Ir gamybininkai, ir mokslininkai žino, kad žemės ūkio augalų derliui daug įtakos turi meteorologinės sąlygos, tačiau konkrečių duomenų yra nedaug. Lengvos granuliometrinės sudėties Pietryčių Lietuvos dirvožemiuose augalų derlius dėl meteorologinių veiksnių labai kinta. Bulvės yra tokie augalai, kurių produktyvumui klimato kaita gali turėti ypač didelę įtaką.

Pastaraisiais metais vis dažniau Lietuvoje iškyla sausros ir užmirkimo problemos. Karštų dienų, kai oro temperatūra pakyla per 25 ^oC, gali būti nuo balandžio iki rugsėjo, tačiau didžiausia jų tikimybė - liepos mėnesį. Sausra, kuri trunka tris dešimtadienius - pavojingas reiškinys, o jei sausros trukmė ilgesnė negu keturi dešimtadieniai - tai jau stichinė nelaimė. Nuo stichinių sausrų labiausiai nukenčia bulvės ir kukurūzai, nes jiems labiausiai reikia drėgmės liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Maisto medžiagų asimiliacija ir organinių medžiagų kaupimas vėlyvųjų bulvių gumbuose tęsiasi tol, kol nuvysta bulvienojai. Kai oro temperatūra pasiekia 29-30 ^oC, gumbai nustoja augti, o esant 40 ^oC, nutrūksta asimiliacija.

Bulvės gumbus intensyviausiai mezga, kai oro temperatūra yra 16─18 ^oC, esant 20 ^oC, mezgimas sulėtėja, o prie 29 ^oC - visai sustoja. Oro temperatūra gumbų mezgimo ir augimo tarpsniu turi ir tiesioginės, ir netiesioginės įtakos viso augalo fotoperiodinei reakcijai. Trumpos dienos sąlygomis aukštų temperatūrų poveikis gumbų formavimuisi keičiasi. Dienos (apšvietimo) trukmę sumažinus iki 10,5 val., bulvės suformuoja gumbus net esant 32 ^oC.

Bulvės - šviesomėgiai augalai. Esant nepakankamam apšvietimui, labai sumažėja gumbų derlius. Jos priklauso augalams, kurių poreikis dienos ilgumui per vegetaciją keičiasi. Kad bulvių gumbai gerai augtų, reikalinga vidutinio ilgio diena ir vidutinė temperatūra. Tokiomis sąlygomis augalo asimiliuojamos medžiagos kaupiasi gumbuose, o ne bulvienojuose. Skirtingos vegetacijos trukmės veislės (41-46 dienos labai ankstyvų bulvių, 69-74 dienos vidutinio ankstyvumo ir 83-88 dienos vėlyvųjų) skirtingai reaguoja ir į dienos ilgumą. Ankstyvosios bulvės geresnį derlių duoda esant ilgoms (14-17 val.), o vėlyvosios - trumpoms (12-14 val.) dienoms. Tai aiškinama tuo, kad kritinio apšvietimo laikas ankstyvųjų bulvių veislėms yra ilgesnis negu vėlyvųjų.

Esant ilgoms dienoms, bulvės išaugina galingesnę šaknų ir bulvienojų sistemą, greičiau pražysta, vėliau bręsta, išaugina didesnį derlių. Tačiau bulvių gumbai greičiausiai auga esant trumpai dienai.

Bulvės palyginti gerai iškenčia trumpalaikes sausras, nors yra labai reiklios drėgmei. Vegetacijos metu bulvėms drėgmės reikia nevienodai. Nuo pasodinimo iki butonizacijos pradžios bulvės yra labai jautrios drėgmės pertekliui. Butonizacijos ir žydėjimo metu bulvėms reikia drėgmės, o vėliau, iki nuvysta bulvienojai, drėgmės trūkumui jos mažiau jautrios. Dauguma tyrinėtojų teigia, kad didžiausią bulvių derlių galima išauginti, kai dirvos drėgmė yra 80 proc. maksimalaus drėgmės imlumo. Kai dirva per sausa (15─20 proc.) arba per drėgna (iki 90─100 proc.), bulvių derlius būna nedidelis.

Dažniausia mažo bulvių derliaus priežastis yra Pietryčių Lietuvos lengvų žemių zonoje dažnai pasitaikantys sausringi (kai dirvos drėgnio imlumas mažesnis negu 50 proc.) metai. Prognozuojama, kad globalus klimato atšilimas bus palankus Europos Šiaurės platumų regionams, taip pat ir Lietuvai, todėl būtinos atitinkamos adaptacinės priemonės. Bulvių drėgmės ir šilumos poreikis yra palyginti gerai ištirtas ir aprašytas, tačiau prognozuojant derlių šiuos duomenis ne visada galima tiesiogiai panaudoti dėl nepakankamo jų apibendrinimo algoritmų (regresijos lygčių) forma ar dėl parametrų, atskleidžiančių įvairių veiksnių įtaką, stokos.

