Šiemet Vokietijos kompanija „Claas" švenčia dešimties metų bendradarbiavimo sukaktį su įmonės techniką Baltijos šalyse parduodančia bendrove. Jubiliejiniai metai pažymėti tvirta lyderyste kombainų rinkoje. Lietuvoje Claas kombainai labai populiarūs. 2010 m. ūkininkai įsigijo 61 naują ir 169 naudotus vokiškus kombainus. Tai sudaro 31,4 proc. visų Lietuvoje registruotų kombainų. Europoje Claas kombainai sudaro daugiau kaip trečdalį viso kombainų parko.

Nuo 1953 m. savaeigius kombainus gaminanti kompanija derliaus dorojimo mašinas labai patobulino. Per daugiau kaip 60 metų pasikeitė dauguma kombaino mazgų. „Claas" specializuojasi hibridinių kombainų gamyboje.

Pjaunamosios

Svarbiausios kombaino dalys yra pjaunamoji su nuožulniuoju transporteriu, kuliamoji, šiaudų smulkintuvas, važiuoklė ir variklis. Gaminamos standartinės, Vario, sudedamos ir su lanksčiu dugnu pjaunamosios. Gaminama iš viso apie dvidešimt skirtingų javams nuimti skirtų pjaunamųjų, kurių plotis svyruoja nuo 3,7 iki 12 metrų.

Prie kiekvieno kombaino galima tvirtinti įvairaus pločio pjaunamąsias. Sudedamosios pjaunamosios yra 5,4 ir 4,5 m pločio. Jų nereikia atjungti nuo kombaino, nes transporto padėtyje plotis neviršija leistinojo. Pjaunamosios su lanksčiu dugnu naudojamos žirniams, sojoms arba labai sugulusiems javams nuimti. Standartinėse pjaunamosiose tarp sraigės cilindrinės dalies ir dalgio yra per mažas atstumas. Nuimant aukštus javus, nupjauti stiebai gula ant sraigės, o ne po ja. Sutrinka tolygus javų tiekimas nuožulniajam transporteriui.

Lietuvos sąlygomis tinkamiausios Vario pjaunamosios su dirvos nelygumų kopijavimo sistema (Autocontour), nes dažnai tenka pjauti sugulusius ir nelygioje dirvoje išaugintus javus. Kai pjaunamoji be kopijavimo sistemos ir dirva drėgna, paviršius nelygus, o javai pagulę, kombainininkui dažnai tenka stabdyti kombainą ir eiti nuvalyti ant pjaunamosios dugno besikaupiančias žemes arba pjovimo aparate stringančius šiaudus. Per javapjūtę tenka pjauti skirtingo aukščio javus ir rapsus. Kai nupjautų javų varpos siekia tik pjaunamosios sraigės cilindrinę dalį, jie nesukami apie sraigę, o tolygiai stumiami dugnu ir tiekiami nuožulniajam transporteriui. Todėl nuimant skirtingo aukščio javus, reikia keisti pjaunamosios dugno plotį, pastumiant pirmyn ar atgal pjovimo aparatą.

Claas Vario pjaunamojoje tarp sraigės cilindrinės dalies ir dalgio yra 580 mm atstumas. Darbo metu kombainininkas dalgį nuo pradinės padėties gali pastumti pirmyn 200 mm ir atgal 100 mm. Kadangi šalies ūkiuose javų aukštis kinta nuo 550 iki 850 mm, tokio pločio pjaunamosios dugno visiškai užtenka sklandžiam sraigės darbui. Nuimant rapsus, pjaunamosios dugno plotis turi būti didesnis kaip 1 m. Vario pjaunamosios pjovimo aparatas dar pastumiamas 300 mm pirmyn ir į atsiradusi tarpą dedami dangalai.

Prie kombainų, kurių variklių galia viršija 500 AG, galima pritvirtinti 12 m pločio Vario pjaunamąją, kurios konstrukcija labai pakeista.

