Anksčiau šiaudai daugiausia buvo skiriama pašarams ir pakratams. Dabar nemaža jų dalis naudojama dirvoms tręšti, kurui, mulčiui daržininkystės, braškių ir pievagrybių auginimo ūkiuose, izoliacinių medžiagų gamyboje ir kitiems tikslams. Deja, nemažai šiaudų deginama, nors tai gamtosaugos reikalavimai draudžia.

Pietų kraštuose paplitusi ūkininkavimo sistema, kai kurui naudojamas sausas karvių mėšlas. Tačiau taip pažeidžiama natūrali medžiagų apykaita: žolėdžiai gyvuliai suėda augaliją, bet dirvai negrąžinamos iš jos paimtos maisto medžiagos. Taip ūkininkaujant, ilgainiui tokie plotai virs dykuma. Šis procesas vadinamas dezertifikacija.

Šie pokyčiai mūsų šaliai kol kas negresia. Tiesa, per 20 nepriklausomybės metų visų kategorijų ūkiuose galvijų skaičius nuo 2,422 mln. smuko iki 759,4 tūkst., t. y. sumažėjo 68,7 proc. Mažiau laikoma ir kitų rūšių gyvulių. Šiandien, palyginti su tarybiniais metais, kiaulių auginama tik 34 proc., arklių 63 proc. ankstesnio kiekio. Mažiau gaminama ne tik maisto produktų, bet ir gaunama mažiau organinių trąšų.

Šiaudai - gera trąša

Ekonominiu, ekologiniu, agronominiu ir organizaciniu požiūriu tikslingiausia šiaudais tręšti dirvas. Negrūdinėje javų ir rapsų dalyje yra nemažas kiekis augalams reikalingų maisto medžiagų. Teigiama, kad į dirvą įterpti šiaudai ariamajame sluoksnyje padidina humuso kiekį. Skaičiuojama, kad viena tona šiaudų gali pakeisti 3,5 t kraikinio mėšlo. Šiaudais tręštose dirvose auginamų žemės ūkio augalų derlingumas padidėja 15-20 procentų.

Jei iš 1 ha gaunama 5 t šiaudų, į dirvą patenka 20-35 kg azoto, 5-7 kg fosforo, 60-80 kg kalio, 10-15 kg kalcio, 4-6 kg magnio, 5-8 kg sieros. Apstu ir mikroelementų: boro, cinko, mangano, vario, geležies ir molibdeno.

Tręšiant šiaudais, būtina sąlyga -susmulkinti šiaudus 3-8 cm ilgiu ir tolygiai juos paskleisti ražienoje per visą kombaino pjaunamosios plotį. Dauguma kompanijų kombainus tiekia su smulkintuvais. Tačiau prie derliaus dorojimo mašinų galima montuoti ir kitų įmonių pagamintus smulkintuvus įvairių tipų kombainams.

Šiaudų smulkintuvai kombainams

Bendrovė „Žaltytis" gamina smulkintuvus kombainams SK-5 Niva ir Don 1500. Lenkijos įmonė „Žukovo" tiekia smulkintuvus kombainams, kurių kuliamosios plotis yra 1,3 m. Austrijos kompanija „Biso" gamina šiaudų smulkinimo įtaisus kombainams, kurių kuliamosios plotis yra 1,04-1,56 m. Lietuviški ir lenkiški šiaudų smulkintuvai kainuoja nuo 4 000 iki 5 400 Lt. Austriškų Biso smulkintuvų kaina priklauso nuo darbinio pločio ir siekia nuo 17 800 (kuliamosios plotis 1,04 m) iki 24 000 Lt, jei jis skirtas kombainams, kurių kuliamosios plotis yra 1,56 metro.

Nepatartina derliaus nuėmimo metu kloti šiaudus į pradalges ir vėliau juos smulkinti kita technika: mentiniais augalų ir genėjimo atliekų smulkintuvais arba prikabinamais šiaudų smulkintuvais, gaminamais Rusijos įmonėje „Klever". Papildomos mašinos reikalauja didesnių investicijų, darbo ir degalų sąnaudų.

