarpupirščio odos uždegimų, pado opų, aseptinių išplitusių nagos gyvuonies uždegimų, apynagės ir tarpupirščio flegmonų.

Skelbiamus karvių brokavimo duomenis patvirtina ir Lietuvoje atliktas tyrimas. Viename pieno ūkyje, kuriame auginama 400 melžiamų karvių, atlikus tyrimą, nustatyta, kad 2010 metais buvo išbrokuota 81 karvė. Didžiausią brokavimo priežasčių dalį sudarė tešmens ligos ir sutrikusi reprodukcija.

Remiantis tyrimų duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios išbrokuota daugiausia (35,8 proc.) karvių, buvo tešmens ligos (vyravo mastitai). Taip pat dominavo vaisos sutrikimai (24,7 proc.). Dėl medžiagų apykaitos ligų (ketozės) ir galūnių susirgimų išbrokuota atitinkamai 17,3 ir 16 proc. Karvių šliužo dislokacija į dešinę pusę sudarė 6,2 proc. visų brokavimo priežasčių.

Rezultatų analizė parodė, kad dauguma karvių sirgo lėtiniu tešmens uždegimu, kuris pažeidžia tešmens liaukinį audinį. Tokių karvių nepavyko išgydyti ir teko jas išbrokuoti. Taip pat buvo brokuojamos karvės, kurios duoda 20 proc. mažiau pieno, palyginti su bandos vidurkiu. Laikyti tokias karves ekonomiškai neapsimoka ir yra tikimybė, kad jų palikuonys bus mažo produktyvumo. Nemažai karvių buvo išbrokuota dėl silpnų tešmens raiščių, netaisyklingai išsidėsčiusių spenių, jų dydžio ar formos. Fiziniai tešmens trūkumai apsunkina mechanizuotą melžimą ir dažnai yra lėtinio tešmens uždegimo priežastis.

Ligas sukeliantys veiksniai

Karvė laikoma nevaisinga, jei jos nepavyksta apvaisinti per 85 dienas po apsiveršiavimo. Reprodukcijos veikla sutrinka dėl kiaušidžių cistų, hipotrofijos ir gimdos ligų (lėtinio endometrito, piometros). Karvių nevaisingumui didelę įtaką turi netinkamas šėrimas ar priežiūra, kitos ligos. Dažnai dėl netinkamo šėrimo karvėms sutrinka medžiagų apykaita. Paprastai tokios karvės nerujoja, ar ruja būna „tyli", jos sunkiai apsivaisina.

Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo - ketozės - karvės staiga pradeda liesėti, labai sumažėja jų pieningumas. Ketozė gali būti sunkaus apsivaisinimo priežastis. Šis susirgimas neretai komplikuojasi šliužo dislokacija, mastitu, kojų ligomis. Ketozę sukelia netinkamas karvių šėrimas, per ilgas laikotarpis tarp apsiveršiavimų ar per didelis kūno masės indeksas prieš apsiveršiavimą.

Nagų ligos yra antras pagal gydymui išleidžiamų lėšų dydį karvių susirgimas. Iš nagų ligomis sergančios karvės per laktaciją primelžiama 350-400 kg mažiau pieno. Taigi patiriama nuostolių ir dėl sumažėjusios pieno gamybos. Šios ligos dažnai diagnozuojamos karvėms, sergančioms medžiagų apykaitos ligomis. Negalavimų dėl nagų ligų pastaruoju metu ypač padaugėjo.

Pagrindinės nagų ligų priežastys

• Netinkama karvių selekcija pagal galūnių formas ir nepakankama nagų priežiūros profilaktika.
• Aplinkos poveikis (grindų būklė, vaikščiojimo atstumai, šilumos stresas, higienos reikalavimų nesilaikymas).
• Netinkamas šėrimas.

Daugiausia melžiamų karvių išbrokuojama 4-5 metų amžiaus, t. y. antros-trečios laktacijos, kuomet jų produktyvumas su amžiumi turi tendenciją didėti (iki šeštos laktacijos). Tačiau tokios karvės yra pačios jautriausios įvairiems aplinkos veiksniams: netinkamoms laikymo sąlygoms, šėrimo paklaidoms ir kt. Vyresnių karvių išbrokuojama kur kas mažiau, nes pirmosiomis laktacijomis išbrokuojamos jautriausios, įvairiomis ligomis linkusios sirgti karvės, o paliekami stipriausi ir produktyviausi gyvuliai.

Kaip jau minėta, melžiamų karvių brokavimo priežastys gali būti iš karto kelios ligos (pvz., ketozė komplikuojasi šliužo dislokacija ar nagų ligomis; nagų ligos - ketoze ir t. t.), todėl galvijų augintojai turi imtis kompleksinių profilaktikos priemonių. Profilaktika yra geriausias ir pigiausias būdas sumažinti galvijų susirgimų ir brokavimų skaičių. Žinoma, visiškai išvengti galvijų organizmo veiklos sutrikimų, dėl kurių jie brokuojami, neįmanoma. Kai kurios brokavimo priežastys nulemtos genetinių veiksnių, natūralių senatvės pokyčių ar nelaimingų atsitikimų.

M. Michailovskytė

Mano ūkis, 2011/09