Pjaunamosios konstrukcijos naujovės

• Iš abiejų pjaunamosios pusių atskirus dalgius stumdo planetiniai reduktoriai, kuriuos suka kardaninės pavaros. Jeigu javai stringa tarp penkių gretimų peiliukų, dalgio pavara išjungiama.
• Pjaunamosios sraigė dviejų dalių, 660 mm skersmens.
• Dviejų dalių lenktuvai, nauji pirštų laikikliai bei jų guoliai.
• Rapsų aktyviųjų skyriklių hidraulinė pavara išjungiama, pasukus sistemos čiaupo rankenėlę.
• Pervežant pjaunamąją ant vežimėlio, Laser Pilot laikikliai ne nuimami, o pasukami iš vertikalios padėties į horizontalią.

Pjaunamojoje nėra diržinių ir grandininių pavarų. Abiejose pjaunamosios pusėse dalgius stumdo planetinių reduktorių (1) sukami velenėliai. Reduktorius suka kardaninės (2) su apsauginėmis movomis  pavaros. Kabinoje galima keisti pjaunamosios pakėlimo ir nuleidimo greitį.

Prie laidžių kombainų gali būti pritvirtinta universali 12 m pločio pjaunamoji, kurios dugnas pakeistas dviem juostiniais transporteriais (5), slenkančiais iš kraštų į vidurį. Viduryje yra cilindrinis-pirštinis tiekiklis (3). Jo galai sujungti su nuožulniomis sraigėmis (2 ir 4), kurių kiti galai pritvirtinti prie pjaunamosios vertikalios sienelės kronšteinų (1).

Cilindrinio-pirštinio tiekiklio padėtis yra keičiama. Jį ir sraiges suka hidrauliniai varikliai. Pjaunamoji kopijuoja dirvos nelygumus išilgine ir skersine kryptimi. Dviem atraminiais ratukais ji remiasi į dirvos paviršių. Norint javus guldyti į pradalges, tenka nuimti cilindrinį-pirštinį tiekiklį, išimti vidurinį dugną, pastumti vieną transporterį arčiau kito, pakeisti vieno transporterio slinkimo kryptį ir pertvarkyti galinę sienelę.

Dabartinių Claas pjaunamųjų rapsų aktyviųjų skyriklių dalgių pavara yra hidraulinė. Ji pranašesnė už elektrinę pavarą, nes nereaguoja į laikinas perkrovas, dalgiai slankioja pastoviu greičiu. Naujausiose pjaunamosiose pakanka pasukti rankenėlę (3) ir aktyvieji skyrikliai pradeda veikti arba jų veikimas sustabdomas.

Visų kombainų pjaunamųjų lenktuvus turi sukti hidraulinis variklis, nes tik tada galima suderinti jų sukimosi dažnį su kombaino važiavimo greičiu. Lenktuvai naudingi, kai nuimami nederlingi ir piktžolėti javai ar rapsai, sugulę ir vėjo gūsių suvelti javai. Visais kitais atvejais lenktuvai neturi liesti augalų. Netiksli lenktuvų padėtis ir per greitas sukimosi dažnis - svarbiausioji pjovimo grūdų nuostolių priežastis. Naujausiuose kombainuose žemiausią lenktuvų padėtį riboja automatinė valdymo sistema. Lenktuvų pirštai niekada nesieks dalgio.

