MU mob.pren. 22 10 04 23 01 09 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2011/08
Kreditų garantijų poreikis nemažėja
  • V. Trofimišinas
  • Mano ūkis

Aktyviausiai kreditus su garantija žemdirbiams ir kaimo verslininkams šiemet teikia SEB, DnB NORD bei Šiaulių bankai. Palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu daugiau kreditų išdavė „Citadele", „Nordea" bankai bei kredito unijos, kurių suteikiamų kreditų su garantija suma išaugo daugiau kaip 5 kartus. Tačiau patys žemdirbiai sako, kad jie per mažai kredituojami, kad paskolos teikiamos vien stambiems klientams.

Per pirmąjį pusmetį Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 102,8 mln. Lt kreditų suteikė 261 garantiją už 64,2 mln. Lt. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo direktorės Danguolės Čukauskienės teigimu, garantijų poreikis auga ir toliau. „Jau praėjusiais metais kone dvigubai išaugo kreditų garantijų poreikis, palyginti su 2009 metais. Per praėjusių metų pirmąjį pusmetį žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams buvo suteikta 180 garantijų už 38,2 mln. Lt, o šiais metais garantijų suteikta dar 70 proc. daugiau", - pastebi direktorė.

Skolinimasis žemės ūkio sektoriuje atsigauna. Krizės laikotarpiu pristabdę investicijas, šiemet žemdirbiai toliau plečia savo ūkius, juos modernizuoja. Šią pažangą kaime ypač skatina ES parama - net 83 proc. suteiktų investicinių kreditų su garantija (68,8 mln. Lt) skirti ES remiamiems investiciniams projektams įgyvendinti.

Aktyviausiai kreditų garantijos buvo teikiamos balandžio ir gegužės mėnesiais:  po 60 garantijų atitinkamai už 12,5 mln. Lt ir 14,6 mln. Lt. Didžiausia per šešis mėnesius suteikta garantija siekė maksimalią vienam projektui leistiną 4 mln. sumą, mažiausia - 17 tūkst. litų. Lėšos buvo skirtos žemės ūkio technikai pirkti.

Dažniausiai kredito įstaigos skolino ūkininkų ūkiams, kurie sudarė daugiau kaip 80 proc. visų klientų. Buvo finansuojamos tradicinės žemės ūkio šakos - augalininkystė (44 proc. visų garantijų) bei gyvulininkystė (26 proc.). Aktyviausi buvo Anykščių, Utenos, Šiaulių ir Panevėžio rajonų žemdirbiai ir kaimo verslininkai. Daugiausia lėšų jie skolinosi investicijoms (81 proc. visų garantuotų kreditų), kitos skolintos lėšos buvo skirtos trumpalaikiam turtui įsigyti.

Aktyviausi kreditus su garantija žemdirbiams ir kaimo verslininkams teikiantys bankai per pirmąjį pusmetį buvo: SEB bankas - 20 proc. visų kreditų su garantija; DnB NORD bankas - 14 proc.; Šiaulių bankas - 13 proc. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet kreditų su garantija žymiai daugiau suteikė „Citadele", „Nordea" bankai bei kredito unijos, kurių suteikiamų kreditų su garantija suma išaugo daugiau nei 5 kartus.

Žemdirbiai pripažįsta, kad kredito įstaigų požiūris į jų kreditavimą šiuo metu yra palankesnis negu prieš keletą metų. Anot D. Čukauskienės, tam įtakos  iš dalies turėjo situacijos stabilizavimasis visame agrariniame sektoriuje ir bankų domėjimasis žemės ūkiu. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas jau keletą metų rengia seminarus kredito įstaigų atstovams, siekdamas iš arčiau supažindinti su šio verslo ypatybėmis ir tendencijomis. Dažnai tokie seminarai rengiami žemės ūkio parodų metu, kur yra galimybė susipažinti su naujausiais produktais, pasiekimais, technologijomis.

Šiemetinis seminaras kredito įstaigų atstovams surengtas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale - Žemdirbystės institute, visai netoli tuo metu vykusios „Agrovizijos".