Vokėje atliktų tyrimų rezultatai

Tyrimui buvo panaudoti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale konkursinių bulvių veislių bandymų metu gauti faktiniai bulvių derliaus ir krakmolo kiekių gumbuose duomenys. Statistinei analizei pasirinktos trys bulvių veislių grupės pagal vegetacijos trukmę: labai ankstyvos - Pirmūnės, Venta, Dietskosielskij, vidutinio ankstyvumo - Vokė, Goda, Mirta bei vėlyvosios - Vilija, Aistės ir Vilnia. Sudarytos analogiškos kiekvienos grupės 30 metų (1979─2009 m.) laikotapio derliaus ir krakmolo kiekio gumbuose sekos. Bulvės augintos pagal tradicinę bulvių auginimo technologiją.

Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai pagal atskirų mėnesių vidutines oro temperatūras atskirais metais nuo daugiamečių rodiklių skyrėsi 2─4 ^oC. Normalus gumbų formavimasis, maisto medžiagų juose kaupimasis vyksta ne šiltesnėje kaip 18 ^oC dirvoje. Ankstyvųjų veislių bulvių optimali gumbų formavimosi temperatūra yra žemesnė, vidutinio vėlyvumo - aukštesnė, vėlyvųjų - žemesnė. Šilumos bulvėms augti visais tyrimų metais pakako.

Kadangi tiriamoje zonoje bulvėms šilumos pakanka, svarbiausiu derlių limituojančiu veiksniu tampa krituliai. Kritulių trūkumas arba perteklius gali labai sumažinti ar net visiškai sunaikinti derlių. Atliktų tyrimų duomenimis, 1980, 1984, 1985, 1990, 1993 ir 1998 metų vasaros (birželis ir rugpjūtis) buvo lietingos, o 1991, 1992, 1994, 1999, 2001, 2002 ir 2006 metų - sausringos. Nepalankios bulvėms augti sąlygos buvo 1994, 1999, 2002 ir 2006 metais. Tais metais liepos mėnesį kritulių buvo tik 11, 29, 33 ir 46 mm (norma - 89 mm).

Mažiausi derliai gauti 1999 metais: ankstyvųjų - 13,3 t ha^-1, vidutinio ankstyvumo - 16,4 t ha^-1 ir vėlyvųjų - 18,1 t ha^-1. Labai mažas bulvių derlius užaugo ir 2002 metais - 14,6 t ha^-1, 16,3 t ha^-1 ir 17,7 t ha^-1 bei 2006 metais - 15,0 t ha^-1, 20,6 t ha^-1 ir 19,3 t ha^-1. Tais metais liepos mėnesį iškrito tik 11, 29, 33 ir 46 mm kritulių.

Bulvių derlius ir krakmolo kiekis gumbuose gerokai skyrėsi: ankstyvųjų veislių bulvėse atitinkamai nuo 13,2 t ha^-1 ir 11,7 proc. iki 42,4 t ha^-1 ir 21,9 proc., vidutinio ankstyvumo - nuo 16,3 t ha^-1 ir 13,0 proc. iki 42,1 t ha^-1 ir 23,1 proc. ir vėlyvosiose - nuo 17,7 t ha^-1 ir 13,6 proc. iki 41,8 t ha^-1 ir 23,9 proc.

Liepos orai - patys svarbiausi

Dėl bulvių poreikio drėgmei literatūroje galima rasti prieštaringų nuomonių. Taip yra todėl, kad skirtingais bulvių augimo ir vystymosi periodais bulvių jautrumas drėgmės trūkumui ar pertekliui kinta. Nustatyta, kad nuo sudygimo (BBCH 01─09) iki butonizacijos pradžios (BBCH 51─55) bulvės yra mažiau jautrios drėgmės trūkumui, o ne pertekliui. Lengvose smėlio dirvose pirmuoju bulvių augimo tarpsniu (BBCH 31─51, sudygimas-butonizacijos pradžia) optimali dirvos drėgmė turėtų būti apie 60 proc. viso drėgmės imlumo, antruoju (BBCH 51─61, butonizacija-žydėjimas) - 80 proc. ir trečiuoju (BBCH 65─79, žydėjimas-uogų mezgimas) - apie 80 proc. Priemoliuose optimalus dirvos drėgnumas bulvėms yra 70─75 proc. drėgmės imlumo (antruoju ir trečiuoju periodais).

