Ūkininkų ir gyventojų asmeniniai ūkiai yra pagrindinė ūkininkavimo forma kaime. Juose pagaminama didesnė dalis pieno ir visų augalininkystės produktų. Šių ūkių pajamų analizė rodo, kad nacionalinė ir ES parama turi esminės įtakos pajamų dydžiui, o kai kuriais atvejais net nulemia ūkių egzistavimą.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje be sodininkų bendrijų narių buvo apie 778 tūkst. fizinių privačios žemės savininkų, kurie valdė daugiau kaip 3,1 mln. ha, arba 79,2 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Vidutinis vienos privačios žemės valdos plotas - 4,02 hektaro.

Ūkininkų ūkių registre 2011 m. sausio 1 d. buvo įregistruota 108,6 tūkst. ūkininkų ūkių, kurių valdomas žemės plotas sudarė apie 1 mln. ha. Ūkininkų ūkių nuosavybės teise priklausanti žemės ūkio paskirties žemė sudarė 86 proc., išsinuomota iš kitų asmenų - 10 proc., išsinuomota iš valstybės - 4 proc. 2011 metais, palyginti su 2005-aisiais, registruotų ūkininkų ūkių skaičius išaugo 24,6 proc. Didžiausią ūkininkų ūkių dalį sudarė nedideli, iki 10 ha žemės ūkio naudmenų,  ūkiai (2011 m. šie ūkiai jau sudaro 61,5 proc. bendro registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus), ir šių ūkių skaičius kasmet auga.

Ūkininkų ir asmeniniai ūkiai yra pagrindiniai žemės ūkio produktų gamintojai šalyje. Nuo 2000 m. juose yra sukoncentruota didesnė dalis pieno ir visų augalininkystės produktų gamyba, mažiau gaminama tik mėsos ir kiaušinių. 2005-2009 metais augalininkystės produktai bendroje šių produktų šalies struktūroje sudarė 81,6-85,3 proc., o gyvulininkystės - 59,9-68,6 procento.

Nors ūkininkų ūkių daugėja ir jų valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas didėja, tačiau šių ūkių dalis bendroje šalies žemės ūkio produktų gamyboje mažėja. Jeigu 2005 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė šiuose ūkiuose sudarė 76,9 proc., tai 2007-aisiais - 72,6, 2009 m. - 71,9 proc. Lietuvos ūkininkų ūkių veiklos rezultatams didelės įtakos turi tai, kad dauguma ūkininkų plėtoja tradicinių žemės ūkio produktų gamybą, neieško galimybių ir krypčių savo veiklos įvairinimui. Be to, ūkininkų ūkiuose gamybos intensyvumas yra mažesnis negu žemės ūkio bendrovėse ir kitose žemės ūkio įmonėse. Vidutiniškai 2005-2009 m. respondentiniuose ūkininkų ūkiuose 1 ha žemės ūkio naudmenų buvo pagaminta 1 685 Lt bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, o žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse - 3 156 Lt, arba 1,9 karto daugiau.

Gamybinis pelnas ir subsidijų įtaka jo dydžiui

Pagrindinis ūkininko ūkio tikslas - ne tik pasigaminti šeimai reikalingų žemės ūkio ir maisto produktų, bet ir gauti pakankamai pajamų, kad jos garantuotų normalų pragyvenimo lygį, leistų toliau plėtoti gamybą, t. y. pelningai ūkininkauti.

Atlikus 2005-2009 m. Lietuvos respondentinių ūkininkų ūkių bendrojo pelno tyrimą pagal ūkių bendrą žemės plotą, ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, žemės ūkio naudmenų našumą ir ūkininkų amžių, nustatyta, kad daugiausia bendrojo pelno su subsidijomis 1 ha žemės ūkio naudmenų gavo ūkiai, plėtojantys daržininkystę bei sodininkystę (2 931 Lt), ir smulkūs, iki 10 ha, ūkininkų ūkiai (2 183 Lt). Šiek tiek mažiau (apie 1 500 Lt/ha) gavo mišrūs augalininkystės ir kiaulininkystės bei ekologinės gamybos ūkiai. Mažiausiai pajamų su subsidijomis 1 ha žemės ūkio naudmenų gavo javų ir rapsų (887 Lt) bei mažo ekonominio dydžio (iki 2 EDV) ūkininkų ūkiai (770 Lt).

Didžiausią įtaką ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turėjo valstybės ir ES teikiama finansinė parama. Gamybos subsidijų dalis bendrojo pelno su subsidijomis sumoje 2005-2009 m. skirtingo dydžio ir ūkininkavimo tipo ūkininkų ūkiuose buvo nevienoda (27-104 proc.). Ūkininkų ūkiuose iki 10 ha subsidijos bendrojo pelno su subsidijomis sumoje sudarė 27 proc., daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose - 39 proc. Skirtingo ekonominio dydžio bei skirtingo žemės ūkio naudmenų našumo ūkininkų ūkiuose valstybės parama sudarė 50-80 proc. bendros pajamų ir subsidijų sumos, išskyrus nedidelio ekonominio dydžio (iki 2 EDV) ūkius (86 proc.), javų ir rapsų (90 proc.) bei ekologinės gamybos ūkius (104 proc.). Tai rodo, kad 2005-2009 m. šio tipo ūkiuose pagamintų žemės ūkio produktų kainos buvo mažos ir tik dėl suteiktos ES ir valstybės paramos šiuose ūkiuose vykdyta žemės ūkio veikla buvo pelninga.

