Nors vasaros dar likęs visas mėnuo, apie artėjantį rudenį primena rytais vis ilgiau nesisklaidantis rūkas, trumpėjančios dienos ir palengva nokstantys obuoliai. Atidžiai apžiūrėkite obuolius - ar nesimato vaisių išorėje apvalių angelių, užkimštų voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkiais trupiniais? Jei taip, tikriausiai į sodą buvo įsisukę obuoliniai vaisėdžiai. Žinoma, dabar jau vėlu ką nors pataisyti, bet šie patarimai turėtų praversti kitąmet.

Obuolinis vaisėdis dažniausiai pažeidžia obelų, rečiau kriaušių vaisius. Vikšrai vaisių viduje graužia landas, kurios gali nueiti iki pat sėklalizdžio ir sunaikinti sėklas. Drugių išskleistų sparnų ilgis siekia 15-19 mm. Priekiniai sparnai tamsiai pilki su rausvai ruda dėme sparnų galuose, užpakaliniai - šviesiai rudi. Vikšrai rausvi (jauni būna gelsvi) su juoda galva, 12-18 mm ilgio.

Žiemoja vikšrai voratinkliniuose kokonuose, po žievės atplaišomis ar žemės paviršiuje. Rausvėjant obelų žiedpumpuriams, vikšrai virsta lėliukėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos, vakarais, leidžiantis saulei. Jei tuo metu oro temperatūra yra aukštesnė kaip 16 °C, patelės deda kiaušinius. Paprastai kiaušinius deda ant lapų, rečiau - ant vaisių.

Kai obuoliukai yra graikiško riešuto dydžio, išsirita vikšrai, kurie įsigraužia į vaisių vidų. Vienas vikšras sužaloja 2-3 obuolius. Nustatyta, kad obuolinio vaisėdžio vystymasis trunka vidutiniškai 98 dienas. Lėliukės fazė trunka vidutiniškai 43 dienas, suaugėliai skraido 46, o embrioninis vystymasis trunka 9 dienas. Nustatyta, kad obuolinio vaisėdžio drugių gausumas pasiekia maksimumą ir pradeda ristis vikšrai, kai efektyvių temperatūrų suma pasiekia 226 °C, paprastai tai sutampa su obuolio vaiskočio susidarymo stadija, ir tai optimaliausias insekticidų naudojimo laikas.

Šie kenkėjai kasmet paplinta gausiai, tačiau jų žalingumas ne visada būna didesnis už žalingumo ribą (5 drugiai gaudyklėse per savaitę drugių masinio skraidymo metu). Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai obelys mažai dera. Kasmet obuolinio vaisėdžio drugių skaičius kelis kartus viršija žalingumo ribą, tačiau obuolių pažeidimas ne visada būna didelis, nes suaugėlių skraidymo metu , esant nepakankamai temperatūrai, jų vislumas mažėja.

Obuolinio vaisėdžio vystymuisi ir žalingumui didelę įtaką turi oro temperatūra. Nustatyta, kad drugių skraidymo metu (nuo 21 iki 23 val. Lietuvos sąlygomis) vaisėdžio patelės gali dėti kiaušinius ir toliau vystytis jei oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 16 ºC. Jei temperatūra žemesnė, kenkėjai nustoja vystytis ir obuolių derliui žalos nepadaro.

Obuolinio vaisėdžio skraidymo pradžiai ir intensyvumui nustatyti krintant obelų žiedlapiams iškabinamos feromoninės gaudyklės. Gaudyklės kabinamos vaismedžių lajos viduryje, vakarinėje ar pietvakarinėje pusėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje. Šių kenkėjų žalingumo riba nustatoma atsižvelgiant į vidutinę oro temperatūrą vaisėdžių skraidymo metu, t. y. nuo 21 iki 23 valandos. Kai feromoninėmis gaudyklėmis sugaunamas pirmasis vaisėdžio drugys, pradedama sekti oro temperatūra minėtu laikotarpiu. Jei 2-3 vakarus iš eilės oro temperatūra būna aukštesnė kaip 16 ^oC, po 6-10 dienų sodą reikėtų purkšti insekticidais. Jei vakarais oro temperatūra žemesnė negu 16 ^oC, insekticidai nuo obuolinio vaisėdžio nereikalingi.

