23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/09
Kas skatina ir kas stabdo jaunimą dalyvauti kaimo plėtroje
  • E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė
  • Mano ūkis

Blogėjantys demografiniai procesai kelia grėsmę ūkininkavimo tęstinumui, viešųjų vertybių kūrimui ir kaimo gyvybingumui. Europos Sąjungos (ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programose ir nacionalinėse paramos priemonėse vis labiau dominuoja kaimo gyventojų verslumo skatinimas, kuris galėtų pakeisti situaciją į gera. Tačiau kaip sužadinti gyventojų norą pasinaudoti šia parama?

Kuo toliau, tuo svarbiau tampa iniciatyvumas ir novatoriškumas, todėl daugiau galimybių imtis individualios veiklos pirmiausia turi jauni išsilavinę kaimo gyventojai.

Lietuvos kaimo plėtros politika per įvairias programas skatina jaunų kaimo gyventojų verslumą. Tai daroma didinant paramą jauniesiems ūkininkams ir kartu griežtinant reikalavimus. Parama pagal Kaimo plėtros programos (KPP) 2007-2013 m. priemones yra nukreipta skatinti tiems pareiškėjams, kurie:

  • gilina individualias žinias ir kompetenciją (programoje reikalaujama turėti žemės ūkio ar vadybinį išsilavinimą arba leidžiama įsipareigoti minėtą išsilavinimą įgyti per projekto įgyvendinimo laikotarpį);
  • yra pasirengę rizikuoti (nebijo efektyviai panaudoti ne tik asmenines finansines lėšas, bet ir ES suteiktą paramą, kurią nesėkmės atveju tektų grąžinti);
  • savo veiklą geba prognozuoti, numatyti perspektyvas (reikalaujama pateikti pagrįstą verslo planą, atspindintį pareiškėjo idėjos gyvybingumą);
  • turi polinkį į naujoves, kūrybinę verslumo vaizduotę (skiriant paramą, prioritetas teikiamas inovatyviems projektams).

Per 2007-2013 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui numatyta skirti 5,3 karto daugiau lėšų negu ankstesniuoju programavimo laikotarpiu.

Reikalavimai jauniesiems ūkininkams, norintiems gauti paramą, vis griežtėja (reikalaujama didesnio nuosavybės teise valdomo žemės ploto, verslo plano), tačiau priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" išlieka labai populiari. Kita vertus, jaunajam ūkininkui įsikurti numatyta beveik trigubai didesnė maksimali paramos suma projektui paremti negu 2004-2006 m. laikotarpiu (241 696 Lt, įskaitant palūkanų kompensavimą), be to, nustatytas ilgesnis laikas nuo žemės ūkio valdos įregistravimo iki paraiškos paramai gauti pateikimo momento. Tai praplečia jaunųjų ūkininkų galimybes dalyvauti įsisavinant paramą.

Ribojantys veiksniai

Vertinant jaunųjų kaimo gyventojų pasirengimą dalyvauti kaimo plėtros procesuose, pastebėta, kad dalyvavimas yra gana pasyvus. Įpusėjus KPP 2007-2013 m. įgyvendinimui, besikreipiantieji pagal minėtą programą paramos sudarė 2 proc. nuo 18 iki 39 m. kaimo gyventojų, arba 17 proc. atitinkamo amžiaus registruotų žemės ūkio valdų savininkų.

Nustatyta, kad 73 proc. jaunų kaimo gyventojų paraiškų paramai pagal KPP 2007-2013 m. gauti pateikė vyrai, 23 proc. - moterys. Jaunimas, įsisavindamas ES paramą pagal šią programą, aktyviausias našiausių žemių regionuose.

Tyrinėjant jaunimo įtrauktį į kaimo plėtros procesus, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė apklaustų jaunų kaimo gyventojų domėjosi paramos pagal KPP 2007-2013 m. galimybėmis, tačiau paramos kreipėsi tik apie 37 proc. Vadinasi, yra ribojančių veiksnių, kurie eliminuoja dalį jaunimo iš paramos įsisavinimo procesų.

