Po poros nepalankių žiemų mūsų šalyje braškynų plotai pastebimai nukentėjo, o ir išlikusios braškės derėjo silpnokai. Todėl šiemet labai svarbu pasodinti kuo daugiau braškių, kad kuo greičiau šalyje atsirastų naujų produktyvių braškynų.

Pastaraisiais metais dažnai vėsius vasaros orus keičia alinantys, mūsų klimato juostai nebūdingi, karščiai. Tokius staigius orų pasikeitimus paprastai lydi škvalai, liūtys bei kruša. Šie meteorologiniai reiškiniai ypač daug žalos braškynams padaro augalų žydėjimo ir uogų nokimo metu.

Dėl nuolat šiltėjančių vasarų Lietuvoje atsiranda naujų sodo augalų ligų bei kenkėjų arba pagausėja tokių, kurių anksčiau buvo gerokai mažiau, juos sunaikinti buvo galima daug lengviau ir pastebimos ekonominės žalos jie nepadarydavo. Pavyzdžiui, dar visai neseniai obuolinių vaisėdžių mūsų klimato zonoje išsivystydavo tik viena karta ir, teisingai parinkus insekticidą bei purškimo laiką, buvo galima jį sunaikinti vienu purškimu. Tačiau pastarosiomis karštomis vasaromis obuolinio vaisėdžio išsivysto ne viena karta ir vieno purškimo insekticidais nuo šio kenkėjo aiškiai nepakanka.

Karštomis vasaromis ir ypač sausringais vegetacijos laikotarpiais braškynuose suaktyvėjo žemuoginės ir voratinklinės erkės. Maža to, smarkiai išplito tripsai, kurie gali uogų kokybę sugadinti tiek, kad braškės tampa visai netinkamos nei prekybai, nei vartojimui. Ankstesniais metais tripsų pažeidimai braškėse buvo pavieniai ir speciali apsaugos priemonių sistema nuo jų nebuvo taikoma. Karštomis vasaromis gausiau laistomos lygiame dirvos paviršiuje auginamos braškės linkusios daugiau sirgti pašaknio ligomis.

Daugiausia žalos padaro šalčiai

Nors pastaraisiais metais ir jaučiamas globalus klimato atšilimas, tačiau braškėms daugiausia žalos padaro žiemos šalčiai. Praėjusią žiemą Latvijoje dėl susidariusios labai storos sniego dangos ant neįšalusios žemės dalis braškynų nukentėjo nuo iššutimo. Lietuvoje taip pat pirmoje žiemos pusėje buvo stora sniego danga, bet ji susidarė ant daugiau ar mažiau įšalusios žemės. Atrodė, kad braškių žiemojimo sąlygos bus palankios, tačiau antroje žiemos pusėje sniego danga labai suplonėjo, o kai kur ir visai ištirpo. Kaip tik tada sugrįžo ilgalaikiai šalčiai - oro temperatūra nukrito iki -30 °C ir žemiau. Tuo laikotarpiu, kai sniego danga ant augalų buvo visai plona, o stiprūs šalčiai tęsėsi apie savaitę, daugelyje šalies rajonų iššalo arba labai pašalo ne tik žieminiai rapsai bei kviečiai, bet ir braškės. Dalis braškių (ypač senesnių) visai iššalo, o dauguma nuo šalnų labai smarkiai nukentėjo.

Pašalus braškėms, žūsta iš rudens suformuoti žiediniai pumpurai, esantys braškių ragelių viršuje. Esant nepakankamai sniego dangai, būtent viršutinė ragelių dalis lieka neapsaugota nuo šalčio ir pašąla labiausiai. Šiais metais daugumoje šalies braškynų dėl ragelių pašalimo derlingumas sumažėjo kelis kartus.

Po derliaus nuėmimo būtina įvertinti esamų braškynų būklę. Tuose braškynuose, kurie dar ne seni ir pakankamai tankūs, nors ir prastokai derėjo, po derliaus nuėmimo būtina iš karto atlikti būtinus priežiūros darbus. Kitaip tariant, padaryti viską, kad braškynas iki rudens atsigautų, o rudenį suformuotų ateinančių metų derlių. Nuskynus paskutiniąsias uogas, nupjaunami lapai (lapai paprastai pjaunami tuomet, kai braškių kereliai ligoti, o jei sveiki - pjauti nerekomenduojama), gausiau patręšiama ir nupurškiama reikiamais fungicidais, insekticidais, akaricidais bei herbicidais.

Ankstyvesnis sodinimas - gausesnis derlius

Braškes galima sodinti įvairiu vegetacijos metu. Sodinimo laikas priklauso nuo to, kada galima užsiauginti ar įsigyti kokybiškų daigų. Jei braškynas veisiamas kasetėse pikuotais daigais, geriausia juos pasodinti kuo anksčiau vasarą, tai yra pradedant nuo liepos antrosios pusės iki rugpjūčio 15-20 dienos. Jei daigai pasodinami tokiu laiku ir turi suformuotas stiprias šaknis, jau kitais metais braškės duos gausų ir tikrai kokybiškų uogų derlių. Jei braškynas veisiamas vėliau ir iš vėlyvesnių skrotelių išaugintais daigais, kitų metų derlius nebus gausus.

