Pastaraisiais dešimtmečiais didėjant karvių produktyvumui, daugėja ir virškinimo sistemos ligų. Vienos jų pasireiškia sezoniškai (timpanija, diarėja), kitos - diagnozuojamos ištisus metus.

Kai kurios virškinimo sistemos ligos tiesiogiai susijusios su šėrimo tipu ir racionu. Dažniausiai pasitaiko ketozė ir acidozė. Paprastai abi šios ligos nustatomos tame pačiame ūkyje tuo pačiu metu skirtingiems gyvuliams, priklausomai nuo jų šėrimo tipo, raciono ar laktacijos periodo. Apie ketozę, jos profilaktiką rašyta ir kalbėta ne kartą, tad galima teigti, kad dauguma gyvulių augintojų jau moka susidoroti su šia liga, žino, kaip užbėgti jai už akių. Kita virškinimo sistemos liga - acidozė, vis dažniau pasireiškianti pienininkystės ūkiuose, ypač tuose, kuriuose karvių produktyvumas didėja.

Acidozės priežastys

Susirgimo pavadinimas (lot. acid - rūgštis, gr. osis - ligos būklė) reiškia, kad tai liga, kuria sergant įvyksta parūgštėjimas. Normalus prieskrandžio pH yra 6,5-7,0. Organizmo terpė parūgštėja, kai pH nukrenta žemiau 5,5. Kartais pH būna dar mažesnis. Ši organizmo būklė ir vadinama acidoze. Subklinikinė acidozė diagnozuojama, kai pH nukrenta žemiau 6, o klinikinė iki 5,2.

Dėl sumažėjusio pH (padidėjusio rūgštingumo) sutrinka prieskrandžio darbas, sulėtėja motorika. Prieskrandis pasidaro atoniškas. Todėl sumažėja karvės apetitas ir produktyvumas. Tačiau tai tik vienas iš neigiamų poveikių.

Dėl padidėjusio rūgštingumo pasikeičia prieskrandžio mikrofloros sudėtis, pradeda intensyviai daugintis žemo pH nebijančios pieno rūgštį gaminančios bakterijos, o jos dauginasi daug greičiau negu įprasta prieskrandžio mikroflora. Pieno rūgštis yra apie dešimt kartų stipresnė už kitas didžiojo prieskrandžio lakiąsias riebalų rūgštis (acto, propiono ir sviesto), todėl net ir nedidelis jos kiekis gali labai sumažinti prieskrandžio pH.

Šioms medžiagoms iš prieskrandžio patekus į kraują, tampa aktyvios kraujo buferinės sistemos, kurios bando kompensuoti padidėjusį rūgštingumą. Sustiprėja pulsas, padidėja pratekančio kraujo srautas. Visa tai skatina išsiskirti endotoksinus ir histaminą. Audinių hormonas histaminas plečia kraujagysles ir didina jų pralaidumą. Histaminas išsiskiria ir dėl streso, traumų, patekusios infekcijos, todėl esant nepalankioms aplinkos sąlygoms acidozė gali dar labiau paūmėti. Sergantys gyvuliai gali net nugaišti.

Dažniausiai pirminė acidozės priežastis yra per didelė grūdų dalis racione arba per didelis sušeriamų koncentruotų pašarų kiekis vieno šėrimo metu, ypač jei skrandis tuščias, t. y. koncentratus karvės gauna pirmiau negu žolinius pašarus.

Šia liga retai suserga pavienės karvės, dažniausiai tai visos bandos problema. Tiesa, negalima teigti, kad visos karvės vienodai jautrios acidozei. Galimi ir pavieniai susirgimo atvejai, kuomet karvės šeriamos grūdiniais pašarais individualiai. Bene dažniausiai liga pastebima ankstyvuoju laktacijos periodu, kuomet keičiamas šėrimo tipas (racionas), staiga padidinus koncentratų kiekį. Radikalus raciono pasikeitimas po apsiveršiavimo (be pereinamojo laikotarpio) gali turėti įtakos acidozei pasireikšti.

Kita acidozės priežastis yra virškinamos ląstelienos trūkumas ir per smulkios pašaro dalelės. Pastaroji priežastis dažniausiai nustatoma pienininkystės ūkiuose, kuriuose pašarų mišiniams gaminti naudojami dalytuvai. Per smulkus mišinys gaunamas tuomet, kai pakrauti į dalytuvą pašarai smulkinami per ilgai, mišinys tampa vienalyte mase, šienainio ar šiaudų dalelės per daug susmulkinamos, neatitinka smulkinimo dydžio normų, o karvės ėsdamos tokį pašarą neišskiria pakankamai seilių, kurios reikalingos optimaliam pH palaikyti. Ypač dažnai pašaras per daug susmulkinamas, jei ūkyje naudojami pašarų dalytuvai, kurie komplektuojami su pašarų paėmimo-smulkinimo freza. Naudojant tokį dalytuvą, pašarai jame smulkinami paėmimo iš kaupo metu (silosas) ir dar smulkinami maišymo metu. Taip pat acidozės priežastis gali tapti per drėgnas pašaras. Tokiu atveju karvės irgi neišskiria pakankamai seilių pH lygiui palaikyti.