Jaunų kaimo gyventojų aktyvumo, įsisavinant ES paramą kaimo plėtrai, vertinimo etapuose išryškėjusias neigiamas tendencijas švelnina jaunų kaimo gyventojų nuostatos dėl dalyvavimo įsisavinant ES paramą ateityje, t. y. perspektyvinis aktyvumas. Apklausos rezultatai rodo, kad 44,5 proc. jaunų kaimo gyventojų ketina kreiptis paramos ateityje, net 36,3 proc. dėl ateities dar neapsisprendė ir tik 19,2 proc. kreiptis neketina.

Domėjimasis galimybėmis įsisavinti paramą labai priklauso nuo amžiaus ir lyties, išsilavinimo ir pajamų: daug dažniau ES parama pagal KPP 2007-2013 m. domėjosi 18-29 m. amžiaus gyventojai ir vyrai bei asmenys, turintieji aukštąjį išsilavinimą ir disponuojantys didžiausiomis pajamomis, rečiau - 30-39 m. amžiaus gyventojai ir moterys bei turintys vidurinį, nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir disponuojantys mažomis pajamomis. Be to, parama kaimo plėtrai labiau domisi našių žemių regionų jauni gyventojai. Analogiškos sociodemografinės tendencijos pasireiškia ir kreipimosi paramos pagal KPP 2007-2013 m. atveju. Tik aukštąjį išsilavinimą turinčių ir didžiausiomis pajamomis disponuojančių besikreipusiųjų dalis buvo dar didesnė (apie 40 proc. visų besikreipusiųjų).

Apklausos rezultatai sudaro prielaidas įžvelgti tam tikrų pozityvių vertybinių nuostatų ateityje spręsti kartų kaitos problemas žemės ūkyje, nes domėtis ES paramos kaimo plėtrai galimybėmis jaunus kaimo gyventojus labiausiai skatina noras tęsti tėvų ūkininkavimo tradicijas (nurodė 67 proc. besidomėjusių parama respondentų). Kiti veiksniai, skatinantys domėtis parama, - nuosavų lėšų trūkumas verslui pradėti (nurodė 63 proc. parama besidomėjusių respondentų) bei žiniasklaidoje pateikiami sėkmingi paramos įsisavinimo pavyzdžiai (nurodė 52 proc. besidomėjusių parama respondentų).

Jaunimas yra labiau linkęs naudotis kur kas lengviau prieinama tiesiogine parama, t. y. išmokomis už deklaruotus pasėlius, pievas ir ganyklas, finansuojamomis pagal ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) I ramstį. Remiantis apklausos rezultatais, 23 proc. nesidomėjusių paramos pagal KPP 2007-2013 m. galimybėmis asmenų nurodė, kad juos tenkina tiesioginės išmokos. Kadangi tiesioginės paramos teikimas neskatina verslumo, aktyvesnis jos įsisavinimas rodo, kad jaunų kaimo gyventojų verslumas yra mažas.

Dauguma veiksnių, turinčių lemiamos įtakos jaunimui nesikreipti paramos, susiję su dideliais reikalavimais paramai gauti (nurodė 53 proc. nesikreipusių paramos respondentų), su pernelyg dideliais įsipareigojimais paramos gavėjams ir aukštais reikalavimais pareiškėjams (nurodė atitinkamai 50 ir 48 proc. nesikreipusių paramos respondentų), galimybių prisidėti prie projekto vykdymo nuosavomis lėšomis nebuvimu ir didele rizika, kad gali tekti grąžinti paramos lėšas (nurodė 44 proc. nesikreipusių paramos respondentų).

