23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/08
Kviečių glitimo pašarai
  • J. Černauskienė, R. Stankevičius
  • Mano ūkis

Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Pažangiai besitvarkantys ūkininkai ir bendrovės vidutiniškai iš vienos karvės primelžia po 7-8 tūkst. kg pieno per metus. Pieno ūkio pelningumą lemia daugybė veiksnių. Nors vieną iš jų ignoravus, pelningumas mažėja.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą, yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos. Atskirų šių elementų reikšmė nevienoda, bet daugiau kaip pusę visų pieno gamybos išlaidų sudaro išlaidos pašarams. Gerai žinoma, kad didesni primilžiai gaunami tuomet, kai karvės šeriamos ne tik kokybiškais žoliniais, bet ir koncentruotais pašarais. Sparčiai brangstant grūdams, didėja ir kombinuotųjų pašarų kaina, tačiau siekiant, kad karvės būtų sveikos, nesutriktų jų reprodukcija, nesumažėtų primilžiai ir nepablogėtų pieno kokybė, koncentratai melžiamų karvių racionuose - būtinas komponentas.

Kviečių glitimo pašarų sudėtis

Kviečių grūduose gausu tirpiųjų baltymų, mikroelementų ir kitų labai naudingų maisto medžiagų. Grūduose nemažai ir smulkesniojo B krakmolo, kurio nepavyksta iš karto atskirti gryno. Krakmolo gamybos procese naudojamas vanduo, kuriame yra ištirpusio krakmolo ir kviečių glitimo baltymo - glitimo, kuris išgarinamas iki tam tikros koncentracijos ir paverčiamas sirupu. Sirupą sumaišius su sausomis sėlenomis, išdžiovinus ir iš gautos masės padarius granules, paruošiami itin maistingi kviečių glitimo pašarai.

Kviečių glitimo pašarų sudėtyje yra cukraus, krakmolo ir glitimo, todėl, palyginti su įprastomis kvietinėmis sėlenomis, juose yra daugiau energijos, baltymų, cukraus ir krakmolo.

Tyrimas pašarų poveikiui išaiškinti

Kokia kviečių glitimo pašarų įtaka Lietuvos juodmargių veislės karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai, tirta viename Lietuvos ūkių. Bandymui atlikti buvo sudarytos 3 analogiškos grupės (1 kontrolinė ir 2 tiriamosios): pagal amžių; pagal laktaciją ir pagal veršiavimąsi bei produktyvumą per praėjusią laktaciją. Grupėse - po 8 karves kiekvienoje. Bandymas truko pirmąsias 90 laktacijos dienų. Visų karvių grupių racionai buvo panašios energinės vertės - 6,9-6,5 MJ NEL 1 kg SM, žalių baltymų skirtumas buvo didesnis. Bandymo laikotarpiu tiriamųjų grupių karvių racione avižų, miežių ir kviečių grūdų mišinys buvo keičiamas granuliuotu kviečių glitimo pašaru: pirmoje grupėje 11,5, antroje grupėje - 17 procentų.

Karvių produktyvumo tyrimai parodė, kad kviečių glitimo pašaras, visą bandymo laikotarpį turėjo teigiamą poveikį pieno primilžiams. Per pirmąjį mėnesį iš bandomųjų grupių karvių natūralaus pieno primelžta 2,86-1,79, antrąjį mėnesį 4,0-5,2 ir trečiąjį 5,3-4,9 proc. daugiau negu iš kontrolinės grupės karvių.

Už pieną gautų pajamų dydis priklauso ne tik nuo parduoto kiekio. Superkamas pienas perskaičiuojamas į bazinį, naudojant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą atsižvelgiant į riebalų ir baltymų kiekį. Iš tiriamųjų grupių karvių, šertų grūdų ir kviečių glitimo pašaru, per visą bandymo laikotarpį, palyginti su kontroline grupe, primelžta 11,7-12 proc. daugiau bazinio riebumo pieno.

