23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/09
Lietuviškos daržovės – ant bangos
  • J. Zaleckienė
  • Mano ūkis

Frazė „užauginta Lietuvoje" tapo vos ne kokybės garantijos atitikmeniu ir didžioji dalis pirkėjų mieliau ranką tiesia būtent lietuviškų daržovių lentynų link. Tai didelis šalies daržininkų darbo įvertinimas ir kartu įpareigojimas išlaikyti pasiektą produkcijos kokybę. Kasmet tobulindami auginimo technologijas, verslinių daržininkystės ūkių šeimininkai yra pasiekę tokį lygį, kad ir ne itin palankiomis oro sąlygomis sugeba išauginti elitinėms olandiškoms daržovėms prilygstančią ir net šias lenkiančią produkciją.

Nors gegužės mėnuo daugelį žemdirbių išgąsdino neįprastai sausais orais, stabdžiusiais daržovių dygimą, vėliau vasara su kaupu atseikėjo ir lietaus, ir saulės, tad lietuviškų daržovių šiais metais neturėtų trūkti. Tradicinis metinis daržininkų seminaras-lauko diena „Bulvių ir daržovių auginimo technologijų optimizavimas ūkyje" prasidėjo Kėdainių r. ūkininko Vidmanto Kvedaro morkų lauke. Kartu su sūnumis Arnu ir Pauliumi, V. Kvedaras daržoves (morkas, kopūstus, burokėlius, svogūnus) augina 130 ha plote.

Ūkyje pradėjo dirbti jaunas agronomas Tadas Venckus, šiemet įstojęs į magistrantūrą Aleksandro Stulginskio universitete ir mokslinio laipsnio sieks studijuodamas Agronomijos fakultete, Sodininkystės ir daržininkystės katedroje. Ūkyje praktiką atlieka dvi šios katedros studentės. „Malonu bendradarbiauti su Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėja Audrone Žebrauskiene ir smagu, kad atsiranda jaunų žmonių, kurie mąsto konkrečiai apie sodininkystės ir daržininkystės specializaciją. Gal užaugs nauja gerų konsultantų karta", - viliasi didelio ūkio šeimininkas.

Jaunųjų pagalbininkų komandą gyrė ir ilgametė V. Kvedaro ūkio konsultantė, bendrovės „Baltic Agro" agronomė Marija Čižauskienė. „Buvo tikrai labai smagu dirbti. Nors mano stažas 45 metai, bet jie man tokių klausimų užduodavo, taip papurtydavo, kad turėdavau lėkti ieškoti literatūros, kad galėčiau atsakyti", - komplimentų jaunimui negailėjo M. Čižauskienė.

Agrotechnika apgalvota iki smulkmenų

Morkų auginimo agrotechnika V. Kvedaro ūkyje sudėliota itin preciziškai. Kovo mėnesį paimti dirvožemio ėminiai ir nustatyta, kad humuso kiekis 1,8 proc., pH 7,2 (tai tradicinis Kėdainių regiono dirvos rūgštumas), fosforo - 204 mg/kg (labai daug ) ir kalio - 120 mg/kg (vidutinis kiekis). Tręšimo planui sudaryti buvo pasinaudota kompiuterine programa, kuri pateikė tokią rekomendaciją: 200 kg Ecoplant, 800 kg Yaramila complex 12-11-18 ir 200 kg kalcio cyanamido. „Geras tręšimo efektas buvo ir dėl to, kad sėjamąja su trešimo mikrodozatoriumi buvo įterpta po 10 kg/ha startinių trąšų Turbo Seed. Su šiuo produktu pataikyta į dešimtuką, nes dygimo metu laikėsi didelė sausra, o patręšti augalai iš karto gavo gerą startą", - aiškina M. Čižauskienė.

Daug bėdų buvo ir dėl morkų apsaugos nuo ligų. „Įsivaizduokite, kaip sunku parinkti chemiją, pavyzdžiui, nuo alternarijos, kai laukuose  šitiek drėgmės. Kai nelijo, tai nelijo, bet jau kai pradėjo lyti, tai be saiko. Liepos 12 d. šiuose laukuose praūžė didelis škvalas - per naktį iškrito 58 mm kritulių, o visi tarpvagiai buvo pilni morkų lapų - augalai patyrė didelį stresą", - sunkią užduotį išlaikyti sveikus pasėlius prisiminė M. Čižauskienė. Sužalotos morkos buvo skubiai nupurkštos fungicidu Signum  (1 kg/ha ) - konsultantės manymu, tai labai pagelbėjo: morkose nėra jokių alternariozės požymių.

Dabar morkos per lapus bus tręšiamos skystomis koncentruotomis kalio trąšomis. Kalis didina šakniavaisių derlių, juose susikaupia daugiau cukraus, be to, didėja morkų atsparumas alternariozei. M. Čižauskienė pasidžiaugė, kad šiemet neteko vargti su kenkėjais, netgi tripsai, kuriuos paprastai labai sunku sutramdyti, problemų nekėlė.

