Lietuvos ūkininkų sąjunga po Marijampolėje praėjusio XXIII suvažiavimo gali grįžti prie kasdienių darbų. Ūkininkai nepasidavė politikų mėginimams suskaldyti organizaciją, nesusipriešino rinkdami vadovybę - LŪS pirmininku antrą kadenciją darbuosis Jonas Talmantas, o jo konkurentas rinkiminėje kovoje Vytautas Rakickas išrinktas į LŪS prezidiumą. Suvažiavimo delegatų pasisakymų įvairovė, aštrumas ir problemiškumas, slapti pirmininko rinkimai, didesnis vicepirmininkų skaičius - lyg atsakas į suvažiavimo išvakarėse pažertą kritiką dėl demokratijos stokos Ūkininkų sąjungoje.

J. Talmantas pripažįsta, kad dėl savo būdo gali būti kritikuojamas pelnytai, tačiau atmeta priekaištus Ūkininkų sąjungai dėl nedemokratiškumo. Kritika nieko nesiūlant ir naudos reikalavimai niekuo neprisidėjus prie veiklos girdimi gana dažnai. Ūkininkų sąjunga jau seniai kelia visuotinio nario mokesčio klausimą (kaip, beje, ir Žemės ūkio rūmai, kitos žemdirbių organizacijos), tačiau įstatymai draudžia visuotinę privalomą narystę organizacijose. Narystė gali būti tik savanoriška. Todėl žemdirbiai pagrįstai atkreipia dėmesį, kad organizacijos iškovojimais, laimėjimais turėtų naudotis tik narystės ryšiais susiję asmenys. Tačiau yra kitaip: iš daugiau kaip 100 tūkst. ūkininkų tik 5 tūkst. priklauso ūkininkų organizacijoms ir moka mokesčius. Likusieji, anot J. Talmanto, parazituoja, nes niekuo neprisideda, o pasiekimais naudojasi.

Dažnas paklaustas apie narystę ūkininkų organizacijoje teiraujasi, kokia jam iš to nauda? Kiekvienas naujas narys stiprina organizaciją, o stipresnė organizacija gali daugiau pasiekti. Kalbėdamas iš suvažiavimo tribūnos apie Ūkininkų sąjungos darbus, kurių naudą jaučia visi Lietuvos ūkininkai, Jonas Talmantas vardijo: pakeista traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo tvarka, kurioje įteisinta kas 2 metai atliekama techninė apžiūra; sumažintas elektros galios dedamosios mokestis; paramos žemės ūkio valdų modernizavimui siekiantiems ūkininkams nebetaikomas reikalavimas privalomai drausti pasėlius; ūkininkams įšaldytas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas; su NMA pavyko susitarti, kad žemdirbiai gali panaudoti būsimas tiesiogines išmokas kaip užstatą kreditui gauti (iki 1 000 Lt už 1 ha deklaruoto ploto) ir kt.

Neišspręstų problemų sąrašas kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Kaimo plėtros programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas" lėšų neužtenka patenkinti visų poreikius, nors buvo tikinama priešingai. Naujajame Elektros energijos įstatymo projekte „netikėtai dingo" ūkininkų iškovotos lengvatos. Ūkininkai dalyvauja socialinio draudimo sistemoje, tačiau sulaukę senatvės ir dirbdami negali gauti pensijų. Vidaus reikalų ministerija nesileidžia į kompromisus, kad būtų atsisakoma leidimų važiuoti didelių gabaritų transporto priemonėmis. Žemdirbiai prašo valdžios skirti maksimalią leistiną sumą nacionalinėms tiesioginėms išmokoms: 2011 m. - 247 mln. litų, 2012 m. - 115 mln. litų. Ūkininkai, skolindamiesi iš tiekėjų ir pardavėjų, tampa jų įkaitais, ilgainiui už skolas praranda ūkius; apsaugoti ūkiu nuo visiško žlugimo galėtų bankroto įstatymas.

„Ūkininkų sąjunga nekalta dėl socialinių problemų kaime, kad užkalti langai, kad mažai kas nori dirbti, kad jaunimas nesirenka žemdirbiškų profesijų, - kalbėjo J.Talmantas. - Pastaruoju metu esam labai kantrūs - mes nedeginam šiaudų, nepilam pieno ant grindinio, nevažiuojame į sostinę su traktoriais. Bet jeigu to nedarom, dar nereiškia, kad gerai gyvename", - kreipėsi LŪS pirmininkas į suvažiavime dalyvavusius Seimo ir Žemės ūkio ministerijos atstovus, pridurdamas, kad valdžia galėtų bent nesmaugti ūkininkų su savo reikalavimais.