Lietuvos pietrytinėje dalyje bulvių butonizacija, žydėjimas ir gumbų mezgimas dažniausiai vyksta liepos mėnesį, todėl kritulių kiekis šį mėnesį yra pagrindinis gamtinis bulvių derlių limituojantis veiksnys. Bulvienojams pasiekus išsivystymo maksimumą ir baigus žydėti, keičiasi bulvių fiziologija. Biosintezės metu sukauptos maisto medžiagos iš lapų pernešamos į gumbus. Šis procesas vyksta iki bulvienojų vegetacijos pabaigos. Trūkstant drėgmės liepos ir rugpjūčio pirmosios pusės laikotarpiu, sutrinka bulvienojų augimas, augalai negali sukaupti reikiamo kiekio maisto medžiagų. Optimaliausios sąlygos bulvėms augti ir vystytis buvo 1984 m. - tada liepos mėnesį Trakų Vokėje iškrito 87 mm kritulių, vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 15 ^oC. Ankstyvųjų bulvių derlius buvo 42,4 t ha^-1, vidutinio ankstyvumo - 42,1 t ha^-1, vėlyvųjų - 41,8 t ha^-1.

Tiesinis koreliacinės-regresinės analizės modelis, panaudotas tam tikrų vegetacijos laikotarpių mėnesių kritulių kiekio ir vidutinės oro temperatūros įtakai bulvių gumbų derliui atskleisti, parodo, kad stipriausi visų bulvių veislių ryšiai nustatyti tarp gumbų derliaus ir liepos mėnesio meteorologinių sąlygų. Drėgmės stygius, taip pat ir jos perteklius dirvoje sukelia deguonies trūkumą, todėl labai sulėtėja gumbų mezgimas ir augimas. Gumbų mezgimas sutampa su bulvių žydėjimo pradžia, o sausi ir šilti orai turi teigiamos įtakos mezgamų gumbų kiekiui. Bulvėms žydint būtinas pakankamas kiekis vandens, o ilgiau trunkantis aukštesnės kaip 20 ^oC temperatūros didėjimo tarpsnis, esant sutrikusiam drėkinimui, mažina bulvių derlių ir spartina fiziologinį gumbų senėjimą.

Siekiant stabilaus ir didelio bulvių derliaus, svarbiausia yra užtikrinti optimalų drėgmės kiekį dirvoje gumbų mezgimo ir augimo metu. Tam būtina, kad bulvė iš dirvos drėgmės resursų kiekvieną parą gautų ne mažiau kaip 5-6 mm vandens. Bulvės pakenčia trumpas sausras, bet ilgalaikės sausros (kai dirvos drėgnio imlumas mažesnis negu 50 proc.) smarkiai sumažina derlių. Tada pradeda nykti bulvių audiniai, jos nustoja augti, ne laiku sutvirtėja bulvių gumbų luobelės kamštinis audinys. Jei vėliau ir palyja, gumbų augimas nebeatsinaujina: pavėluota drėgmė sukelia gumbų viršūnėse susiformavusių pumpurų dygimą, persmaugimus ir antrinių gumbelių susidarymą, o tai labai menkina derliaus kokybę, ypač gumbų sėklines savybes.

Mūsų gauti rezultatai ne visiškai sutampa su Lietuvoje anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, parodžiusiais, kad bulvių derlius labiausiai priklauso nuo gegužės mėnesio ir mažiau - nuo liepos mėnesio meteorologinių sąlygų. Elmininkų bandymų stotyje bulvių derliui įtakos turėjo liepos mėnesio ir mažiau - rugpjūčio ir kitų mėnesių meteorologinės sąlygos. Minėti neatitikimai galėjo būti dėl daugelio priežasčių, taip pat ir dėl nevienodo tyrimų laikotarpio bei dirvožemio sąlygų, statistinei analizei naudotų duomenų šaltinio ir jų atrinkimo būdo.

Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti, kad Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvi dirvožemiai, bulvių derliui lemiamos įtakos turi liepos mėnesio meteorologinės sąlygos. Sausringais metais bulvių derlius būna mažas, gumbai smulkūs. Nuo sausrų labiausiai nukenčia ankstyvųjų ir vėlyvųjų, mažiau - vidutinio ankstyvumo veislių bulvės.

Svarbu žinoti

• Esminė tiesinė teigiama priklausomybė tarp bulvių gumbų derliaus bei kritulių kiekio nustatyta liepos mėnesį ir neigiama - tarp derliaus bei vidutinės liepos mėnesio temperatūros.
• Esminė tiesinė neigiama priklausomybė tarp bulvių krakmolo kiekio gumbuose bei kritulių kiekio nustatyta liepos mėnesį ir teigiama - tarp krakmolo kiekio gumbuose bei vidutinės liepos mėnesio temperatūros.
• Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvi dirvožemiai, bulvių derliui lemiamos įtakos turi liepos mėnesio meteorologinės sąlygos. Sausringais metais bulvių derlius būna mažas, gumbai smulkūs. Nuo sausrų labiausiai nukenčia ankstyvųjų ir vėlyvųjų, mažiau - vidutinio ankstyvumo veislių bulvės.

R. Asakavičiūtė

Mano ūkis, 2011/09