Kai braškynai veisiami lauke dauginimui skirtuose braškynuose išaugintais šviežiais daigais, taip pat geriausia juos pasodinti kuo anksčiau - iki rugpjūčio vidurio. Tokiu laiku pasodintos braškės gausiau derės kitų metų vasarą. Kad kuo anksčiau užaugtų kokybiški daigai, būtina gerai prižiūrėti dauginimui skirtą braškyną (gausiau patręšti, neleisti kereliams derėti išskinant žiedynus, purkšti nuo ligų ir nuo žemuoginių bei voratinklinių erkučių). Dauginimui skirtos braškės žymiai daugiau ankstyvųjų daigų išaugina tuomet, jei jos įveistos ne pavasarį, o praėjusių metų vasaros pabaigoje.

Jei uogoms skirtų braškių nesuspėjote pasodinti iki vasaros pabaigos, tai rudens pradžioje būtina apsispręsti. Jei braškių dauginimo sklype kokybiškų, gerai išsišaknijusių daigų daug, galima braškes sodinti iki rugsėjo vidurio. Vėliau pasodintos braškės dažnai prastai žiemoja ir braškynai išretėja. Tačiau jei dauginimo sklype gerai išsišaknijusių daigų nedaug, o daugumą sudaro neišsišaknijusios skrotelės, geriau braškynų veisimą atidėti pavasariui. Anksti pavasarį įveisti braškynai derės ne prasčiau negu įveisti rugsėjo pirmoje pusėje, tačiau pavasariniam sodinimui prisiauginsite daugiau kokybiškų daigų (daigyne skrotelės labai gerai šaknijasi būtent rugsėjo ir  spalio mėnesiais) ir maksimaliai išplėsite braškynus.

Šaldyti daigai sodinami keliais etapais

Veisiant braškynus vadinamaisiais frigo (šaldytais) daigais, yra keli sodinimo terminai. Jei braškės auginamos šildomame šiltnamyje, stambūs frigo daigai sodinami žiemos metu. Praėjus mėnesiui po sodinimo, jie pradės žydėti, o dar po mėnesio - derėti. Jei braškės sodinamos į nešildomą šiltnamį, pageidautina pasodinti kovo mėnesį. Stambius frigo daigus nešildomame šiltnamyje galima sodinti ir antroje vasaros pusėje. Tokiu laiku pasodinti šie daigai pirmą kartą derės rudenį, o antrą kartą - kitų metų vasarą. Tiesa, vasarą pasodinti frigo daigai rudenį duos gerokai mažesnį derlių, negu pasodinti pavasarį, nors daigų kokybė gali būti ir vienoda.

Lauke frigo daigai sodinami nuo gegužės vidurio kas dvi savaitės. Taip įveisus braškynus, nuo liepos vidurio (kai baigiasi tradicinis braškių derlius) pradedamas skinti nesezoninis uogų derlius. Auginantieji frigo daigus žino, kad po jų rūšiavimo lieka daug geros kokybės, bet plonų daigų, kurie visai netinka greitam derliui gauti, nes būna suformavę nedaug žiedynų. Tokius daigus galima pasodinti į lauką gegužės mėnesį, išskinti pasirodžiusius žiedus ir iki kitų metų suformuoti produktyvų braškyną.

Lietuvos klimatui tinka ne visos veislės

Veisiant braškynus, labai svarbu pasirinkti tinkamą veislę. Nors ūkininkai mėgsta eksperimentuoti ir sodina daug naujų veislių braškių, tačiau moksliniai tyrimai ir gamybinė patirtis parodė, kad mūsų šalies klimato sąlygomis pagrindinės verslinės braškių veislės galėtų būti šios: ankstyvosios - Honeoye, vidutinio ankstyvumo - Elkat, Darselekt, Figaro; vidutinio vėlyvumo - Marmolada, Polka; vėlyvosios - Sonata, Senga Sengana; labai vėlyvos - Pandora ir kaip dulkininkė - Pegasus.

Auginant iš kiekvienos ankstyvumo grupės bent po vieną veislę ir ankstyvųjų bei vidutinio ankstyvumo braškių derėjimą paankstinus plėvele dengtais tuneliukais ar agrodanga, galima lauko sąlygomis derėjimą ištęsti iki 2 mėnesių. Panaudojus frigo daigus, derėjimas ištęsiamas iki 4 mėnesių o išplėtus remontantinių braškių auginimą ekonomiškai naudingas derėjimas gali tęstis net 5 mėnesius.

N. Uselis

Mano ūkis, 2011/08