Ūkininkų ūkiams mokamų įvairių gamybos subsidijų bendra suma 1 ha žemės ūkio naudmenų 2009 m. respondentiniuose ūkininkų ūkiuose, palyginti su 2005-aisiais, išaugo 1,6 karto ir sudarė 632 Lt. Didžiausią jų dalį 2005-2009 m. sudarė tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio augalų pasėlius ir kitas žemės ūkio naudmenas (40,8-66,7 proc.), kompensacijos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (8,2-21,7 proc.) bei išmokos už ekologinį ūkininkavimą (2,9-17,5 proc.). Išmokos už kvotinį pieną ir skerdimo išmokos sudarė mažesnę visų gamybos subsidijų dalį.

Gamybos subsidijų struktūra įvairaus žemės ploto dydžio ūkininkų ūkiuose skyrėsi. Mažesniuose ūkiuose (iki 10 ha) tiesioginės išmokos už pasėlius 2005-2009 m. sudarė 40,8 proc., už pieną - 13,9, už skerdžiamus galvijus - 15,5 proc. visos gamybos subsidijų sumos. Stambesniuose ūkininkų ūkiuose tiesioginių išmokų dalis už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas didėjo, o už kitus produktus mažėjo. Stambiuose (virš 150 ha) respondentiniuose ūkininkų ūkiuose tiesioginės išmokos už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas sudarė net 63,9 proc., o už pieną tik - 3,6, už skerdžiamus galvijus - 2,9 proc. visų gautų gamybos subsidijų.

Labai dideli gamybos subsidijų struktūros skirtumai yra skirtingo ūkininkavimo tipo respondentiniuose ūkininkų ūkiuose. Didžiausia parama buvo skirta ekologinės gamybos ūkiams. Vidutiniškai 2005-2009 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų ekologinės gamybos ūkiams buvo skirta 1 265 Lt, o visiems kitiems ūkininkavimo tipo ūkiams - 557 litai.

Ekologinės gamybos ūkiuose 1 ha žemės ūkio naudmenų buvo pagaminta beveik du kartus mažiau bendrosios žemės ūkio produkcijos nei kitų ūkininkavimo tipų respondentiniuose ūkininkų ūkiuose. Nors ekologinės gamybos ūkiuose gamybos išlaidos yra mažesnės nei kitų ūkininkavimo tipų ūkiuose, tačiau, esant mažesniam gamybos našumui, ekologiškų produktų gamyba yra nuostolinga, t. y. ekologinės gamybos ūkiai vidutiniškai 2005-2009 m. 1 ha žemės ūkio naudmenų patyrė net 327 Lt nuostolio. ES ir valstybė, skatindama ekologinį ūkininkavimą, kompensavo ekologinės gamybos ūkiams mažesnį derlingumą ir gyvulių produktyvumą ir vienam bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės litui skyrė 1,11 Lt paramos. Tuo tarpu kitų ūkininkavimo tipo ūkininkų ūkiai gavo tik 0,26 lito už tą patį pagamintą produkcijos kiekį.

Šiems ekologinės gamybos ūkių veiklos rezultatams įtakos turėjo ne tik mažesnis žemės ūkio augalų derlingumas bei gyvulių produktyvumas, bet ir tai, kad Lietuvoje ekologiškų produktų supirkimo kainos tuo metu buvo beveik tokio pat dydžio, kaip ir produktų, pagamintų tradiciniuose ūkininkų ūkiuose. Ekologiškas produktas turėtų būti parduodamas didesne kaina, kad ekologinės gamybos ūkiai galėtų patys pelningiau ūkininkauti.

Visų ūkininkavimo tipo ūkininkų ūkiuose, išskyrus ekologinės gamybos bei daržininkystės ir sodininkystės, didžiausią dalį gamybos subsidijų struktūroje sudarė tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Išmokos už ekologinį ūkininkavimą didžiausią subsidijų dalį sudarė ekologinės gamybos ūkiuose (53,7 proc.) bei daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose (39,5 proc.). Antrą vietą gamybos subsidijų struktūroje beveik visuose ūkininkavimo tipo ūkiuose, išskyrus ekologinės gamybos ūkius, užėmė kompensacijos už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (10,2-22,0 proc.). Ekologinės gamybos ūkiuose antrą vietą gamybos subsidijų struktūroje sudarė tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio augalų pasėlius ir žemės ūkio naudmenas.

Ūkininkų ūkių apsirūpinimo finansiniais ištekliais galimybės pagerėjo tik Lietuvai įstojus į ES - modernizuojamos gamybos technologijos, kartu su teikiama finansine parama išaugo ir žemės ūkio produktų gamintojų pelnas. Didžiąją šių ūkių pajamų dalį sudaro gamybos subsidijos. Tik gaunant paramą galima pelningai ūkininkauti.

Z. Kazakevičius

Mano ūkis, 2011/07