Rapsai - viena iš svarbiausių žemės ūkio kultūrų Europoje: šiemet jų plotai siekia 9 mln. ha, o bendras planuojamas derlius turėtų perkopti 23 mln. tonų. Per pastaruosius metus rizika auginant rapsus gerokai sumažėjo - sukurti atsparesni hibridai, pritaikyti tobulesni augalų apsaugos produktai. Dabar žengtas dar vienas žingsnis: rapsų augintojams siūloma technologinė inovacija Clearfield.

Nauja technologija Clearfield Europos rinkai buvo pristatyta Prahoje birželio 5-9 dienomis vykusio XIII Tarptautinio rapsų kongreso metu. Kokia šios technologijos esmė? Ją apibūdina pats pavadinimas Clearfield - švarus laukas. Ieškodamos veiksmingų piktžolių kontrolės būdų kokybiškam rapsų derliui išauginti, stipriausios rapsų selekcijos kompanijos ir cheminės augalų apsaugos kompanija BASF sujungė savo jėgas ir sukūrė naują gamybos sistemą, pagrįstą herbicidų ir rapsų hibridų tarpusavio deriniu. Rapsų hibridus, pritaikytus Clearfield technologijai, kuria kompanijos „Dow AgroSciences", „Lembke", „Pioneer", „Rapool", „DSV", „Monsanto". Ką laimi augintojas? Sistema garantuoja aukštesnį investicijų atsiperkamumo lygį ir taupo žemdirbio laiką.

Naujoji technologija tinka tik specialiai sukurtiems herbicidams atspariems aliejinių rapsų hibridams. Nupurškus naujos kartos herbicidais tam nepritaikytus rapsų hibridus, augalai gali patirti labai stiprų stresą ir neišgyventi. Kitaip tariant, labai svarbi partnerystė tarp chemikų, selekcininkų ir žemdirbių, nes technologija pagrįsta rapsų ir jiems skirtų herbicidų tarpusavio suderinamumu. Clearfield technologijai pritaikytos rapsų veislės žymimos trumpiniu CL, kurį kompanija BASF suteikia (arba ne) po išsamių tyrimų (jų metu rapsai apdorojami dvigubomis herbicido normomis).

Hibridai sukurti tradiciniais metodais

Clierfield sukūrimo priešistorė ilga. Prireikė ne vienų metų bandymų, kol BASF su partneriais sukūrė skirtingas technologijas devynioms žemės ūkio augalų rūšims, tarp jų ir rapsams. Atsparių herbicidams rapsų hibridų kūrimas sietinas su tais pačiais tradiciniais selekcijos metodais, kuriais 1960-1970 m. buvo pasiektas gerokai mažesnis eruko rūgšties kiekis rapsų aliejuje ir taip pastebimai pagerinta jo kokybė. Šis faktas, kartu su gerokai mažesniu gliukozinolatų kiekiu rapsų išspaudose, lėmė tai, kad rapsų aliejus užėmė pirmaujančias pozicijas pasaulyje iš visų augalinių aliejų.

Rapsai, kaip ir kiti augalai, akivaizdžiai geriau auga ir gausiau dera būdami hibridinių formų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau kaip 50 proc. žieminių rapsų Europoje ir per 90 proc. vasarinių rapsų Šiaurės Amerikoje yra auginami būtent iš hibridinės sėklos. Pastebima tendencija, kad hibridų kasmet pasėjama vis daugiau.

Spartesniais žingsniais į priekį juda vasarinių rapsų selekcija - pirmiausia dėl to, kad jų augimo ciklas trumpesnis, tad ir selekcininkams prireikia mažiau laiko kuriant vasarinių rapsų hibridus. Kai tiktai pageidaujami požymiai išryškėja vasarinių rapsų selekcijoje, kelių kryžminimų būdu (paprastai tam prireikia 6-7 generacijų) jie perkeliami į žieminių rapsų genomą. Analogiškais ir tiek pat laiko reikalaujančiais metodais buvo kuriami ir Clearfield technologijai skirti rapsai.

Rapsų apsauga nuo piktžolių - sudėtinga

Vasarinių rapsų apsauga nuo piktžolių yra viena sudėtingiausių jų auginimo technologinių grandžių. Sukurti rapsų pasėliams tinkamus herbicidus nelengva užduotis, ir rinkoje rapsams siūlomų herbicidų sąrašas yra daug siauresnis, negu kviečiams ar kukurūzams. Kodėl? Dėl to, kad plačialapėms piktžolėms skirti herbicidai pažeidžia ir rapsus. Iki šiol nuo piktžolių rapsai būdavo saugomi dviem etapais: iki rapsų sudygimo purškiama dirviniais herbicidais, po sudygimo - per lapus veikiančiais herbicidais, naikinančiais palyginti siaurą piktžolių spektrą. Taigi tam, kad rapsų pasėlis būtų švarus, prireikdavo dviejų, o kartasi ir trijų purškimų herbicidais. Naudodami Clearfield technologiją, rapsų augintojai pasieks naują piktžolių kontrolės lygį - pakaks rapsus herbicidu nupurkšti vieną kartą.