Įtaka pieno baltymingumui ir riebumui

Pieno baltymingumą ir riebumą lemia ne tik genetiniai veiksniai. Tyrimais įrodyta, kad karvių šėrimas pieno baltymingumą lemia apie 50-60 proc. Baltymų ir riebalų kiekis karvių piene tiesiogiai priklauso nuo didžiojo prieskrandžio turinio ir veiklos, todėl labai svarbu išlaikyti palankią simbiozę tarp didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų ir optimalaus karvės šėrimo, priklausomai nuo pageidaujamo pieningumo.

Karvės su pašaru turi gauti prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų baltymų. Prieskrandyje neskaidomi baltymai turi sudaryti apie 30-35 proc. visų baltymų normos. Kviečių glitimo pašarų baltymų skaidomumas didžiajame prieskrandyje yra apie 75 proc., o miglinių javų grūdų 85-90 procentų.

Didelių pieno cheminės sudėties skirtumų tarp grupių tiriamuoju laikotarpiu nebuvo. Pirmosios tiriamosios grupės karvių pieno riebumas padidėjo trečiąjį, o baltymingumas antrąjį bandymo mėnesį.

Kitų sudėtinių dalių vertinimas

Urėja yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto ir energijos pusiausvyrą didžiajame prieskrandyje. Pagal urėjos kiekį piene galima spręsti apie baltymų skilimą didžiajame prieskrandyje. Kai baltymų apykaita organizme normali, urėjos piene randama 15-30 mg %. Jei jos nustatoma mažiau kaip 15 mg %, gali būti, kad karvių racione trūksta baltymingų pašarų ar per didelis energijos kiekis. Kai karvės su pašarais gauna daugiau baltymų negu reikia suvartotiems baltymams atstatyti, urėjos perteklius išsiskiria su pienu (piene urėjos randama daugiau kaip 30 mg %) ir šlapimu. Tai reiškia, kad pašarai naudojami neefektyviai, didėja pieno savikaina, karvės suserga medžiagų apykaitos ligomis.

Tyrimas parodė, kad ir kontrolinės, ir tiriamųjų grupių karvių piene urėjos kiekis per visą bandymo laikotarpį buvo fiziologinės normos ribose (16,8-25,6 mg %), nors trečiąjį laktacijos mėnesį, palyginti su pirmuoju bandymo mėnesiu, sumažėjo.

Laktozė yra pagrindinė pieno sudedamoji dalis. Jos kiekis piene priklauso nuo karvės fiziologinės būklės, individualių savybių ir per visą laktaciją yra gana pastovus. Natūraliame sveikų karvių piene randama 4,6-5,2 proc. laktozės. Pagal laktozės kiekį piene galima spręsti apie karvių šėrimą.

Laktozės mažėjimo priežastys

  • Racione trūksta maisto medžiagų, reikalingų pieno sintezei.
  • Netinkamas angliavandenių ir baltymų santykis pašare.
  • Karvės šeriamos blogos kokybės žoliniais pašarais.

Tiriamųjų grupių karvių, gavusių kviečių glitimo pašarų, antrąjį laktacijos mėnesį piene nustatytas 3,8-5,4 proc. didesnis laktozės kiekis, palyginti su kontroline grupe. Tokį rezultatą lėmė didesnis žalių baltymų kiekis tiriamųjų grupių karvių racione.

Ekonominis įvertinimas

Laikant karves, svarbu pasiekti ne tik didelį primilžį, bet ir gauti ekonominę naudą. Bandymo laikotarpiu kukurūzų siloso ir daugiamečių žolių šienainis kainavo apie 100 Lt/t, vasarinių javų šiaudai - 50, grūdų (avižų, kviečių, miežių) mišinys - 720, kviečių glitimo pašarai - 630 litų.

Mažiausios mėnesio išlaidos pašarams buvo pirmoje tiriamojoje grupėje. Vidutiniškai vienai šios grupės karvei per mėnesį pašarams išleista 697 Lt, per 3 mėn., atėmus išlaidas pašarams, gautas tarpinis pelnas - 1 411 Lt, t. y. 90 Lt daugiau negu kontrolinėje ir 72 Lt daugiau negu antroje bandomojoje karvių grupėje.

J. Černauskienė, R. Stankevičius

Mano ūkis, 2011/08