Mentiniai augalų ir genėjimo atliekų smulkintuvai į Lietuvą įvežami ir iš Austrijos kompanijos „Vogel&Noot", Italijos firmos „Maschio", Prancūzijos įmonės „Kuhn" ir kitų. Itališka 2 m darbinio pločio smulkinimo mašina Brava 200 kainuoja apie 13 550 Lt. Ji agreguojama su 1,4 t traukos klasės traktoriais ir skleidžia šiaudus nedidelio pločio (apie 2,5 m) juostomis.

Rusijos gamyklos „Klever" gaminamas smulkintuvas Kiwi ZIS-2,0 kabinamas prie 80-105 AG traktorių. Smulkintuvo rinktuvas yra mentinio tipo. Jo surinkti iš dalies susmulkinti šiaudai dar patenka į diskinį įtaisą. Mašinos darbinis plotis 2 m, pjaustinio ilgis 5 cm. Smulkinti šiaudai skleidžiami iki 10 m pločiu. Jo kaina apie 24 500 litų.

Tręšiant šiaudais, būtina įterpti 8-12 kg azoto kiekvienai šiaudų tonai. Taip augalų liekanos greičiau mineralizuojasi. Ekologinės žemdirbystės ūkiuose vietoj azoto trąšų į ražienas rekomenduojama įterpti skystų organinių trąšų. Teigiami rezultatai gaunami įsėjant dobilus, kurie vėliau rudenį įterpiami kartu su šiaudais.

Naudojant šiaudus kurui, pakratams, mulčiui ar perdirbant juos pramoniniu būdu, jie turi būti sausi. Nuimant derlių, šiaudai klojami į pradalges. Jiems išdžiūvus surenkami ir vežami į naudojimo vietą. Klojant šiaudus į pradalges, pirmiausia nukrenta pelai. Šiaudus renkant, pelai lieka ražienoje juostomis ir trukdo augti įsėliui arba kliudo skusti dirvas bei mažina kitų metų derlių. Didėjant javų kombainų našumui ir darbiniam pločiui, minėta žala ypač padidėja.

Jei nuimant derlių šiaudai klojami į pradalges, rekomenduojama turėti pelų skleistuvus, kurie montuojami už kombaino valytuvo. Skleistuvai tolygiai paskleidžia pelus per visą kombaino pjaunamosios darbinį plotį. Austrijos kompanijoje „Biso" gaminami pelų skleidimo įtaisai gali būti montuojami prie įvairių tipų kombainų, nes sukami hidrauliniais varikliais. Pelų skleistuvai kainuoja apie 7 000 litų.

Kompanijos „New Holland" ir „John Deere" kai kuriuos kombainų modelius tiekia su šiaudų smulkintuvais ir pelų skleistuvais. Nuimant derlių tokiais kombainais, šiaudus galima tvarkyti keliais būdais. Jei dirvos tręšiamos šiaudais, jie kartu su pelais nukreipiami į smulkintuvą, o kapojai su smulkiomis kūlenomis paskleidžiami ražienoje. Jei šiaudai klojami į pradalges, pelai skleistuvu išbarstomi ražienoje per visą kombaino darbinį plotį. Galima pelus su nesmulkintais šiaudais kloti į pradalges, tačiau taip daryti neverta.

Presavimo technika

Pradalgėse pradžiūvę šiaudai renkami savikrovėmis priekabomis arba presuojami į ritinius ar stačiakampius ryšulius. Šeimos ūkiams siūlomos nedidelių ryšulių stūmoklinės ir mažų ritinių presavimo mašinas.

Stūmokliniai presai supresuoja ryšulius, kurių skerspjūvis yra 46x36 cm, o ilgis keičiamas nuo 30 iki 130 cm. Ryšuliai rišami špagatu, o kai kurios mašinos gali rišti ir plienine viela. Presavimo tankis siekia iki 100 kg/m³. Šiaudų ryšulys sveria iki 20 kg, todėl jie gali būti kraunami rankomis.