Kūlimo grūdų nuostoliai priklauso ir nuo nuožulniojo transporterio tiekiamo javų srauto tolygumo. Claas grandiklinio nuožulniojo transporterio priežiūra labai paprasta. Dylant grandinėms jos ilgėja, grandikliai pradeda liesti dugną. Grandinės įtempiamos, abiejose kameros pusėse esančiais tempikliais (2) pastumiant priekinį būgną tiek, kad priekyje tarp grandiklio ir dugno būtų 30 mm tarpas, o visame dugno ilgyje grandikliai jo dar neliestų. Naujausių kombainų nuožulniojo transporterio dugno pradžioje yra pritvirtintos dvi metalinės juostos, o už jų plastikinės, kad grandikliai nesiektų dugno. Papildomai užsakius, variatoriumi galima keisti transporterio sukimosi dažnį nuo 280 iki 420 min.^-1

Užstrigus javams po pjaunamosios sraige arba nuožulniuoju transporteriu, daugiaveiksmės svirties jungtuku išjungiama ir sustabdoma pavara. Tada įjungiama nuožulniojo transporterio ir pjaunamosios reversinė pavara. Ją suka hidraulinis variklis (3). Sukant pjaunamosios sraigę priešinga kryptimi, fiksatorius (4) atsiremia į apsauginės movos disko atramą ir standžiai sujungia pavaros žvaigždutę su sraigės velenu. Sukama sraigė nebuksuoja, ji nustumia ant pjaunamosios dugno, po ja ar nuožulniuoju transporteriu užstrigusius augalų gniužulus. Lenktuvai sukami priešinga kryptimi labai lėtai.

Kūlimo aparatas

Tai svarbiausioji kombaino technologinio proceso sistema. Visuose kombainuose ją sudaro kūlimo būgnas (2), pobūgnis (4) ir atmušimo būgnas (3). Prieš kūlimo būgną ir už atmušimo būgno esantys būgnai yra tik papildomos priemonės kūlimo aparato laidumui didinti.

Claas kombainuose prieš pagrindinį kūlimo būgną (2) yra APS būgnas (1), kurio paviršiuje sraigtinėmis linijomis pritvirtintos 70 mm aukščio ir tokio pat pločio atramėlės. Jos išlygina nuožulniojo transporterio tiekiamą javų sluoksnį, iš varpų iškulia per 20 proc. grūdų, padidina pagrindiniam spragiliniam kūlimo būgnui tiekiamų javų slinkimo greitį nuo 3 iki 15 m s^-1. Todėl pagrindinis kūlimo aparatas kulia plonesnį javų sluoksnį. Į kūlimo aparatą galima tiekti didesnį javų srautą, lyginant su įprastiniu vieno kūlimo būgno aparatu. Be to, tarp būgno spragilų ir pobūgnio galima palikti didesnį tarpą. Tada mažiau sužalojama grūdų ir sutrupinama šiaudų.

Itin laidžių kombainų pobūgnių pakabos sistema yra sujungta su hidropneumatiniu amortizatoriumi (6). Kai tarp pirmojo būgno ir pobūgnio patenka akmuo ar javų gniužulas, pobūgniai stumiami tolyn nuo būgnų, hidropneumatiniame akumuliatoriuje (6) esančios azoto dujos suspaudžiamos. Sumažėjus pobūgnių apkrovai, dujų akumuliuota energija grąžina pobūgnius į pradinę padėtį.

Nuimant žieminius miežius arba akuotuotuosius kviečius, kūlimo metu nuo grūdų nulaužomi ne visi akuotai. Masės greitintuvo pobūgnį (1) pridengus dangalais (2), nulaužoma daugiau akuotų, bet sumažėja grūdų separacijos plotas, todėl tenka važiuoti lėčiau ir tiekti mažiau javų. Kai nuimami drėgni, nevisiškai subrendę javai, tarp masės greitintuvo ir pagrindinio pobūgnio tvirtinama papildoma juosta (3). Nuimant sausus javus, ją reikia išimti, kad nebūtų trupinami šiaudai ir žalojami grūdai. Naujausiuose kombainuose yra uždari kūlimo būgnai, jie dar mažiau žaloja grūdus.

Vienbūgniuose kūlimo aparatuose akuotams nulaužyti pobūgnio pradžioje, tarpuose tarp gretimų skersinių juostų tvirtinamos rievėtos juostos, analogiškos būgno spragilams. Priekinės juostos rievės turi būti nukreiptos į kairę, o už jos - į dešinę pusę. Jos tolygiau paskleidžia tiekiamą javų sluoksnį pobūgnio plotyje.