Ūkininkai prašo valdžios juos girdėti

Kreipimusi į valdžią savo pasisakymą užbaigė ne vienas suvažiavimo dalyvis. Vidmantas Kvedaras, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovas, kreipėsi parlamentarus ir ministrą Kazį Starkevičių, primindamas prašymą sumažinti PVM, nes tai padidintų lietuviškų daržovių vartojimą, pinigai liktų Lietuvoje, būtų daugiau surinkta. Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad augintojai nesulaukia paramos dalyvauti ypač svarbiose tarptautinėse parodose, kur mezgami tiesioginiai kontaktai, o vien reprezentacinio pobūdžio parodose.

Ignalinos rajono ūkininkas Juozas Mikštas prašė sustabdyti valstybinės žemės grobstymą pasinaudojant suklastotomis išvadomis. Išvados dėl nuosavybės teisių į žemę perkėlimo nėra apskaitomos, o jų klastotojai nebaudžiami.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos atstovas Raimundas Juknevičius kritikavo reikalavimą ženklinti lentelėmis visus nupurkštus laukus. „Kada bedirbti? Ar situacija dėl to pagerės?", - teiravosi ūkininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje neregistruojami tie augalų apsaugos produktai, kurių sunaudojimas tam pačiam plotui palyginti su kitais produktais, yra nedidelis.

Plungės rajono ūkininkas Stanislovas Jurkus stebėjosi valdžios sprendimu „nubraukti" pensijas pensinio amžiaus sulaukusiems ir toliau ūkininkaujantiems asmenims. „Ūkininkas duoda darbo dar keliems žmonėms, jie nestovi darbo biržoje, valstybei nereikia jų išlaikyti, tačiau už tai ūkininkas baudžiamas atimant pensiją", - piktinosi plungiškis.

Rokiškio rajono ūkininkas Vytautas Šlikas tragedija pavadino valdžios kurtumą. Kad valdžia pagaliau išgirstų ūkininkų balsą, jis pasiūlė sušaukti visos Lietuvos žemdirbių suvažiavimą, kuriame privalėtų dalyvauti Prezidentė ir Premjeras.

Raseinių rajono ūkininkas Mykolas Hofertas kritikavo Ūkininkų sąjungos veiklos principą, kad LŪS nariai yra ne ūkininkai, o tik ūkininkų rajoninės organizacijos. Tai, anot jo, trukdo sužinoti tikrąją ūkininkų valią.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius siūlė demokratijos vardan įtvirtinti nuostatą, kad asmuo LŪS pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, kad užkirsti kelią klanų įsitvirtinimui.

Suvažiavime dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis sutiko, kad dauguma ūkininkų reikalavimų yra pagrįsti, tačiau jų sprendimas priklauso nuo bendros situacijos. Sprendžiant vieno sektoriaus problemas neturi nukentėti kiti sektoriai.

Jam antrino žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius: reikia matyti visą problemų visumą, tik tada galima bus priimti geriausią sprendimą. Ministras pažadėjo dėti visas pastangas, kad žemdirbiai sulauktų maksimalių papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų.

Visos pagrindinės suvažiavime išsakytos mintys sugulė į rezoliucijos tekstą, kuris taps svarbiu LŪS veikos dokumentu artimiausiems trejiems metams.

Svarbiausi LŪS ateities darbai*

Užtikrinti paraiškų finansavimą pagal KPP priemonę žemės ūkio valdų modernizavimas.

Užtikrinti elektros galios mokesčio lengvatą žemdirbiams, kaip tai buvo numatyta Elektros energijos įstatyme 2009 m.

Peržiūrėti kompleksinės paramos susiejimo reikalavimus pagrįstumą.

Peržiūrėti grūdų kokybės standartus, kurie šuo metu labiau palankūs perdirbėjams.

Reikalauti selekcinio užmokesčio tarifo pagrįstumo.

Sudaryti galimybę Lietuvos žemdirbiams pirkti legaliai pesticidus kaimyninėje Lenkijoje.

Nustatomus aplinkosauginius reikalavimus derinti su žemdirbiais.

Užtikrinti leistinas maksimalaus dydžio papildomas nacionalines tiesiogines išmokas: 2011 m. - 250 mln. litų, 2012 m. - 115 mln. litų.

Užtikrinti nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimą pieno gamintojams 87 Lt/t (dabar 70 Lt/t).

Reikalauti valdžios informuoti apie savo žingsnius ginant žemdirbių interesus naujuoju BŽŪP laikotarpiu.

Reikalauti skirti tikslinį finansavimą aukštosiose mokyklose žemės ūkio ir veterinarijos specialybėms.

Pasiekti, kad ir dirbantys pensinio amžiaus ūkininkai gautų pensiją.

Reformuoti žemdirbių savivaldą ir įteisinti visuotinį nario mokestį.

Reikalauti, kad būtų sugriežtinta Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybė dėl išvadų.

Sumažinti PVM daržovėms.

*Iš suvažiavimo rezoliucijos

Viktoras Trofimišinas

Mano ūkis, 2011/07