Lietuvos rinkoje galima įsigyti vokiškų, lenkiškų, rusiškų, itališkų ir kitų užsienio kompanijų nedidelių ryšulių presų. Vienas iš pigesnių yra Lenkijos kompanijos „Famarol-Unia" presas Z-511, kuris supresuoja 46x36x30-120 cm ryšulius. Apie 37 000 tūkst. kainuojanti mašina jungiama su 30 AG traktoriumi.

Nedidelių ritinių presus gamina dvi Italijos kompanijos „Wolagri" (modelis R 500/z) ir „Gallignani" (modelis MB 60). Šių modelių mašinos suformuoja ritinius, kurių ilgis 63, o skersmuo 57 cm. Itin maži šiaudų ritiniai sveria apie 15 kg, todėl juos lengva krauti rankomis. Presai R 500/z ir MB 60 jungiami su 0,6 t traukos traktoriais. Jų kaina siekia apie 25 000 Lt (be PVM mokesčio).

Dideliems ūkiams, žemės ūkio kooperatyvams bei agroserviso paslaugų įmonėms rekomenduojami didelių ryšulių ir ritinių presai. Šiaudams tvarkyti verta pirkti pigesnes mašinas be smulkinimo įtaisų.

Į Lietuvą iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Italijos ir kitų šalių įvežami ritinių presai formuoja ritinius, kurių ilgis yra 1,2 m, skersmuo nuo 1,2 iki 2,0 m. Gaminami ir kintamos kameros presai, formuojantys nuo 0,6 iki 1,5 m skersmens ritinius. Šiaudų ritiniai sveria apie 150 kg, todėl jiems tvarkyti reikalingi krautuvai arba savikrovės ritinių priekabos.

Vienas iš naujausių ritinių presų yra Comprima F 125 XC. Tai universali mašina, tinkanti šiaudams, šienui ir vytintai žolei presuoti. Ritinys yra 1,2x1,25 dydžio. Apie 9 500 Lt (be PVM mokesčio) kainuojantis presas Comprima F 125 XC agreguojamas su 1,4 t traukos klasės traktoriais.

Praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėta serijinė didelių ryšulių stūmoklinių presų gamyba. Šios mašinos formuoja stačiakampius ryšulius, kurių plotis 0,8-1,2, aukštis - 0,7-1,3, o ilgis reguliuojamas nuo 0,6 iki 3,0 m. Šie presai tinka šiaudams, šienui, vytintai žolei presuoti. Šiaudų ryšulis sveria iki 550 kilogramų.

Didelių ryšulių stūmokliniai presai gana brangūs. Vokietijos kompanijos „Krone" presas Big Pack 1290 HDP kainuoja apie 339 000 Lt. Mašina presuoja didelio tankio (apie 220 kg/m³) ryšulius, kurių matmenys 0,8x1,2x2,7 m. Presas jungiamas su 3,0 t traukos klasės traktoriais.

Panašiai kainuoja kompanijos „New Holland" stūmoklinis presas BB 9090. Mašina presuoja 1,2x1,28x2,7 m ryšulius, sveriančius per 500 kg. Šis presas paprastai naudojamas šiaudams, skirtiems kurui, ruošti.

Kreikimo ir mulčio ruošimo mašinos

Kraikui naudojami šiaudai turi būti susmulkinti. Taip padidinama drėgmės absorbuojamoji geba, todėl tvartuose sumažėja gyvulių ir žmonių sveikatai kenksmingų dujų (amoniako, sieros vandenilio ir kitų) koncentracija, patiriama mažiau azoto nuostolių. Gaminama daug modelių šiaudų kreikimo technikos (įmonėse „Jeantil", „Kuhn", „Lucas. G"), kuri pati pasikrauna ir šiaudų ritinius, ir ryšulius, juos smulkina ir paskleidžia iki 18-20 m atstumu.

Prancūzijos koncerno „Jeantil" šiaudų skleistuvas PR 2000 yra savikrovė mašina, be papildomų įrenginių pasikraunanti ritinius ir ryšulius. Tai universalus modelis, tinkamas ir tvartams kreikti, ir smulkinti bei išdalyti šieno, siloso ritinius ar ryšulius gyvuliams. Šis skleistuvas kainuoja apie 47 000 Lt. Jis jungiamas su 1,4 t traukos klasės traktoriais.