Žinoma, didelė sėkmės dalis priklauso ir nuo kitų technologinių grandžių tikslumo: sėjos, apsaugos nuo žaladarių ir derliaus nuėmimo. Clearfield technologija suteikia lankstumo pasirenkant purškimo laiką, o tai labai svarbu žemdirbiams. Tiksliai pasirinkti laiką - viena iš žemdirbio sėkmingo darbo prielaidų. Griežtai apibrėžtas sėjos, purškimo nuo žaladarių ir derliaus nuėmimo laikas beveik nesuteikia galimybių improvizacijoms, o štai naudojant Clearfield technologiją atsiranda vietos lankstumui - kitaip tariant, nėra labai tiksliai apibrėžtų purškimo terminų, galima išlaukti tinkamesnio laiko ar oro, nes herbicidų išpurškimo periodas pailgėja iki 3-6 savaičių (tradicinėse technologijose paprastai herbicidu nupurkšti reikia suskubti per savaitę).

Clearfield technologija išnaudoja natūraliai atsiradusį augalų atsparumą herbicidams, tai neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotų augalų kūrimo technologijomis. Žemdirbys gali būti garantuotas, kad užaugintą derlių parduos bet kurioje šalyje ir maistui, ir pašarams, ir techninėms reikmėms. Ši technologija atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus.

Mokslininkams teko gerokai paplušėti, kol buvo atrasti plataus veikimo spektro herbicidai. Pirmiausia žvilgsnis buvo nukreiptas į dirvinius herbicidus, pavyzdžiui, trifluraliną. Vėliau prijungti chlorocetamido pagrindu pagaminti produktai (metazachloras ir dimetachloras). Dar vėliau atsirado naujų produktų, tokių kaip klomazonas, napromidas ir kvinmerakas, leidusių dar labiau išplėsti naikinamų piktžolių spektrą.

Kaip veikia naujieji herbicidai

Naujoji sistema pirmiausia buvo išbandyta auginat vasarinius rapsus ir komerciniuose plotuose Šiaurės Amerikoje pradėta taikyti nuo 1995 m. Sukurta speciali herbicidų grupė, pavadinta imidazolinonais. Šios grupės herbicidai naudojami pasaulyje nuo 1980 m. ankštinių augalų (sojų ir mėlynžiedžių liucernų) apsaugai nuo piktžolių. Vėliau imidazolinonai buvo komponuojami į produktus, naudojamus piktžolių kontrolei kviečių, žemės riešutų, saulėgrąžų, vandens ir miško augalų, ryžių ir aliejinių rapsų pasėliuose. Mažų dozių efektyvumas ir nedidelis kenksmingumas žinduoliams - tai pagrindinės priežastys, didinusios naujųjų herbicidų paklausą rinkoje.

Kaip veikia naujieji herbicidai? Nupurškus piktžoles, herbicidų veikliosios medžiagos jungiasi su AHAS (arba ALS) enzimu. AHAS enzimas atsakingas už būtiniausių amino rūgščių (baltymų statybinės medžiagos) leucino, izoleucino ir valino gamybą. Prie AHAS enzimo prisijungus herbicidui, amino rūgščių gamyba sustoja ir augalas miršta. Clearfield sistemos aliejiniuose rapsuose herbicidų susijungimo vieta su AHAS enzimu buvo pakeista, todėl, patekęs ant rapsų augalų, herbicidas jų neveikia, sunyksta tik piktžolės. Specifinę fermento modifikaciją turintys rapsų hibridai kokybiškai niekuo nesiskiria nuo tradicinių hibridų.

Sukūrus herbicidams tolerantiškus augalus, žemdirbiams atsirado galimybių pasėliuose sunaikinti tas piktžoles, kurios anksčiau buvo laikytos neįveikiamomis. Clearfield herbicidai (pavyzdžiui, Cleranda) veikia ir per dirvą, ir per lapus, gerai naikina visas piktžoles, dažniausiai pakanka vieno purškimo po rapsų sudygimo. Naudojant tradicinius herbicidus, rapsuose ypač sunku sunaikinti kryžmažiedes piktžoles, kurių sėklos užteršia derlių ir mažina jo kokybę. Clearfield produktai gerai sunaikina visas vienametes piktžoles, tarp jų ir kryžmažiedes. Pavyzdžiui, puikiai sunaikina garstukus (Sinapis arvensis L.), kurių neįveikia tradiciniai herbicidai, o garstukais užteršta rapsų sėkla praranda kokybę, mat garstukų sėklose eruko rūgšties yra gerokai daugiau, o jų aliejingumas kur kas mažesnis.

Herbicidai purškiami tada, kai dauguma piktžolių turi 1-3 lapelius, tuo metu kultūriniai augalai paprastai turi 2-4 tikruosius lapelius. Būtent ši ypatybė Clearfield sistemos herbicidams suteikia privalumų, palyginti su tradiciniais herbicidais, kurie rapsuose naudojami prieš sėją arba iš karto po sėjos. Naujųjų Clearfield produktų registraciniai bandymai jau atliekami ir Lietuvoje, vienas pirmųjų turėtų būti registruotas vasariniams rapsams skirtas herbicidas Clamox (veikliosios medžiagos imazamoksas ir metazachloras), veikiantis per lapus ir per šaknis, ir veiksmingai naikinantis daugelį piktžolių.

Naujieji herbicidai efektyviai veikia net taikant minimalų ar net nulinį žemės dirbimą. Paprastai Europoje rapsai neauginami kaip monokultūra, po jų sėjomainoje sėjami varpiniai javai. Javuose rekomenduojama naudoti kitų (skirtingų negu Clearfield technologijoje) veikliųjų medžiagų herbicidus - tai padės išvengti piktžolių atsparumo atsiradimo, taip pat veiksmingai sunaikins rapsų pabiras.

Jurga Zaleckienė

Mano ūkis, 2011/07