Akuotų nulaužymas ir varpų iškūlimas yra susietas su kūlimo būgno sukimosi dažniu. Dažnį nuo 395 iki 1 150 min.^-1 (Claas Lexion 770) keičia variatorius. valdomas hidrauline pavara kabinoje. Įjungus reduktorių, dažnis kinta nuo 284 iki 420 min.^-1. Reduktorių reikia papildomai užsakyti.

Šiaudų separatoriai

Claas kombainuose grūdus iš šiaudų atskiria klavišiniai kratikliai arba vienas ar du ašiniai-rotoriniai šiaudų separatoriai. Mažo laidumo klavišiniuose kombainuose kratiklių paviršiumi slenkantį šiaudų sluoksnį supurena vienas šakinis (1), laidesniuose - du šakiniai, o laidžiuose - rotorinis-būgninis-pirštinis (2) šiaudų purentuvas. Keičiant svirtelės (3) tvirtinimo vietą, kinta ir pirštų išsikišimas iš būgno. Kai javai sausi, pirštai iš būgno gali būti išsikišę labiausiai. Tada jie intensyviausiai purena šiaudus. Jeigu javuose yra kibiojo lipiko arba vijoklinio pelėvirkščio, kad jie neapsivyniotų apie būgną, tik pirštų galai gali būti išlindę iš būgno arba jie sutampa su būgno paviršiumi. Periodiškai reikia nuvalyti apie būgną ar pirštus apsivyniojusius šiaudus.

Prieš darbo pradžią reikia patikrinti kratiklių pavaros diržo įtempimą, nuvalyti klavišų galuose esančių grūdais apsinešusių jutiklių paviršių, pašalinti klavišų dangaluose užstrigusius šiaudgalius, patikrinti virš klavišų kabančios užlaidos padėtį. Nuimant rapsus arba drėgnus javus, šiaudai lėčiau slenka klavišų paviršiumi, didėja jų sluoksnio storis ir kratymo grūdų nuostoliai. Klavišų dangalų viduryje rekomenduojama pritvirtinti dantytas juostas. Klavišiniuose kombainuose juostų tvirtinimo vieta yra skirtinga. Tai nurodoma kiekvieno kombaino instrukcijoje. Naujausiuose kombainuose yra pakeista klavišų konstrukcija, kad šiaudai nestrigtų tarpuose tarp klavišų arba tarp klavišų ir kuliamosios šono.

Kombainuose Claas Tucano 480 ir Claas Tucano 470 yra vienas, o Claas Lexion 770-740  du ašiniai-rotoriniai šiaudų separatoriai. Jų konstrukcija panaši, skiriasi rotorių skersmuo, pabūgnių padėties valdymas ir pavaros konstrukcija.

Rotorių sudaro būgnas (3), kurio paviršiuje keturiomis eilėmis privirintos pasuktos mentelės (2). Iš apačios rotorių gaubia akyti sekciniai pobūgniai (4), o viršuje - gaubtai, kurių paviršiuje yra kreipikliai (1). Sukant rotorių, šiaudai taip pat sukami ir stumiami pirmyn. Rotorių gale yra du jutikliai, kurie fiksuoja grūdų impulsus, o kompiuteris rodo šiaudų separacijos grūdų nuostolių kitimą. Jutiklių jautrumą galima keisti, o jų paviršių periodiškai reikia nuvalyti.

Nuimant sausus javus ir rapsus, kūlimo aparatas ir rotoriai labiau trupina šiaudus. Valytuvo viršutiniojo sieto apkrovai sumažinti, hidrauline pavara valdomais skardiniais dangalais uždengiami rotorių pirmieji ir antrieji pobūgniai. Anksčiau gamintuose kombainuose elektrine pavara dangalų padėtį buvo galima keisti tik kombainui stovint. Kad ji veiktų, dažnai reikėjo valyti dangaluose užstrigusius šiaudus.