Obuolinio vaisėdžio skraidymo periodas, palyginti su kitų kenkėjų, yra labai ilgas. Palankiomis vystytis sąlygomis, insekticidais purškiama praėjus 2-3 savaitėms po obelų žydėjimo. Daug vikšrų žūva rudenį perkasus pomedžių dirvą, o pavasarį nugramdžius senesnių vaismedžių žievės atplaišas ir išbalinus vaismedžių kamienus kalkių pienu.

Sodams peržydėjus, galima išdėlioti masalą obuolinio vaisėdžio drugiams gaudyti. Masalas paruošiamas iš juodos duonos plutelių, užpiltų vandeniu. Kai pradeda rūgti, skystis išpilstomas 2-3 cm sluoksniu į 0,5 litro talpos stiklainius, kurie pakabinami ant vaismedžių. Masalo kvapas privilioja daug drugių, kurie skystyje žūna. Po lietaus masalas pakeičiamas. Jei laikosi sausi, giedri orai, jis keičiamas kas savaitę. Talpyklos nuimamos, kai atsiranda sukirmijusių vaisių. Reikia dar kartą priminti, kad dauguma vaisių krituolių yra pažeisti kenkėjų, todėl juos surinkti ir sunaikinti yra efektyvi kenkėjų plitimą mažinanti priemonė.

Fenologinis kenkėjų prognozavimas pagrįstas žalingo organizmo vystymosi ciklu, kuris priklauso nuo aplinkos sąlygų poveikio vienai ar kitai žaladario vystymosi stadijai, o labiausiai jų išplitimas priklauso nuo temperatūros. Kenkėjams prognozuoti paprastai naudojamos efektyvių temperatūrų sumos arba skaičiuojamas dienų skaičius, kai buvo užfiksuota tam tikra temperatūra tam tikram kenkėjo vystymosi tarpsniui. Obuoliniui vaisėdžiui prognozuoti efektyvių temperatūrų sumos pradedamos skaičiuoti, kai pirmą kartą užfiksuojama + 10 °C vidutinė paros temperatūra. Prieš naudojant bet kokį prognozavimo modelį, kuris nebuvo sukurtas konkrečiomis sąlygomis, reikia išbandyti kelis sezonus, kad prognozavimo modelis realiai galėtų dirbti jums.

Sėklavaisių augimo tarpsniai (pagal BBCH skalę)

1 pagrindinis augimo tarpsnis: lapų vystymasis

10                  Žalios lapų viršūnėlės 10 mm viršija pumpurų žvynus; atsiskiria pirmieji lapai

11                  Išsiskleidžia pirmieji lapai ( kiti dar skleidžiasi)

15                  Išsiskleidę dauguma lapų, bet jie dar nepakankamo dydžio

19                  Pirmieji lapai galutinai išsiskleidę

                      Obuolinis vaisėdis: vikšrai virsta lėliukėmis. Temperatūra 10 º

6 pagrindinis augimo tarpsnis: žydėjimas

67                  Žiedai vysta: dauguma vainiklapių nukritę

Obuolinis vaisėdis: kabinamos feromoninės gaudyklės

69                Žydėjimo pabaiga: visi vainiklapiai nukritę

Obuolinis vaisėdis: pradeda skraidyti drugiai. Efektyvių temperatūrų suma 114,9 ºC

7 pagrindinis augimo tarpsnis: vaisiaus vystymasis

 71                  Vaisius padidėja iki 10 mm, dalis vaisių po žydėjimo krenta

72                  Vaisius padidėja iki 20 mm

73                  Antrasis vaisių kritimas

Obuolinis vaisėdis: pradeda ristis vikšrai. Efektyvių temperatūrų suma 220,4 ºC

A. Valiuškaitė

Mano ūkis, 2011/08