Dar viena acidozės priežastis gali būti kai kurie mikotoksinai, esantys pašaruose (kukurūzų silosas, grūdai). Tai patvirtina faktas, kad acidozė ir laminitai pasireiškia ūkiuose, kurių pašaruose randami nemaži mikotoksinų kiekiai.

Apibendrinat acidozės atsiradimo priežastis galima teigti, kai tai didelio produktyvumo karvių bandų liga. Norint gauti daugiau produkcijos, į racioną reikia įtraukti didesnį grūdinių kultūrų, koncentratų kiekį, mažinant žolinių pašarų dalį. Pašarai smulkinami pašarų dalytuvais, tačiau nesilaikant technologijos, jie susmulkinami per daug, o tai gali paskatinti acidozę.

Ligos diagnozavimo būdai

Kadangi acidozė yra viena iš kitas medžiagų apykaitos (ketozę, šliužo dislokaciją) ir nagų ligas (laminitą) sukeliančių priežasčių, būtina laiku ją diagnozuoti ir taikyti profilaktikos priemones.

Kai kurie užsienio šalių veterinarijos gydytojai ir pašarų specialistai pataria atlikti prieskrandžio punkciją (rumenocentesis) - paimti skrandžio turinio mėginį ir nustatyti jo pH. Ši procedūra turėtų būti atlikta praėjus 4-8 val. po šėrimo dalytuvu pargamintu pašarų mišiniu arba praėjus 2-4 val. po šėrimo koncentratais. Tyrimą atlikti nesudėtinga: su adata punktuojamas prieskrandis ir prijungus švirkštą ištraukiamas prieskrandžio turinys, pH-metru arba popieriniais indikatoriais nustatomas jo pH.

Gana patikimai ligą galima nustatyti ir paprastesniais metodais, pavyzdžiui, pagal pieno riebalų kiekį, išmatų konsistenciją ir atidžiai stebint ligos požymius. Jei karvės pieno riebalų kiekis siekia 3,0-3,3 proc., galima įtarti, kad ji serga acidoze. Kartais dėl sumažėjusios energijos sumažėja ir pieno baltymų kiekis. Jei pieno riebalų kiekis dar mažesnis (siekia 2,7-2,8 proc.), nemaža tikimybė, kad karvė serga laminitu.

Pasitaiko, kad vien tik įvertinus šeriamo pašaro struktūrą (per smulkus, labai drėgnas) galima daryti prielaidą, kad gyvuliai serga acidoze. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į karves. Stebinti jas reikėtų vertinti išmatų konsistenciją: sergančių acidoze karvių išmatos pasidaro skystos, gleivėtos, su dujų burbuliukais, matosi nesuvirškintų grūdų, žolinio pašaro dalelių. Tokie gyvuliai būna apatiški, pablogėjus virškinamumui, pablogėja atrajojimas, sumažėja apetitas arba jis būna nepastovus. Galimi nepastovūs išputimai. Pastebėjus šiuos klinikinius požymius ir palyginus pieno sudėties rodiklius, reikėtų imtis priemonių susirgimui gydyti. Negydant, jei liga laiku nepastebima ir nesiimama jokių priemonių, pažeidžiamos karvių nagos: jos deformuojasi, atsiranda padų opos ir gyvuliai pradeda šlubuoti. Tokios karvės netenka daug svorio, greitai liesėja, krinta primilžis, sunkiai apsivaisina. Yra nustatyta, kad dėl parūgštėjusio acidoze sergančių karvių organizmo sėklinimo (ar kergimo) metu į lytinius takus (gimdą) patekę spermatozoidai tampa nejudrūs, todėl jos neapvaisinamos.