Kombaino Claas Lexion 770 rotorių sukimosi dažnis keičiamas variatoriumi nuo 450 iki 1 250 min.^-1, o Claas Lexion 760-740 - nuo 350 iki 1 050 min.^-1 Kitų kombainų - rotorių pavaroje sukeičiant skriemulius vietomis. Kombaino Claas Tucano 480 rotoriaus gaubto gale yra reguliuojamos padėties kreipiamoji plokštė, kuria keičiamas šiaudų padavimas į smulkintuvą. Už rotorių yra skersinė juosta su jutikliu. Jei vieno ar abiejų rotorių gale kaupiasi šiaudai, įjungiamas šviesos ir garso signalas. 

Valytuvas

Grūdų kokybė bunkeryje ir ražienoje išbarstytų grūdų kiekis priklauso nuo valytuvo konstrukcijos ir technologinių parametrų. Visų kombainų valytuvą sudaro laiptuota kratomoji lenta (1), viršutinis (2) ir apatinis (3) žvyniniai sietai, varpų (4) ir grūdų (5) sraigės ir ventiliatoriai (8). Tačiau kiekvienas kombainų gamintojas tobulina valytuvo konstrukciją, nes jis riboja mašinos laidumą. Valytuvuose įrengiami sekciniai ventiliatoriai, sietai su kintamų matmenų žvynais ir didesne sietų švytavimo amplitude. Kombainuose Claas Lexion 770 kratomoji lenta ir apatinis žvyninis sietas švytuoja priešinga kryptimi viršutiniam sietui.

Claas kombainuose montuojami trijų tipų valytuvai. Mažo laidumo kombainuose įrengiami klasikiniai valytuvai su mentiniu ventiliatoriumi, vienu pagrindiniu ortakiu, rankine tarpų tarp sietų žvynų valdymo sistema. Laidžiuose valytuvai tobulesnės konstrukcijos.

Naujausio valytuvo kratomoji lenta (1) yra šešių sekcijų. Javapjūtės metu kiekvieną plastikinę sekciją galima ištraukti pirmyn ir nuvalyti, tai reikėtų atlikti ir po rapsų nuėmimo. Kratomosios lentos gale yra pirštiniai ardeliai. Periodiškai reikia pašalinti tarp jų užstrigusius šiaudgalius. Krentančios nuokulos pro ardelius ir nuo jų patenka į papildomu ortakiu (7) pučiamą oro srautą, kurio greitį ir kryptį galima keisti. Jet Stream valytuve papildomas ortakis (10) yra ilgesnis, lenktas ir kintamo skerspjūvio. Jo pradžioje oro srautas suspaudžiamas, išlyginamas, o gale jam leidžiama išsiplėsti. Oro srautas patenka į 150 mm aukščio tarpą tarp kratomosios lentos galo ir trumposios kratomosios lentos (9). Nuokulų skrajas priemaišas ir šiaudgalius oro srautas pakelia aukštyn, juos išsklaido ir neša virš viršutinio sieto. Grūdai byra ant viršutinio sieto ir pro jį. Naujojo valytuvo sietų plotas yra 0,4 m² didesnis už įprastinio. Viršutinio sieto gale yra grūdų nuostolių jutikliai, kuriuos periodiškai reikia švelniai nuvalyti. Grūdai nuo jutiklių paviršių grąžinami į perkūlimo sistemą.

Valytuvo veikimas labai susijęs su ventiliatorių pučiamu oro srautu ir jo tolygiu paskirstymu po sietais. Mažo laidumo kombainuose yra vienos ar dviejų dalių išcentriniai mentiniai ventiliatoriai su vienu ortakiu. Kombainuose Claas Lexion 750/740/670 yra trijų sekcijų ir 6 rotorių, o Claas Lexion 770 - keturių sekcijų ir 8 rotorių ventiliatoriai.