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius pristatė žemdirbystės aktualijas Lietuvoje, papasakojo apie žemės ūkio gamybos specifiką, didžiausią įtaką šiai veiklos sričiai darančius veiksnius, trumpai apžvelgė atskirų augalininkystės šakų perspektyvas ir problemas Lietuvoje. Jis pažymėjo, kad šią žiemą iššalo apie 40 proc. žieminių kviečių ir net 70 proc. rapsų pasėlių, tačiau dėl palankių orų pavasarį ir pakankamai aukštų produkcijos supirkimo kainų, augalininkystės sektorius didelių nuostolių patirti neturėtų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė pristatė gyvulininkystės aktualijas, aptarė šios šakos vystymo problemas ir sunkumus, ateities perspektyvas bei planus, pristatė mokslinius tyrimus šioje srityje. Ji akcentavo, kad pienininkystė sudaro didžiąją dalį šalies gyvulininkystės sektoriaus, šis sektorius ir toliau išliks viena pagrindinių gyvulininkystės šakų Lietuvoje.

Artimiausi spręstini pieninės galvijininkystės uždaviniai yra šie: selekcinių programų koregavimas, įtraukiant sveikatingumo, ilgaamžiškumo, vaisos požymius; tinkamų laikymo ir šėrimo sąlygų garantija genetinių savybių pasireiškimui; kooperacijos stiprinimas; didesnis reprodukcinių biotechnologijų panaudojimas. Tarp svarbiausių mėsinės galvijininkystės uždavinių V. Juškienė paminėjo galvijienos kokybės gerinimą; kooperacijos stiprinimą; bendradarbiavimą su užsienio partneriais, vykdant selekcines veislių gerinimo programas; mėsinių karvių sėklinimo diegimą; ūkininkų švietimą ir kt.

Vienintelės draudimo bendrovės, draudžiančios žemdirbių pasėlius, „VH Lietuva" vadovas Algimantas Navickas su kredito įstaigų darbuotojais aptarė draudimo svarbą žemės ūkyje, žalos kompensavimo modelius ir pagrindinius rizikos valdymo principus. Jis pabrėžė, kad draudimas - vienas iš žemės ūkio verslo rizikos mažinimo veiksnių. Pranešėjas nuodugniai išaiškino, kaip parama veikia stichinės nelaimės atveju, kaip vykdomas draudimo įmokos dalies kompensavimas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas Jeronimas Kraujelis seminare apžvelgė bendrą žemės ūkio situaciją bei dar šiais metais laukiamus pajamų pokyčius. Jo manymu, žemdirbių pajamos už parduotą produkciją šiemet turėtų išaugti apie 9 proc. Pagrindinė jų augimo prielaida yra ne produkcijos apimčių padidėjimas, bet didesnės supirkimo kainos, palyginti su 2010 m. J. Kraujelis pažymėjo, kad pagrindinis darbas turi būti sukoncentruotas būtent stabiliam ir nuosekliam kokybiškos, konkurencingos produkcijos apimčių augimui.

ŽŪPGF analitiko teigimu, investicijoms iš komercinių bankų daugiausia skolinosi bendrovės ir stambesnieji ūkininkai, o iš kredito unijų - smulkesnieji. Skolinimas ūkiams koncentravosi trijuose komerciniuose bankuose: jiems teko 81,2 proc. kredituotų ūkių ir 83,9 proc. paskolų sumos. Finansų inžinerijos priemonė (kreditų šaltinis - ES lėšos) tam tikru laikotarpiu bei esant bankų neprognozuojamiems veiksmams buvo (gal ir ateityje išliks) naudinga ir ūkiams, ir kredito įstaigoms.

J. Kraujelio pranešime nuskambėjo priekaištas kredito įstaigoms, kad šios per mažai kredituoja žemdirbius, kad palankius sprendimus ir paskolas teikia tik tvirtai ant kojų stovintiems stambiems ūkininkams.

Po seminaro visi dalyviai aplankė žemės ūkio technologijų parodą „Agrovizija 2011", susipažino su naujovėmis žemės ūkyje, pasisėmė kitos naudingos informacijos.

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/08