Bendrovės „Aista" atstovas Žygimantas Staugaitis pristatė ūkininkų laukuose auginamas kompanijos „Bejo Zaden" morkų veisles. Pavyzdžiui, norintiems turėti morkų realizacijai nuo vasaros iki rudens, rekomenduojamas universalios paskirties labai derlingas hibridas Nandrin (Nanto/Berlikum tipo): priklausomai nuo sėjos laiko, šias 100-105 dienų vegetacijos morkas galima parduoti ryšeliais, vasaros derlių - su nupjautais lapais, o rudens derlių galima trumpai laikyti sandėliuose. Ilgai sandėliuose laikyti tinkamesnės Nepal ir Nerac veislių morkos.

V. Kvedaras ne tik augina daržoves, bet ir raugia kopūstus bei agurkus, taip pat užsiima medienos pjovimu, mat ūkyje savo jėgomis gaminami daržovėms laikyti skirti konteineriai. Teko ir metalo apdorojimo imtis - ūkyje gaminamos technologinės linijos prekiniam daržovių paruošimui. „Kadangi europiniai pinigai baigėsi, tai tenka suktis iš padėties ir įrangą konstruoti patiems, - paaiškina ūkininkas. - Žinoma, tokia plati veikla išbarsto pajėgas, ateityje reikėtų labiau specializuotis."

Daržovių branda lenkia laiką

Prekinių ūkių savininkai pastebi, kad šiemet dauguma daržovių tarsi pralenkė laiką ir stebina nebūdingu dydžiu ir ankstyva branda - pavyzdžiui, kopūstų galvos vos ne dvigubai didesnės negu įprastai būdavo įpusėjus rugpjūčiui. Vieno stambiausių šalyje daržininkystės ūkių savininkas Vidmantas Girdzijauskas, Kėdainių rajone auginantis 100 ha kopūstų, 100 ha bulvių ir 20 ha burokėlių, milžiniškomis kopūstų galvomis džiaugtis neskuba. „Karščiai neabejotinai padarė fiziologinių pakitimų. Prapjovę galvas jau dabar matome, kad žiemą turėsime problemų - bus sunku produkciją ilgai išlaikyti kokybišką, - sako ūkininkas. - Vėlyvųjų veislių kopūstai, kurie paprastai subręsta per 140-150 dienų ir nuimami spalio mėnesį, jau dabar atrodo visiškai subrendę."

Ūkininkas skaičiuoja, kad produkcijos laikymo saugyklose laikas prasidės gerokai anksčiau negu įprastais metais, tai reiškia, kad reikės kur kas daugiau lėšų skirti reikiamai temperatūrai ir mikroklimatui šaldytuvuose palaikyti. V. Girdzijausko ūkyje šių metų derliaus laukia naujutėlės modernios, 1 500 t talpos šaldyklos.

Nemenką pernykščio derliaus dalį pardavęs Rusijos rinkai, ūkininkas dar nelinkęs spėlioti, ar taip bus ir šiemet. „Paprastai daržovės į Rusiją pradeda važiuoti tik po Naujųjų metų. Dabar daržovių produkcijai taikomi dideli muitai, todėl eksportuoti tiesiog neapsimoka", - aiškina V. Girdzijauskas. Prekinių bulvių gumbų jo ūkyje kasama po 45 t/ha, rugpjūčio mėnesį augintojas už kilogramą bulvių gaudavo po 60 centų. Ūkyje nuolat dirba 60 darbuotojų, o derliaus nuėmimo metu jų skaičius išauga iki 80-ties. Pasak ūkininko, geriausi darbuotojai yra kaimo žmonės, nes jie nuo mažens prie sunkių darbų pripratę. Miestiečiams darbas daržininkystės ūkyje atrodo nepakeliamai sunkus.

Investuoti reikia šiandien, nes rytoj gali būti vėlu

Naujomis daržovių sandėliavimo ir rūšiavimo patalpomis, įrengtomis prieš metus, bei šiemet renovuotu technikos kiemu gali pasidžiaugti ir Krekenavos ūkininkas Saulius Račkauskas, iš viso dirbantis 860 ha žemės. Daržovėms auginti ūkininkas paskyrė 150 ha plotą: 100 ha užima bulvės, 52 ha - svogūnai. Ūkio agronomas Stasys Stašauskas prisiminė, kad pavasaris buvo labai nedėkingas - laukuose trūko drėgmės. Gegužės mėnesį iškrito tik 38 mm, birželio - 42 mm, o liepą palijo net tris kartus daugiau - 169 mm. Svogūnų sėja buvo pradėta balandžio 18 d., bet dėl drėgmės trūkumo jie labai ilgai nedygo. Siekiant paskatinti dygimą, visas laukas buvo palaistytas dar iki sudygimo, paskui du kartus lieti sudygę svogūnai. Iš pradžių pasėlis atrodė silpnas, augalai augo retokai, bet patręšus kalcio salietra ir mikroelementinėmis trąšomis, svogūnai sužaliavo, ir rudeniop planuojama kasti po 45-50 t/ha produkcijos. Kalcio salietros norma (iš viso 400 kg/ha) padalinta į tris dalis: paskutinįkart patręšta prieš pat Jonines - tai vėlyviausias terminas, kad laiku spėtų užsidaryti svogūnų kakleliai ir ropelės gerai laikytųsi.