Labai laidžiuose kombainuose valytuve tarp sietų žvynų nustatomi didesni tarpai, todėl ventiliatoriai turi tiekti daugiau oro, kad sietų tarpžvyniuose oro srovelių greitis ne sumažėtų, o net padidėtų. Ventiliatorių sukimosi dažnis keičiamas iš kabinos valdomu variatoriumi nuo 640 iki 1 660 arba nuo 700 iki 1 600 min.^-1 Nuimant sėklažoles, kombaine Claas Lexion 770 (kituose užsakius) pavaros diržą perkėlus ant kito skersmens skriemulių, ventiliatoriaus sukimosi dažnis keičiamas nuo 340 iki 900 min.^-1 Patyrę kombainininkai įprastinio valytuvo ventiliatoriaus pagrindiniame ortakyje gali keisti pučiamo oro srauto kryptį. Daugiau oro reikia nukreipti į sieto pradžią, kai nuimami drėgni augalai arba kai ant sieto pradžios patenka daug pelų ir šiaudgalių. Pradinėje padėtyje kreipikliai turi būti lygiagretūs ortakio dugnui.

Kombainininkai stengiasi į bunkerį surinkti švarius grūdus. Paprasčiausiai tai pasiekiama privėrus apatinį sietą. Tada nuo jo dalis grūdų perkuliami. Dėl to daugiau jų sužalojama. Kai apatinio sieto gale yra jutiklis (11), kompiuterio ekrane matyti, kokia dalis grūdų perkuliama. Jei jutiklio nėra, kabinoje galima vizualiai stebėti iš varpų elevatoriaus į viršutinę sraigę byrančius grūdus. Nuimant netolygiai subrendusius rapsus į bunkerį byra ankštarų dalys. Kai vietoje apatinio žvyninio sieto įrengiamas štampuotas su 4,5 arba 7 mm apvaliomis skylutėmis sietas, ankštaros nukreipiamos pakartotiniam perkūlimui. Nuimant žirnius ir kvietrugius galima įdėti plokščią sietą.

Šiaudų smulkintuvas, pelų skleistuvai ir grūdų bunkeris

Šiaudų smulkintuvas - bene labiausiai keičiama kombaino dalis, nes ieškoma būdų, kaip vėjuotą dieną tolygiai paskleisti daugiau kaip 9 m plotyje susmulkintus šiaudus, o svarbiausia sumažinti šiaudų smulkinimo galios sąnaudas. Šiaudų smulkinimo kokybė priklauso nuo ant rotoriaus (1) pritvirtintų peilių (2) skaičiaus, rotoriaus sukimosi dažnio, priešpeilių (5) ir dugno (8) padėties. 

Nuimant javus rotoriaus sukimosi dažnis nekeičiamas. Claas Lexion kombainuose smulkinimo rotorius sukamas 3 387 min.^-1, o Claas Tucano - 3 557 min.^-1 dažniu. Prie rotoriaus pritvirtintų peilių skaičius priklauso nuo kombaino kuliamosios pločio ir šiaudų smulkintuvo konstrukcijos. Kuo daugiau prie rotoriaus pritvirtinta aštrių abipusiai dantytų peilių, tuo smulkesnė šiaudų pjaustinio sudėtis.

Šiaudų susmulkinimas priklauso ir nuo atraminės plokštelės (3) padėties. Tarpas tarp jos briaunos ir ištiestų rotoriaus spindulio kryptimi peilių galų turi būti 5 mm. Mažesnį tarpą palikti pavojinga, nes rotorius šiek tiek švytuoja. Kai tarpas didesnis, stringa smulkinami šiaudai, didėja galios sąnaudos. Darbo metu periodiškai reikia patikslinti plokštelės padėtį. Atlaisvinus plokštelės tvirtinimo varžtus (4) ji pastumiama reikiama kryptimi. Varžtai turi būti gerai priveržti. Kai plokštelės briauna nudyla, ji keičiama nauja.