Lemia amžius, išsilavinimas, pajamos

Vos 13 proc. apklaustų jaunų kaimo gyventojų dalyvavo projektuose, inicijuotuose kaimo bendruomenės ar VVG. 18-29 m. amžiaus kaimo gyventojai, kaimo vyrai ir didesnėmis pajamomis disponuojantieji aktyviau domisi ir kreipiasi paramos ekonominei veiklai plėtoti, o 30-39 m. amžiaus kaimo gyventojai, kaimo moterys ir mažesnes pajamas turintieji - daugiau dalyvauja bendruomeninėje veikloje. Tik nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys kaimo gyventojai visai neaktyvūs tiek ekonominėje, tiek bendruomeninėje veikloje. Apklausos rezultatai pagrindžia ir kitų tyrimų išvadas dėl menkos jaunimo įtraukties į vietos iniciatyvas. Nors Lietuvos kaimo vietovėse bendruomeninė ir VVG veikla įgauna vis didesnį pagreitį, o ES paramos teikimo vietos iniciatyvoms strateginiuose dokumentuose ypač akcentuojamas jaunimo įtraukimas, vyraujančios negatyvios jaunimo dalyvavimo bendruomeniniuose projektuose tendencijos suponuoja grėsmę regionų atsinaujinimui ir tvariai raidai.

Kreiptis ES paramos ateityje ketina daugiau 18-29 m. nei 30-39 m. amžiaus kaimo gyventojų, daugiau jaunų kaimo vyrų nei moterų, daugiau turinčių aukštesnį išsilavinimą ir disponuojančių didesnėmis pajamomis jaunų kaimo gyventojų. Ateityje paramos kreiptis dažniau ketina jauni mažiau palankių nei palankių ūkininkauti regionų gyventojai. Tai rodo paramos jauniesiems ūkininkams tęstinumo užtikrinimo ir masto didinimo svarbą ateityje.

Nurodydami veiklas, kurioms vykdyti ketina kreiptis paramos, respondentai dažniausiai rinkosi tradicines ūkininkavimo veiklas, t. y. augalininkystę (65 proc.) ir gyvulininkystę (32 proc.). Todėl galima teigti, kad jauni kaimo gyventojai menkai domisi kitų veiklų plėtra ir parama joms, ypač viešųjų gėrybių kūrimui ir aplinkosaugai, kuriai bus teikiamas prioritetas ateities kaimo plėtros politikoje. Galima daryti prielaidą, kad tokias tendencijas iš dalies suponuoja nepakankamos jaunų kaimo gyventojų žinios apie BŽŪP reformą ir kaimo plėtros politiką po 2013 m., aplinkosaugos projektų gerosios patirties pavyzdžių nebuvimas ar/ir menka jų sklaida ar netinkamos sklaidos priemonės.

Apklausos rezultatai rodo, kad didžiajai daugumai jaunimo patogiausia priemonė gauti informaciją apie ES paramą yra internetas - ją pasirinko net 82 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau respondentų nurodė konsultavimą, televiziją ir spaudą (daugiau nei 60 proc. visų respondentų) kaip patogius informacijos šaltinius. Pildant paraišką ir teikiant dokumentus ES paramai gauti, jauniems kaimo gyventojams labiausiai trūksta paprastesnės paraiškos formos ir išsamesnės konsultantų pagalbos (atitinkamai 40 proc. ir 28 proc.). Inovatyvios priemonės, tokios kaip galimybė naudotis nuotolinėmis konsultacijomis, paraiškų pildymo ir teikimo elektroninė sistema, respondentams nepasirodė patrauklios ar palengvinančios kreipimosi ES paramos procedūrą.

Apklausos metu, vertinant jaunų kaimo gyventojų asmeninės gerovės suvokimą, nustatyta, kad labiausiai paramos reikėtų viešosios infrastruktūros sutvarkymui ir tobulinimui (nurodė beveik 64 proc. respondentų). 34 proc. jaunų kaimo gyventojų aktualu, kad būtų teikiama parama jaunimo organizacijų veiklai. Beveik ketvirtadalis nurodė, kad labiausiai paramos reikia būsto modernizavimo ir aprūpinimo būstu bei viešųjų paslaugų plėtros, prieinamumo ir kokybės gerinimo projektams.

E. Ribašauskienė, D. Šalengaitė

Mano ūkis, 2011/09