Ūkio agronomas sako, kad vienas didžiausių galvosūkių, kurį tenka spręsti kasmet - kaip apsaugoti daržoves nuo ligų ir kenkėjų. „Lietuvoje registruotų pesticidų daržovių pasėliams yra labai mažai. Kodėl olandas ar lenkas gali tuo produktu purkšti, o lietuvis negali? Jei tik lenkiška etiketė, jau nusikaltimas, nors veikliosios medžiagos lygiai tokios pat? Juk rankomis tokių laukų neapdorosi", - piktinasi agronomas ir priduria, kad dėl apsaugos produktų taikymo dažnai konsultuojasi su Sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos specialiste Elena Surviliene ir kartu ieško geriausių sprendimų.

Bulvės S. Račkausko laukuose dar žalios kaip rūta - išsaugoti bulvienojus padėjo laiku atlikti purškimai nuo bulvių maro, kaitaliojant kontaktinius ir sisteminus fungicidus. Dar vienas purškimas fungicidu Shirlan numatytas prieš derliaus nuėmimą, tuo metu, kai defoliuojami bulvienojai: Shirlan naudojamas tam, kad bulvių maras nepersimestų į gumbus. Nuo kolorado vabalo saugomasi prieš sodinimą gumbus beicuojant beicu Prestige.

Kadangi ūkio dirvose mažoka kalio, iš rudens būsimas bulvių laukas patręštas kalio chloridu (300 kg/ha) - pakankamai kalio gavusių bulvių gumbai daug geriau laikosi sandėliuose. Šiemet bulvės pirmi metai auginamos platesniais, 90 cm tarpueiliais. Iki šiol auginant 75 cm tarpueiliais, labai daug gumbų (net iki 5 t/ha) pažaliuodavo ir realizacijai netikdavo. Auginant platesniais tarpueiliais, taupoma drėgmė, mažiau plyšinėja vagos, todėl ir pažaliavusių bulvių yra vos viena kita.

Dabar didžiausią grėsmę kelia drėgmės perteklius - pasak agronomo, jei dar artimiausiu metu iškristų koks 20 mm kritulių, bulvės gali pradėti pūti. Ankstyvosios bulvės jau kasamos ir realizuojamos, jų prekinis paruošimas vyksta našia linija: per 8 darbo valandas 6 žmonės gali išrūšiuoti, sufasuoti ir pakrauti 24 tonas bulvių. Nauja rūšiavimo ir pakavimo linija pastatyta moderniose patalpose, kur sudarytos geros sąlygos žmonėms dirbti, lubose įrengtas šviesos tunelis, moderni ventiliavimo sistema.

Puikiai sutvarkyta visa ūkio infrastruktūra: preciziška tvarka aplink sandėlį, stebina renovuotos mechaninės dirbtuvės ir technikos kiemas. Pastarasis iškilmingai atidarytas rugpjūčio 12 d. - juostelę perkirpo žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis ir statybos darbus vykdžiusios bendrovės „Iglus" generalinis direktorius Mantas Leliukas. „Didžiausias progreso variklis - kova už būvį", - savo patirtį trumpai apibūdina S. Račkauskas. Jis, kaip ir kiti šalies daržininkai žino - jei neinvestuosi šiandien, rytoj jau gali būti vėlu. Technikos kiemui renovuoti prireikė 950 tūkst. Lt, daržovių sandėliams ir prekinio paruošimo linijai - 2,6 mln. litų

Ministras paragino kurti gamintojų organizaciją

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui priminė pagrindines daržininkų problemas: nėra profesionalių nepriklausomų konsultantų, pritrūko paramos lėšų ne vienam parengtam investiciniam projektui bei Lietuvoje išaugintų daržovių bei bulvių reklamai, nepavyksta sukurti lygiaverčių augintojų ir prekybos įmonių santykių, neišjuda iš vietos mažesnio PVM taikymo daržovių produkcijai klausimas. K. Starkevičius priminė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą daržininkystės ūkiai jau yra gavę 40 mln. Lt paramos. Ministras paragino daržininkus jungtis ir kurti gamintojų organizaciją, nes ES daržininkystę daugiausia remiama būtent per GO, o ir visa nuostolių kompensavimo tvarka yra numatyta tik kooperuotiems daržininkams. Ministras pažadėjo, jei nesmogs nauja krizės banga, peržiūrėti PVM klausimą. „Tik duok Dieve, kad laimėtų augintojas ir pirkėjas, o ne perpardavinėtojai", - sakė K. Starkevičius.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/09