Šiaudų susmulkinimui įtakos turi ir priešpeilių (3) padėtis. Kuo daugiau jie pasukti rodyklės A kryptimi, tuo smulkesnis pjaustinys. Tačiau šiaudams smulkinti reikia daugiau galios. Todėl javapjūtės pabaigoje, kai šiaudai trapūs, priešpeilius reikia pasukti laikrodžio rodyklės kryptimi (padėtis B). Nudilus priešpeilių ašmenims, jie apverčiami galios sąnaudoms sumažinti. Galima įsigyti šiaudų smulkintuvą su keičiamos padėties dugnu (7). Jį pasukus rodyklės D kryptimi šiaudai dugnu slenka lėčiau, labiau susmulkinami.

Vokiški kombainai susmulkintus šiaudus paskleidžia ražienoje keliais būdais. Sukamas šiaudų smulkintuvo rotorius sudaro oro srautą. Kreipikliai (2) šiaudų pjaustinį paskleidžia ražienoje. Kreipiklių padėtis keičiama iš kabinos elektromechanine pavara (1). Kai kombaino pjaunamoji plati, pjaustinys paskleidžiamas ne visame pjaunamosios paliktame ražienos ruože. Plačiau šiaudų pjaustinį paskleidžia du pirštiniai rotoriai (3 ir 5), tarp kurių sumontuoti ir kreipikliai (4). Naujausių kombainų šiaudų pjaustinio paskleidimo sistema dar sudėtingesnė. Pelus atskirai paskleidžia du mentiniai-diskai (7). Jie sukami hidrauline pavara. Diskų sukimosi dažnis keičiamas hidraulinės sistemos reguliuojamu droseliu. Pelai gali būti paskleidžiami kartu su susmulkintais šiaudais. Užsakant kombainą reikia nurodyti pageidaujamo šiaudų smulkintuvo tipą ir papildomą įrangą.

Į pradalges galima kloti ir nesmulkintus šiaudus. Atjungus smulkintuvo pavarą ir pasukus kombaino galinės sienelės dangtį, uždengiamas smulkinimo būgnas. Tada nuo kratiklių klavišų ar iš rotorinių šiaudų separatorių krintantys šiaudai slysta dangčio ir skleistuvo gaubto paviršiumi ir krenta ant dirvos.

Kombainuose yra skirtingos talpos (nuo 4 000 iki 12 000 l) grūdų bunkeriai, tačiau grūdai iš bet kurios talpos bunkerio iškraunami per 2 min. Bunkerio talpa yra susieta su kombaino matmenimis, važiuokle ir variklio galia. Visuose bunkeriuose yra viena ar dvi iškrovimo sraigės, grūdų lygio jutikliai. Iškraunant drėgnus, labai užterštus grūdus, o ypač sėklažoles, bunkeryje susidaro skliautai.

Kombainų bunkeryje virš sraigės yra gaubtas. Tarpą tarp bunkerio dugno ir gaubto briaunų galima keisti. Jį būtina sumažinti nuimant normalaus drėgnio rapsus ir žirnius. Jeigu grūdai drėgni, tarpą reikia padidinti. Nuimant sėklažoles to nepakanka. Užsakius bunkeryje įtaisomas maišiklis.

Hidraulinis cilindras (3) stumdo bunkerio skersine kryptimi pirštų laikiklius, kurie ardo susidarančius skliautus.