Profilaktika - pagrindinė priemonė

Karvių bandoje nustačius acidozę, reikėtų nedelsiant imtis gydymo. Pastaruoju metu Lietuvos gyvulininkystės produktų rinkoje jau yra keli preparatai, skirti acidozei gydyti ir profilaktikai. Vieni iš jų veikia kaip šarmai, kiti absorbuoja susidariusias rūgštis, leisdami organizmui pačiam atstatyti balansą virškinimo trakte. Vienas iš konservatyvių metodų - racioną papildyti kreida ar geriamąja soda (natrio bikarbonatu). Vienam gyvuliui per dieną galima skirti iki 300 g geriamosios sodos, tačiau praėjus dviem savaitėms šią dozę galima sumažinti iki 180-200 g per dieną ar visiškai jos nebeduoti. Ilgainiui prie geriamosios sodos organizmas pripranta ir ji tampa nebeveiksminga. Todėl šį metodą reikėtų taikyti periodiškai. Kai kurie ūkininkai prie šėrimo stalo pritvirtina indus su kreida ar geriamąja soda ir gyvuliai patys gali laižyti kiek nori.

Galima rinktis ir greitesnio poveikio priedus. Vienas iš jų - preparatas Rumen Stabiliser, kurio sudėtyje esantis magnio fumaratas bei natrio acetatas greičiau neutralizuoja rūgštis. Šio priedo norma gyvuliui - 60-65 g per parą. Analogiško produkto (Rumen Pro SP1) sudėtyje esantys kalcio ir magnio propionatai pasižymi dideliu šarmingumu, kuris padeda atstatyti reikiamą pH.

Kaip matyti iš produktų sudėties, dažniausiai pasitaikantis komponentas yra magnis, kuris gali būti skirtingo šarmingumo ir buferingumo, priklausomai nuo cheminės formulės. Pigiausias iš magnio darinių yra magnio oksidas, tačiau jo savybės sujungti rūgštis yra mažiausios, o magnio fumaratas ar magnio trioksidas pasižymi didesniu šarmingumu, tačiau produktai, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, brangesni.

Karvėms galima duoti ir įvairių papildų: mielių, augalinių ekstraktų ir kitų, kurie gali būti profilaktikos, o ne gydymo priemonės, todėl vien jais pasikliauti nereikėtų. Pagrindinė priemonė acidozei išvengti turėtų būti profilaktika. Pastebėjus acidozės požymius, reikėtų pakeisti dalį greitai skaidomo krakmolo turinčių pašarų (grūdų, koncentratų) į pašarus, kuriuose gausu gerai virškinamos ląstelienos (pvz.:, runkelių griežinius, tačiau tinka ir šiaudai ar peraugęs šienas, rapsų šiaudai). Galima profilaktiškai kartu su koncentruotais pašarais sušerti iki 200 g vienam gyvuliui geriamosios sodos. Jei ūkyje gyvuliai gausiai šeriami koncentruotu pašaru, nenaudojant pašarų dalytuvo, reikėtų paros normą nedideliais kiekiais išdalyti per kelis kartus. Per vieną kartą nereikėtų duoti daugiau kaip 3,0-3,5 kg koncentruotų pašarų. Jei naudojamas pašarų dalytuvas, tuomet koncentruotus pašarus reikėtų maišyti su žoliniais pašarais.

Jei ūkyje mišiniai ruošiami dalytuvais, reikia laikytis maišymo reikalavimų ir per daug nesusmulkinti žolinių pašarų. Jie turėtų būti smulkinami ne trumpesnėmis kaip 4 ir ne ilgesnėmis kaip 8 cm dalelėmis. Tokiu būdu gyvuliai neišrankios skanesnių pašarų gabalėlių (grūdų, koncentratų) ir bus priversti suėsti viską. Tai garantuoja gerą atrajojimą, o taip pat ir pakankamą seilių išsiskyrimą, o seilės yra gana stiprus šarmas, palaikantis optimalų prieskrandžio rūgštingumą (apie 6 pH).

Jei gyvuliai šeriami traiškytais ar sveikais grūdais, vertėtų juos apdoroti natrio šarmu (kaustikine soda), nes taip lėtinamas krakmolo skaidymas didžiajame prieskrandyje. Tačiau apdorojant grūdus šiuo metodu reikia laikytis visų darbo saugos reikalavimų, nes tai nuodingas produktas. Kenksmingas natrio šarmo poveikis išnyksta po 24 valandų. Jis virsta nenuodingu junginiu - geriamąja soda. Jau po paros jokio pavojaus nei žmogaus, nei gyvulio sveikatai nelieka.

Kartu su minėtomis priemonėmis reikėtų nepamiršti ir kitų sąlygų gyvulio sveikatingumui užtikrinti: pakankamas švaraus vandens kiekis, geros laikymo sąlygos, tinkama ventiliacija, švarus šėrimo stalas.

Gerai subalansuotas racionas, tinkamas žolinių pašarų ir koncentratų santykis, ne per didelis greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis racione - pačios svarbiausios acidozės profilaktikos sąlygos.

A. Rutkauskas

Mano ūkis, 2011/09