Kriaušių auginimas yra svarbi ir pelninga sodininkystės šaka, bet Lietuvos versliniuose soduose šių vaisių išauginama nedaug. Kriaušynų plėtrą Lietuvoje riboja desertinių veislių trūkumas, jų nepakankamas atsparumas žiemą, tai pat palyginti lėta žemaūgių ir pusiaužemaūgių poskiepių kriaušėms introdukcija.

Vakarų ir Centrinės Europos šalyse pagrindinė kriaušių veislė yra Konferencinė. Nyderlanduose, Belgijoje ši veislė užima per 90 proc. visų kriaušių sodų ploto. Lietuvos sąlygomis Konferencinė veislė atšiaurios žiemos metu gali pašalti. Anksčiau atliktų tyrimų duomenimis, per 10 metų žuvo iki 80 proc. šios veislės vaismedžių, tačiau tai priklausė ir nuo poskiepio genotipo. Parinkus tinkamą poskiepį, galima sumažinti riziką Konferencinės veislės vaismedžiams iššalti. Lenkijoje, be Konferencinės, plačiau auginamos Komisinė bei Aleksandras Lucas veislių kriaušės.

Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta 14 kriaušių veislių, atliekami veislių tyrimai selekciniais tikslais, tačiau iki šiol veislės nebuvo tirtos intensyvaus auginimo sąlygomis. Kriaušių veislių tyrimui parinktos populiariausios Vakarų ir Vidurio Europos veislės bei Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurtos veislės su intensyviu S1 poskiepiu. Siekta jas įvertinti Lietuvos sąlygomis ir atrinkti tinkamiausias įvairiam vartojimo sezonui. Ypač trūksta vasarinių veislių, ir tai pastebima visame pasaulyje, o jau auginamų veislių kriaušių sodai linkę mažėti.

Kriaušių veislių bandymų sodas vienamečiais sodinukais įveistas 2005 m. pavasarį LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Sodinimo atstumai 4x2 m. Tirtos kriaušių veislės Konferencinė, Komisinė, General Leclerk, Aluona, Aleksandras Lucas, Alna, Gaisra, Lukna, Alvita, Mramornaja, Krėva ir Kliapo mėgstamoji. Kriaušių veislės padaugintos su S1 poskiepiu, tarpiniam skiepijimui naudojant veislę Jūratė. Tyrimo metu pasitaikė viena atšiauri 2009-2010 m. žiema, kada temperatūra buvo nukritusi žemiau -30 C^o. Šalčiai ne tik pažeidė žiedinius pumpurus ir turėjo įtakos 2010 m. kriaušių žydėjimui ir derliui, bet ir susilpnino bendrą vaismedžių būklę.

Ištvermingumas žiemą

Kriaušių ištvermingumas žiemą - vienas iš kriaušių auginimą ribojančių faktorių Lietuvoje. Per pirmąsias penkias žiemas žuvo dalis tirtų kriaušių veislių. Pati jautriausia šalčiui buvo General Leclerk. Šios veislės vaismedžiai nukentėjo net ir nešaltomis žiemomis. Po penkerių augimo sode metų žuvo visi General Leclerk veislės medžiai.

Didžiausi nuostoliai nustatyti atšiaurią 2009-2010 žiemą. Stipriausiai pašalo Alvita veislės vaismedžiai - žuvo 38 procentai. Žuvo ketvirtadalis veislių Komisinė, Alna, Lukna ir Krėva vaismedžių. Po 2009-2010 m žiemos visiškai nenukentėjo Aluona, Aleksandras Lucas, Mramornaja ir Gaisra veislių kriaušės. Per visą tyrimų laikotarpį neiššalo nė vienas veislių Aluona ir Gaisra vaismedis.

Derėjimo pradžia

Kriaušės su žemaūgiu poskiepiu turi pradėti kuo anksčiau derėti. Vėlyva derėjimo pradžia ir mažas derlius jauname sode gali būti netinkamos intensyviems sodams veislės požymis. Bandymuose akivaizdžiai buvo matyti, kad kriaušių derėjimo pradžia priklauso nuo veislės. Kai kurios kriaušių veislės pirmą kartą užderėjo trečiaisiais metais po pasodinimo.

Gausesniu pirmuoju derliumi išsiskyrė Alna, Konferencinė ir Lukna veislės. Ketvirtaisiais augimo metais po pasodinimo pradėjo derėti Komisinė ir Aleksandras Lucas, dar vėlesniais - Gaisra, Kliapo mėgstamoji ir Krėva. Iki derėjimo pradžios visi General Leclerk veislės vaismedžiai jau buvo žuvę.

Derlius ir vaisių įvertinimas

Jauname sode per pirmus ketverius derėjimo metus didžiausias derlius priskintas nuo Konferencinės veislės vaismedžių - 17,5 kg arba 22 t ha^-1. Alna ir Mramornaja veislės buvo mažiau derlingos už Konferencinę, bet iš esmės derlingesnės už kitas veisles. Jauname sode beveik nederėjo Kliapo mėgstamoji (0,3 kg), Gaisra (0,1 kg) ir Krėva (3,4 kg).

Kriaušių vaisių masė priklausė nuo veislės ypatybių, derėjimo gausumo bei derliaus ir vaismedžio augumo santykio. Per visus tyrimo metus stambiausi buvo Aleksandras Lucas veislės vaisiai, o iš esmės mažesni - Alnos ir Kliapo mėgstamosios veislių vaisiai.

Geriausia išvaizda pasižymėjo Aleksandras Lucas ir Alvitos veislių vaisiai. Mažiau patrauklūs buvo Alnos vaisiai. Tačiau pastarosios ir Konferencinės veislių kriaušės buvo pačios skaniausios. Pomologijos komisijai atlikus vaisių juslinį įvertinimą, Konferencinė buvo įvertinta geriausiai. Nors Alvita ir Aleksandras Lucas veislių kriaušės gavo didžiausius balus už išorinį patrauklumą, tačiau jos buvo iš esmės prastesnio skonio. Alnos vaisiai tokie pat skanūs kaip ir Konferencinės, tačiau maži ir prastos prekinės išvaizdos.

Veislių įvertinimas

Ø  Lietuvos sąlygomis kriaušių veislės General Leclerk ir Komisinė yra neištvermingos žiemą, o Alvita dėl nepakankamo ištvermingumo netinkama intensyviems sodams.

Ø  Vasarinės kriaušių veislės Gaisra, Kliapo mėgstamoji ir Krėva dėl mažo derliaus jauname sode yra mažiau tinkamos intensyviems sodams, tačiau gali sėkmingai užpildyti vasarinių kriaušių veislių nišą mėgėjiškuose soduose.

Ø  Kriaušių veislės Alna ir Aleksandras Lucas neblogai dera, tačiau dėl tam tikrų vaisių požymių labiau tinka mėgėjiškai sodininkystei.

Ø  Lietuvos sąlygomis intensyviems kriaušynams veisti tinkamiausios yra rudeninės veislės Mramornaja, Lukna bei Konferencinė, tačiau pastarosios veislės sodinukai turi būti dauginami su ištvermingu poskiepiu arba skiepijami į ištvermingą šalčiui kamieną.

D. Kviklys

Mano ūkis, 2011/07