Variklis ir važiuoklė

Kombainuose Claas montuojami Mercedes-Benz ir Caterpillar varikliai. Darbo metu variklių sukimosi dažnis būna maksimalus, o važiuojant ražiena ar keliu turi būti sumažintas. Važiuojant keliu, skirtingų variklių sukimosi dažnį sumažina automatinė valdymo sistema iki 1 800 arba iki 1 680 ar iki 1 540 min.^-1 Jeigu to nedaro automatinė valdymo sistema, degalų padavimo valdymo rankenėlę reikia pastatyti į kitą padėtį. Tyrimais nustatyta, kad, keičiant kombaino Claas Lexion 560 važiavimo greitį žvyrkeliu nuo 1 iki 6 km val.^-1, variklio degalų sąnaudos per valandą padidėja 2,42 l. Sumažinus variklio sukimosi dažnį nuo 2 170 iki 1 450 min.^-1, jos sumažėja net 9,3 l. Variklio degalų sąnaudas galima taupyti ir nedirbant. Kombainui stovint ir varikliui sukantis maksimaliu dažniu (2 170 min.^-1), išjungus visas technologines pavaras, valandinės degalų sąnaudos sumažėja 13,15±0,47 l, o sumažinus dar ir variklio sukimosi dažnį iki 1 200 min.^-1 - dar 12,54±0,13 l. Taip per valandą galima sutaupyti 25,69±0,49 l degalų. Variklis sunaudoja daugiau degalų, kai netvarkinga degalų tiekimo sistema, nešvarus oro filtras, nenuvalytas radiatorius. Kasdien variklio priežiūrai reikia skirti išskirtinį dėmesį.

Galima įsigyti kombainą su ratine vienu varančiuoju tiltu, dviem varančiaisiais tiltais ir pusiauvikšrine važiuokle. Visų naujausių kombainų važiuoklės pavara hidrostatinė. Važiavimo greitis keičiamas kabinoje, perjungiant pavaras ir stumdant daugiaveiksmę svirtį, t. y. keičiant hidraulinio siurblio tiekiamą varikliui alyvos srautą. Maksimalus kombaino važiavimo greitis priklauso nuo važiuoklės konstrukcijos ir būna 20 arba 30 ar 40 km val.^-1. Greičio mėgėjai suranda paslėptą būdą važiavimo greičiui padidinti. To nereikėtų daryti, nes pažeidžiami saugaus darbo reikalavimai, padidėja degalų sąnaudos.

Nelygioje ir drėgnoje dirvoje pusiauvikšrinė važiuoklė sklandžiai kopijuoja dirvos nelygumus, nepalieka gilių provėžų, sekliau suspaudžia dirvą. Tačiau ji brangi. Tad renkantis kombainą, reikia įvertinti ūkio laukų būklę ir nuspręsti, ar užtenka įsigyti kombainą su plačiomis varančiųjų ratų padangomis, ar reikia kombaino su dviem varančiaisiais tiltais. Antrasis tiltas veikia tik darbo metu. Jau galima įsigyti Michelin padangas, kuriose oro slėgį galima sumažinti iki 1,6 baro.

Kabina ir valdymo įtaisai

Naujausių kombainų kabina yra erdvesnė, joje gali būti ir du monitoriai (1 ir 2). Kompiuterio Cebis monitorius (1) taip pritvirtintas, kad kabinoje esantis mokinys ar ūkio specialistas galėtų stebėti ekrane duomenų kitimą. Kompiuterio Cemos (2) svarbiausia paskirtis - padėti kombainininkui parinkti racionalius technologinius parametrus. Kombainininkas gali „bendrauti" su kompiuteriu, tačiau galutinį sprendimą turi priimti jis. Kai kombaine yra GPS sistema, Cemos ekrane matyti kintantis važiavimo pėdsakas.

Jeigu įsigytame kombaine yra automatinė valdymo sistema, galima nustatyti pastovų važiavimo greitį. Tai įmanoma padaryti, kai laukas ilgas ir derlius mažai kinta. Galima nustatyti, kad į kombainą būtų tiekiamas pastovus javų srautas. Sistema kaitalios kombaino važiavimo greitį. Ir galiausiai galima susieti tiekiamą javų srautą su šiaudų separavimo ir nuokulų valymo grūdų nuostoliais, kad nebūtų viršyta leistinoji jų riba.

L. Špokas

Mano ūkis, 2011/07