Nors gyvulių ar paukščių laikymo technologijos ant kraiko yra brangesnės, reikalauja didesnių darbo sąnaudų, tačiau tokios auginimo sąlygos labiau atitinka gyvulių reikmes. Jie būna produktyvesni. Be to, sukaupiama daugiau geresnės kokybės organinių trąšų, išvengiama gamtos taršos.

Jei šiaudais mulčiuojamos braškės ar kitos daržovės, verta įsigyti Suomijos kompanijos „Agronic" savaeigį smulkintuvą dalytuvą Agronic 140 4WD su 16 AG vidaus degimo varikliu. Tai savikrovė mašina, kuri pati pasikrauna šiaudų, šieno ar vytintos žolės šienainio ritinius ir išdalija į ėdžias ar išberia masę tiesiog laukuose ant augalų. Mašina kainuoja apie 45 000 Lt (be PVM mokesčio).

Mulčiuoti augalus šiaudais, supresuotais į ritinius, Rusijos organinių trąšų mokslinio tyrimo ir projektavimo technologinis institutas (VNIPTIOU) gamina prietaisą, montuojamą mėšlakratėse. Į mėšlakratę pakraunami du ritiniai, kurie susmulkinami 5-20 cm ilgio pjausniais ir paskleidžiami 2,5 m pločio juostomis.

Šiaudais kūrenami katilai

Jei šiaudus ketinama naudoti šilumai gaminti, patartina įsigyti Lietuvos įmonėje „Umega" gaminamus katilus. Jie gali būti įvairaus dydžio. Kad katiluose būtų galima kūrenti šiaudus, jie turi būti supresuoti ritiniais arba mažais ryšuliais. Nedidelės galios R tipo katilai, kurių šilumos galia 30-120 kW, skirti šildyti gamybines ar gyvenamąsias patalpas. Šių katilų naudingumo koeficientas siekia 87 proc., o šiaudų sąnaudos - nuo 7,5 iki 30 kg/val. Degimo kameros skersmuo nuo 80 iki 127, ilgis 125-250 cm. Mažiausias katilas R-30 kainuoja 11 130 Lt. Šiuose katiluose geriausia kūrenti mažus 57 cm skersmens ir 63 cm ilgio ritinius.

Didelės galios AKU serijos katilų šiluminė galia svyruoja nuo 130 iki 600 kW. Jais galima šildyti administracines, gamybines ir gyvenamąsias patalpas. Šiaudų sąnaudos nuo 34 iki 167 kg/val. Degimo kameros skersmuo 1,27-2,8, gylis - 2-3 m. Šių katilų naudingumo koeficientas 87-88 proc. Katilo AKU-250, kurio šiluminė galia 250 kW, šiaudų sąnaudos - 65 kg/val. Jis kainuoja beveik 107 600 litų.

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo šiaudų granulių gamyba. Kūrenant granulėmis, paprasta automatizuoti degimo procesus. Bendrovė „Radviliškio mašinų gamykla" tiekia įrenginių komplektą šiaudams smulkinti ir granuliuoti SSGL-1. Liniją sudaro transporteris, šiaudų ritinių ar ryšulių smulkintuvas (draskytuvas), šiaudų malūnas ir granuliatorius. Linijos našumas 1,5 t/val. Visa įranga sveria 11 500 kg. Sistemos įrengtoji galia apie 200 kW. Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo linija SSGL-1 kainuoja 728 100 Lt (be PVM mokesčio).

Pastaruoju metu vis labiau diskutuojama dėl šiaudų tinkamumo kūrenimui, mat teigiama, kad deginant šiaudus dėl naudojamų pesticidų išsiskiria gana toksiški junginiai - dioksinai. Tad geriausia vis dėl to šiaudus naudoti tręšimui, kraikui ar mulčiui.

J. Liaukonis

Mano ūkis, 2011/08